Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Genys Kazimieras (1866 12 22 – 1952 05 21)

Genys Kazimieras (1866 12 22 – 1952 05 21)

Genys Kazimieras

   Kunigas,  kanonų teisės daktaras, garbės kanauninkas, publicistas, visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas

K. Genys gimė 1866 m. gruodžio 22 d. Vatušių kaime (Labardžių valsčius, Raseinių apskritis), mokėsi pas Lauryną Ivinskį, Rietavo pradinėje mokykloje, Liepojos gimnazijoje (1880–1884). Jis studijavo Kaune, Žemaičių kunigų seminarijoje (1884–1888), Petrapilio dvasinėje akademijoje (1888–1892, įgijo teologijos magistro laipsnį). 1892 m. įšventintas į kunigus. Paskirtas į Palangą, 1892–1896 m. ėjo vikaro ir progimnazijos kapeliono pareigas.  Dirbdamas Palangoje, rėmė ir organizavo knygnešių darbą, buvo vienas iš šv. Kazimiero draugijos steigėjų. Antrais savo darbo Palangoje metais (1893) buvo pašalintas iš progimnazijos kapeliono pareigų už nelegalų tikybos dėstymą lietuvių kalba, vėliau  grąžintas į darbą. 1896 m., Rusijos valdžiai pareikalavus, kad katalikai moksleiviai melstųsi rusiškai, K. Genys tam pasipriešino. Bijodamas represijų, jis 1986 m. atsisakė kapeliono pareigų ir slapčia išvyko studijuoti į Romą, laisvuoju klausytoju šv. Apolinaro licėjuje studijavo kanonų teisę.  Baigus mokslus, jam suteiktas kanonų teisės daktaro laipsnis.

 1897 m. K. Genys grįžo į Lietuvą, dirbo Butkiškėje (Raseinių r.) vikaru (1898–1899), Naujųjų Varnių klebonu (1899–1909), Sedos klebonu ir Alsėdžių dekanato dekanu (1909–1921). Nuo 1921 m. – Žemaičių vyskupijos kapitulos garbės kanauninkas ir Kauno tribunolo viceoficiolas. 1921–1925 m. profesoriavo Žemaičių kunigų seminarijoje, dėstė lotynų ir vokiečių kalbas. 1925–1928 m. buvo Darbėnų klebonas, 1928–1930 m. – Palangos vidurinės mokyklos direktorius, 1930–1931 m. – Aukštadvario progimnazijos direktorius.

K. Genys bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje: „Šaltinyje“, „Draugijoje“, „Viltyje“, „Nedėldienio skaitymuose“, „Lietuvos aide“, „Laisvėje“, „Lietuvoje“, 1912 m. atskiru leidiniu lotynų kalba išleido disertaciją „De Constitutione Benedicti XIV Sacramentum Poenitentiae“.

1931 m. jis gavo valstybinę pensiją, apsigyveno Skuodo altarijoje, nuo 1944 m. – Salantų altarijoje. K. Genys mirė 1952 m. gegužės 21 d., palaidotas Salantų bažnyčios šventoriuje.

Nuotrauka iš: Lietuvių enciklopedija. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1956, t. 7, p. 137.

Naudota literatūra:

  • BARAUSKAS, Bronislovas; MUKIENĖ, Danutė. Palangos kunigų vinjetė. Iš: Palanga: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2007, p. 142–143. ISBN 978-9955-9730-5-8.
  • Genis, Genys Kazimieras Antanas. Iš: KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 145. ISBN 9986-23-117-5.
  • Genys Kazimieras. Iš: Lietuvių enciklopedija. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1956, t. 7, p. 137.
  • Genys Kazimieras. Iš: Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 53–54. ISBN 978-609-95578-0-9.
  • MUKIENĖ, Danutė. Palangos dvasininkai. Iš: Palanga: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2007, p. 133–134. ISBN 978-9955-9730-5-8.