Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Čiurlionis Mikalojus Konstantinas (1875 09 22 – 1911 04 10)

Čiurlionis Mikalojus Konstantinas (1875 09 22 – 1911 04 10)

Ciurlionis

    Lietuvių dailininkas, grafikas, kompozitorius, chorvedys, kultūros veikėjas

M. K. Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje. Muzikos mokėsi M. Oginskio orkestro mokykloje Plungėje (1889–1991), 1892–1893 m. dvaro orkestre grojo fleita. Studijavo Varšuvos (Lenkija) muzikos institute (1894–1899), tobulinosi Leipcigo (Vokietija) konservatorijoje (1901–1902), lankė Varšuvos piešimo (1902–1903), dailės (1904–1906) mokyklas. Vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui (1905–1906).

1907–1908 m. gyveno Vilniuje, įsijungė į kultūrinę veiklą, prisidėjo prie pirmosios lietuvių dailės parodos organizavimo (1907), joje eksponavo savo kūrinius, rengė antrąją lietuvių dailės parodą Vilniuje ir Kaune, sukūrė jos katalogo viršelį, afišą (1908). Buvo vienas Lietuvių dailės draugijos (1907) įkūrėjų ir aktyvus narys, vadovavo draugijos „Vilniaus kanklės” chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas. 1908–1909 m. gyveno Sankt Peterburge (Rusija).

1908–1909 m. vasarojo Palangoje, lankėsi  Vaineikio g. 17, kur poilsiavo sužadėtinė S. Kymantaitė. Namas Palangoje, kuriame „netoli parko irgi salkutėje” gyveno M. K. Čiurlionis, neišlikęs. Dailininkas Palangoje daug piešė, kūrė muziką. Nutapė „Jūros” sonatą, diptiką „Preliudas ir Fuga”, triptiką „Fantazija” ir kt. Dviese su Sofija planavo kurti operą „Jūratė”.

1909 m. vedė rašytoją Sofiją Kymantaitę.

Dailininkas sukūrė tapybos (tapė pastele, tempera, mišria technika), grafikos kūrinių (fluorofortų, piešinių tušu, pieštuku, plakatų, knygų viršelių ir kt.). 1907–1909 metai – brandžiausi, produktyviausi dailininko kūryboje.  Vertingiausią kūrinių dalį sudaro sonatos: (Saulės, Pavasario, Žalčio, Vasaros, Jūros, Žvaigždžių, Piramidžių), paveikslai „Rex”, „Pasaka. Karaliai” ir kt. M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė, fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Žinomiausi M. K. Čiurlionio muzikos darbai – simfoninės poemos „Miške”, „Jūra” ir kt.

1910–1911 m. dailininkas gydėsi Druskininkuose, Pustelnike (Lenkija). Mirė 1911 m. Pustelnike, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

1969 m. prie namo Palangoje, Vaineikio g. 17, pritvirtinta paminklinė lenta, kurioje rašoma: „Šiame name 1898–1899 m. gyveno ir vėliau vasarodavo rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. 1908–1909 m. lankėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis”. Paminklinį bareljefą iškalė S. ir M. K. Čiurlionių anūkė skulptorė Dalia Zubovaitė-Palukaitienė. 1993 m. namas įregistruotas kultūros vertybių registre ir saugomas valstybės.

Nuotrauka iš: ČIURLIONIS, Mikalojus Konstantinas; LANDSBERGIS, Vytautas. Laiškai Sofijai. Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 106.

Naudota literatūra:

  • Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. Vilnius: Aidai, 2006. 243 p. ISBN 9955-656-28-X.
  • Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Iš: Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954, t. 4, p. 202–206.
  • Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 369–371. ISBN 5-420-01522-6.
  • ČIURLIONIS, Mikalojus Konstantinas; LANDSBERGIS, Vytautas. Laiškai Sofijai. Vilnius: Baltos lankos, 2011, 439 p. ISBN 978-9955-23-432-6.
  • GRAJAUSKIENĖ, Livija. Namas su mezoninu mena M. K. Čiurlionį ir S. Kymantaitę-Čiurlionienę. Palangos tiltas, 2013, spalio 18, p. 8.
  • JURKŠTAS, Vytautas Povilas. „Čiurlionių namas”. Vasara, 1989, rugsėjo 1, p. 4.