Guodos Korsakaitės tapybos darbų paroda ,,Nieko naujo negaliu nesakyti“

Palangos viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės studentės Guodos Korsakaitės tapybos darbų paroda ,,Nieko naujo negaliu nesakyti“. Parodos autorė – aktyvi menininkė, grupinių instaliacijų, dailės parodų poilsio namuose „Žilvinas“, Antano Mončio muziejuje, Prano Domšaičio galerijoje dalyvė, surengusi personalinių parodų Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaitykloje. Linkėdama visiems daugiau pozityvumo, kaitos, atsinaujinimo, kūrybos ir naujų minčių gyvenime, menininkė kviečia įžvelgti kitimo bei atsinaujinimo būsenas, kurias jos drobėse sudaro laisvai tyškantis dažas, kur persidengia abstrakto, siurrealizmo, ekspresionizmo, minimalizmo idėjos. G.Korsakaitės tapybos darbų parodą galite apžiūrėti iki spalio 5 d.

J. Sirutienė : apie šeimą ir knygą „Ketvirtį amžiaus globotiniams buvome mama ir tėčiu”

Rugsėjo 14d., ketvirtadienį, 17.30 val. Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje bus pristatyta Janinos Sirutienės knyga „Ketvirtį amžiaus globotiniams buvome mama ir tėčiu”.

Knyga parašyta remiantis biografiniais faktais iš Janinos ir Liudo Siručių šeimynos, pradėtos kurti 1989 metais ir prisimenant visą ketvirtį amžiaus trukusią istoriją kur būta visko: ir karčių nusivylimų ir džiaugsmo akimirkų. Janinos ir Liudo noro padėti likimo ar savo tėvų nuskriaustiems vaikams išpildymas, pasirodė nelengvas: įprastą gyvenimą staiga pakeitė šeimyna, nematyti, nepažįstami vaikai, rūpestis ir galvos skausmas dėl jų.

Skaityti daugiau...

Palangos viešoji biblioteka kviečia keliauti kartu su interaktyviuoju Krašto paveldo gidu

Vasarai suskaičiavus paskutines dienas Palangos viešosios bibliotekos kraštotyrininkių Bronislavos Spevakovienės ir Linos Šilgalytės parengti du nauji Krašto paveldo gido maršrutai neleis nuobodžiauti. Pristatomi du maršrutai: Žymių žmonių atminties ženklai Palangoje ir Maldos vietos Palangoje, Būtingėje ir Šventojoje, kurie  siūlo palangiškiui ar miesto svečiui šiuolaikišką pagalbininką  susipažinti su vietos istorija bei turiningai praleisti rudeniškas popietes kurorte.

Skaityti daugiau...

Palangos miesto socialinių paslaugų centro jaunimo su negalia kūrybinių darbų paroda ,,Vasaros atgarsiai“

Palangos viešosios bibliotekos interneto skaitykloje nuo rugpjūčio 25d. eksponuojama   Palangos miesto socialinių paslaugų centro jaunimo su negalia kūrybinių darbų paroda ,,Vasaros atgarsiai“. Šio centro jaunuolių ir socialinių darbuotojų pačių sukurta ir laikoma paslapty spalvoto smėlio technika nubarstytuose paveiksluose – jūra ir gėlės, gamtos vaizdai- nostalgiškas atsisveikinimas su žydinčia vasara, jos spalvomis.  Užu kompiuterių ekranų- kelios, kruopščiai įveikiant nerimą iš popieriaus lankstytos, tarsi į mandalą sudėtos didžiulės aplikacijos: margaspalvis gėlynas-karuselė ir saulėgrąža, kvepianti kava. Nepastovumo ir laiko nykimo alegorija- išbertas spalvoto smėlio valandų stiklainis, kurį apversti, gal ir vasarą sustabdyti iki spalio 2 dienos kviečia ši jaunimo ,, Vasaros atgarsių“ paroda.

Pasikalbėjimai apie archainę simboliką bibliotekoje

,,Raktus nuo senųjų simbolių lobynų jau, matyt, esame pametę“,- sako Audronė Bukauskienė ir kviečia pasikalbėti apie tai, ką esame paveldėję iš senolių: ne tik ypač seną kalbą, savitus papročius, tautosaką, dainas, bet taip pat ir neprilygstamą ornamentiką, įvairiais simboliniais raštais ir ženklais išmargintus daiktus. Pasikalbėti apie archainę simboliką, susigrąžinti religinę, mitinę pasaulėjautą, galbūt ir vėl sugebėti „perskaityti“ senoviniuose ženkluose slypinčią žinių gelmę, pabandyti ją perbristi ir nedrąsiai žvilgterėti rugpjūčio 22 d.  17 val. Palangos viešosios bibliotekos skaitykloje kviečia Audronė Bukauskienė.

Bibliotekoje maskvietės poetės ir vertėjos Elenos Pečerskajos kūrybos vakaras

Maskvos rašytojų sąjungos narė filologė E.Pečerskaja jau daug vasarų praleidžia Palangoje į save gerdama lietuvių kultūrą, kalbą bei gamtos grožį. Būtent čia - Palangoje - poetė ir vertėja susižavėjo mūsų kalba ir dėl senovinių, gramatinių jos žodžių formų lietuvių kalbą įsimylėjo iškart. Atkakliai siekusi tikslo mokytis lietuviškai   skaitė ir vertė lietuvių liaudies pasakas, sakmes, mūsų kraštiečių poeziją.

Skaityti daugiau...