Knygos

Aukštujų Šimonių likimas

Ieva Simonaitytė

Romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ – tai Mažosios Lietuvos buities, papročių, tradicijų metraštis, kur šio krašto istorija parodyta per tragišką vienos giminės kartų likimą.

Pradėdama pasakojimą apie išnykusią praeitį, rašytoja Ieva Simonaitytė skaitytoją nukelia į XVIII amžių, plačiau aprašydama vieną svarbų įvykį – 1790–1711 metų marą, nusiaubusį Mažąją Lietuvą, nusinešusį šimtus gyvybių ir nulėmusį tolesnį pagrindinių romanų veikėjų Šimonių gyvenimą. Garbinti bajorai Šimoniai pamažu tampa būrais, atskleidžiamas jų tautinės ir moralinės savimonės smukimas nenumaldomai bėgant laikui.

Ieva Simonaitytė (1897–1978) kūryboje daugiausia pasakojo apie Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos žmonių likimą. Išgarsėjo romanu „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), už kurį pelnė tuo metu tik ką įsteigtą Lietuvos valstybinę literatūros premiją.