Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Ramanauskas Valerijonas Mikalojus (1856 12 17 – 1946 08 10)

Ramanauskas Valerijonas Mikalojus (1856 12 17 – 1946 08 10)

Ramanauskas Valerijonas

   Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjas, generolas leitenantas

Valerijonas Ramanauskas gimė 1856 m. gruodžio 17 d. Kaune. Ramanauskai buvo paveldimo „Bozawola” herbo bajorai.

Valerijonas Ramanauskas Kauno berniukų gimnazijoje baigė šešias klases, įstojo į Rygos pėstininkų junkerių mokyklą, ją baigė 1878 m., gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir ilgus metus sąžiningai tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje. Kariškio pastangos buvo įvertintos: 1885 m. jam suteiktas poručiko laipsnis, paskirtas pulko kuopos vadu. V. Ramanauskas išrenkamas pulko karininkų bendrijos garbės teismo nariu, vėliau pulko teismo pirmininku, karinės apygardos teismo nariu. 1898 m. jam suteiktas kapitono laipsnis, paskiriamas bataliono vadu, vėliau paaukštinamas iki majoro. V. Ramanauskas dalyvavo karo žygiuose į Kiniją 1900–1901 m. ir rusų-japonų kare 1904–1905 m. 1907 m. kariškis išėjo į pensiją, užsitarnavęs pulkininko laipsnį. V. Ramanauskas buvo apdovanotas 4 Rusijos valstybiniais ordinais ir 5 medaliais.

Kai kūrėsi Lietuvos Respublika, V. Ramanauskas grįžo į Kauną ir aktyviai įsijungė į Lietuvos kariuomenės formavimą. 1919 m. pradžioje jis įstojo į dar besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir tarnavo joje iki 1924 m. birželio 1 d. Pradėjo nuo pulko vado padėjėjo, tapo pėstininkų pulko vadu, 1919 m. jam suteiktas pulkininko, o 1921 m.– generolo leitenanto laipsnis. Jis paskirtas ypatingų reikalų generolu prie Krašto apsaugos ministerijos. Šiose pareigose tarnavo iki 1924 m., vėliau perkeltas į šaudymo inspektoriaus pareigas. 1924 m. gegužės mėnesį pasiprašė paleidžiamas į atsargą. 1936 m. jis paleistas dimisijon. V. Ramanauskas apdovanotas kario savanorio medaliu (1929).

1926 m. Valerijonas Ramanauskas su šeima persikėlė gyventi iš Kauno į Palangą. Gyveno L. Vaineikio gatvėje, vėliau persikėlė į Pancieriaus (dabar – S. Nėries) gatvę. Palangoje jis buvo žinomas ir gerbiamas žmogus, artimai bendravo su kanauninku Kazimieru Prapuoleniu, prelatu Juozapu Šniukšta, daktaru Jonu Šliūpu, gydytoju Liudu Vaineikiu. Visi jie būdavo kaip garbės svečiai kviečiami į vakarus, šventes, kurias organizuodavo šauliai, jaunalietuviai, skautai.

1930 metus  Lietuvos vyriausybė paskelbė Vytauto metais. Vytauto Didžiojo portretas buvo nešamas per visą Lietuvą. Kurorto prieigose portretą pasitiko keturi garbingiausi miesto atstovai: Palangos parapijos klebonas K. Prapuolenis, burmistras dr. J. Šliūpas, valsčiaus viršaitis F. Paulauskas ir generolas V. Ramanauskas. Jie, lydimi tautiniais rūbais pasipuošusių merginų, atnešė portretą į parką, prie Birutės kalno grotos, kur jų laukė palangiškiai.

Generolas buvo išsilavinęs – mokėjo rusų, lenkų, prancūzų, lotynų kalbas, skambino pianinu. Buvo geranoriškas, noriai priimdavo svečius, paprastiems palangiškiams patardavo,  suteikdavo materialinę pagalbą, neskirstė žmonių į ponus ir vargšus, jam visi buvo lygūs. Buvo judrus, vasarą kasdien maudydavosi jūroje, nevartojo alkoholio, nerūkė, kasdien eidavo į bažnyčią. Jis noriai dalyvaudavo susitikimuose su skautais Palangoje, prie Birutės kalno.

Sovietiniais  metais jis nebegavo pensijos, nes buvo tarnavęs nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje.

Valerijonas Ramanauskas mirė 1946 m. rugpjūčio 10 d., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

Nuotrauka iš G. Ramanauskaitės archyvo

Naudota literatūra:

  • LITVAITIS, Vitalius Bernardas. Sakmė apie „Mūsų generolą”. Palangos tiltas, 2013, gruodžio 10, p. 5, 7.
  • RAMANAUSKAS, Viktoras. [Lietuvos kariuomenės brigados generolo Valerijono Ramanausko biografija] [rankraštis]. Palanga, Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros fondas, [s. a.]. 1 lap.
  • RAMANAUSKAS, Viktoras. Lietuvos kariuomenės kūrėją generolą Valerijoną Ramanauską amžinam poilsiui priglaudė Palanga: [pokalbis su generolo sūnumi]. Kalbėjosi Marija Tamkevičienė. Vakarinė Palanga, 1996, lapkričio 23, p. 8.