Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Čiurlionienė-Kymantaitė Sofija (1886 03 13 –1958 12 01)

Čiurlionienė-Kymantaitė Sofija (1886 03 13 –1958 12 01)

Ciurlioniene- Kymantaite

   Lietuvių rašytoja, dramaturgė, poetė,  vertėja, spaudos bendradarbė, pedagogė, visuomenės veikėja, vyriausioji Lietuvos skaučių vadė

S. Kymantaitė gimė 1886 m. kovo 13 d. Joniškyje. 1893 m. šeima atsikėlė į Kulius (Kretingos apskritis). Sofija lavinosi privačiai Gargžduose, Šiauliuose, Plungėje, Palangoje. 1898–1899 m.  mokėsi Palangos mergaičių pradžios mokykloje, gyveno pas S. ir A.  Bugailas. Pirmuoju jos lietuvių kalbos mokytoju tapo Kuliuose kunigavęs kunigas J. Tumas-Vaižgantas, globėjas buvo dėdė Vincentas Jarulaitis, Plungės klebonas. 1904 m. Sofija baigė gimnaziją Rygoje (Latvija), studijavo Krokuvos (Lenkija) universitete (1904–1907), dirbo „Vilties” redakcijoje Vilniuje.

S. Kymantaitė vasarodavo Palangoje, apsistodavo pas Bugailas. Čia 1908–1909 m. lankėsi M. K. Čiurlionis. Sužadėtiniai Palangoje praleido nuostabias atostogas, abu kūrė. S. Kymantaitė Palangoje parašė literatūrinį kūrinį „Jūra”. 1909 m. Sofija susituokė su Mikalojum Konstantinu Čiurlioniu.

1911 m. vyrui mirus, rašytoja su dukrele apsigyveno Kaune, mokytojavo. 1910–1914 m. dėstė Kauno „Saulės” mokytojų kursuose, 1915–1918 m. mokytojavo Voronežo lietuvių gimnazijoje.

S. Čiurlionienė-Kymantaitė Vytauto Didžiojo universitete dėstė lietuvių kalbą ir jos dėstymo metodiką (1925–1938). 1930–1934 m. buvo vyriausioji Lietuvos skaučių vadė, redagavo žurnalą „Gimtoji kalba” (1933–1934). Kaip Lietuvos respublikos delegacijos narė dalyvavo Tautų sąjungos posėdžiuose Ženevoje (1929–1937), bendradarbiavo su tarptautinėmis organizacijomis, atstovavo Lietuvos moterims tarptautiniuose suvažiavimuose.

Nuo 1940 m. S. Čiurlionienė-Kymantaitė – LTSR rašytojų sąjungos narė. Rašytoja bendradarbiavo, leidžiant almanachus ir rinkinius, periodiką. Kūrybą pradėjo spausdinti 1905 m. Rašė eilėraščius, tautosakines poemas, dramos kūrinius, apsakymus, apysakas, paskelbė literatūros kritikos ir literatūros istorijos straipsnių, recenzijų, memuarų, išvertė užsienio rašytojų  kūrinių. Jos pjeses statė įvairūs lietuvių teatrai. Rašytoja kūrė ir žemaitiškai.

1926–1942 m. žymūs to meto Kauno visuomenės veikėjai, rašytojai, literatai, profesoriai šeštadieniais rinkdavosi į S. Čiurlionienės-Kymantaitės namus, ten diskutuodavo kalbos, literatūros, kultūros temomis. Šiems susibūrimams prigijo „Čiurlionienės šeštadienių” vardas.

1929 m. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė apdovanota Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu už kultūrinę pagalbą Lietuvos kariuomenei.  Vokiečių okupacijos metais rašytoja gelbėjo žydus. Po mirties už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio tautų teisuolio atminimo medaliu (1991) ir Žūvančių gelbėjimo kryžiumi (1999).

S. Čiurlionienė-Kymantaitė mirė 1958 m. gruodžio 1 d. Kaune.

1969 m. prie namo Palangoje, Vaineikio g. 17, pritvirtinta paminklinė lenta, kurioje rašoma: „Šiame name 1898–1899 m. gyveno ir vėliau vasarodavo rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. 1908–1909 m. lankėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis”. Bareljefą iškalė S. ir M. K. Čiurlionių anūkė skulptorė Dalia Zubovaitė-Palukaitienė. 1993 m. namas įregistruotas kultūros vertybių registre ir saugomas valstybės.

Nuotrauka iš: DAUJOTYTĖ, Viktorija. Sofija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, [2016], p. 150.

Naudota literatūra:

  • Čiurlionienė Sofija (Kymantaitė). Iš: Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954, t. 4, p. 198.
  • DAUJOTYTĖ, Viktorija. Sofija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, [2016]. 342 p. ISBN 978-609-425-157-3.
  • GRAJAUSKIENĖ, Livija. Namas su mezoninu mena M. K. Čiurlionį ir S. Kymantaitę-Čiurlionienę. Palangos tiltas, 2013, spalio 18, p. 8.
  • JURKŠTAS, Vytautas Povilas. „Čiurlionių namas”. Vasara, 1989, rugsėjo 1, p. 4.
  • KARMALAVIČIUS, Ramutis. Kymantaitė-Čiurlionienė Sofija. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 10, p. 58. ISBN 5-420-01600-1.