Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Vertulis Julius (1935 02 16 – 2005 12 30)

Vertulis Julius (1935 02 16 – 2005 12 30)

VERTULIS JULIUS

   Dailininkas, skulptorius                                                                           

J. Vertulis gimė 1935 m. vasario 16 d. Bliūdsukių kaime (Šilutės r.). 1956 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1957–1963 m. mokėsi Lietuvos Valstybiniame dailės institute (dabar – Dailės akademija) Vaizduojamosios dailės fakultete (įgijo skulptoriaus specialybę) ir dirbo Vilniaus lėlių teatre dailininku konstruktoriumi. Baigęs institutą, iki 1973 m. dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinato Palangos gintaro ceche dailininku (gintaro ir metalo skyriuose). 1969–1971 m. skulptorius mokytojavo Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje. Nuo 1973 m. dirbo kūrybinį darbą.

Respublikinėse, sąjunginėse ir tarptautinėse dailės parodose  dalyvavo nuo 1962 m., dažniausiai naudojo metalą ir gintarą. Kūrė gintaro ir metalo dirbinius – suvenyrus, medalionus, vėrinius. Jo darbų  buvo eksponuota Palangos gintaro muziejuje. J. Vertulis yra sukūręs nemažai gintaro dirbinių modeliams-etalonams.

1966 m. J. Vertulis tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.

Palangoje J. Vertulis gyveno ir kūrė nuo 1963 m. Dirbo portretinės, paminklinės, memorialinės, dekoratyvinės skulptūros srityse. Jo skulptūros puošia Kuršių neriją, Palangą, Klaipėdą, Nidą, Priekulę, Plungę, Šilalę, Šeduvą ir kitas Lietuvos vietoves. Netoli Palangos, Žibininkuose (Kretingos r.) atidengtas J. Vertulio sukurtas paminklinis akmuo Lietuvos partizanams (1995). Dailininkas sukūrė Šeduvos  kavinės „Užuovėja“ interjerą (1966). Kartu su Ž. Jonuškaite Priekulės kultūros namams sukūrė sgrafitinę kompoziciją „Subatvakaris“ (1967). Klaipėdos miesto ligoninės kiemą papuošė J. Vertulio skulptūra „Ave, vita“ (1976). Lietuvos dailės muziejaus fonduose nuo 1984 m. saugomas J. Vertulio sukurtas granitinis L. Vaineikio portretas, gintaro rinkinyje – kūriniai iš gintaro.

Palangiškis skulptorius sukūrė erdvinės skulptūros „Vėjo vargonai“ maketą. Pučiant vėjui, skulptūra turėjo groti. Bet ši idėja nebuvo realizuota, ir skulptūra Palangoje, tilto prieigose ant kopos taip ir nebuvo pastatyta. Palangai buvo siūlytos jo skulptūros „Ąžuolas ir pušis“, „Septynios laukiančios moterys“, „Žemaitis“, bet jos taip pat nebuvo įkurdintos Palangoje.

J. Vertulis daug prisidėjo prie Palangos senosios vaistinės rekonstrukcijos.

Skulptorius mirė 2005 m.  gruodžio 30 d., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

Nuotrauka iš Skulptūra. Vilnius: Vaga, 1974.

Naudota literatūra:

  • GRIŠKEVIČIUS, Gediminas. Julius Vertulis – marių riedulių ir kalimo meistras. Palangos tiltas, 2012, rugpjūčio 2, p. 8.
  • LUKAUSKAITĖ, Audra. Ar gros pajūryje vėjo vargonai?  Vakarinė Palanga, 1996, balandžio 13, p. 10-11.
  • Vertulis Julius. Iš Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras,  2013, p. 112. ISBN 978-609-95578-0-9.
  • Vertulis Julius. Iš Pajūrio krašto dailininkai. Klaipėda, 1990, p. 35.
  • Julius Vertulis. Iš Skulptūra, 1975–1990. Vilnius: Aidai, 1997, p. 191-192.