Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Slyvauskas Mykolas (1900 07 22 – 1983 12 30)

Slyvauskas Mykolas (1900 07 22 – 1983 12 30)

Slyvauskas Mykolas    Lietuvos kariuomenės savanoris, karininkas, kapitonas                            

M. Slyvauskas gimė 1900 m. liepos 22 d. Varšuvoje (Lenkija), mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Prasidėjus pirmajam Pasauliniam karui, pasitraukė į Voronežą (Rusija) ir ten tęsė mokslą.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus Nepriklausomybės aktą, į Tėvynę grįžo rusų armijoje tarnavę lietuviai karininkai ir kareiviai. 1918 m. gruodžio 29 d. išleistas vyriausybės atsišaukimas į Lietuvos vyrus stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę. M. Slyvauskas grįžo į Vilnių, karo komendantūroje užsirašė savanoriu ir buvo paskirtas į kulkosvaidininkų būrį eiliniu kareiviu.

1919 m. sausio 1 d. Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, vokiečiams nuleidus savo vėliavą, pirmą kartą krašto istorijoje kaip laisvos Lietuvos simbolis skubiai iškelta nepriklausomos Lietuvos trispalvė vėliava. Ją iškėlė savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Šioje grupėje buvo ir aštuoniolikmetis savanoris Mykolas Slyvauskas. Iškelta vėliava buvo pagerbta trimis salvėmis, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną ir stovėjo pirmojoje garbės sargyboje prie Gedimino kalne iškeltos trispalvės.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmajam tautinės vėliavos iškėlimui Gedimino kalno pilies bokšte prisiminti ir pagerbti kasmet sausio pirmąją minima Lietuvos vėliavos diena, kurios metu paminimi ir ją iškėlę savanoriai.

Po penkių dienų, kai buvo iškelta trispalvė, lietuvių kariams teko trauktis iš Vilniaus, kadangi miestą užėmė bolševikai. M. Slyvauskas 5-ajame pėstininkų pulke ir ryšių batalione dalyvavo visuose nepriklausomybės mūšiuose prieš bolševikus, lenkus ir bermontininkus.

1920 m. karo vadovybė pasiuntė jaunąjį savanorį į naujai įkurtą karo mokyklą, kurią baigęs, gavo leitenanto laipsnį. M. Slyvauskas per trejus tarnybos metus tapo nepriklausomos Lietuvos karininku. Jis paskirtas dalinio ugniagesių komandos viršininku Kaune (1930),  suteikiamas Lietuvos kariuomenės ryšių tarnybos  kapitono laipsnis (1935). 1927 m. jis baigė suaugusiųjų gimnaziją Kaune, įstojo į Kauno universiteto chemijos fakultetą, bet mokslų nebaigė.

M. Slyvauskas mokėjo prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, lotynų kalbas.

1940 m. M. Slyvauskas iš karo tarnybos atleistas paties prašymu. Vokiečių okupacijos laikotarpiu įsidarbino „Pieno centro“ bendrovės buhalterijoje Kaune (1940–1944). 1945 m. jis suimtas, ištremtas į Vorkutą (Rusija), ten dirbo anglių kasykloje. Tremtyje išbuvo iki 1949 m. Reabilituotas po mirties (1990).

Mykolas Slyvauskas apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Grįžęs iš tremties, dirbo Kartenoje, Skuode, Klaipėdoje, Kaune. Nuo 1968 m. M. Slyvauskas gyveno Palangoje. Mirė 1983 m. gruodžio 30 d., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

Nuotrauka iš Palangos viešosios bibliotekos nuotraukų fondo

Naudota literatūra:

  • GRAJAUSKIENĖ, Livija. 1919-aisiais pirmąkart Lietuvos trispalvę iškėlęs M. Slyvauskas ilsisi Palangoje. Palangos tiltas, 2014, kovo 18, p. 3, 7.
  • SLYVAUSKAITĖ-OBELENIENĖ, Dalia. Pirmą kartą mūsų istorijoje: Lietuvos vėliavos Gedimino kalne iškėlimo 80-mečiui. Dienovidis, 1999, sausio 8, p. 12.
  • ŽYMANTAS, Jaunius. Į šalies istoriją patekęs Lietuvos karžygys gyvenimo saulėlydį pasitiko Palangoje. Vakarinė Palanga, 2016,  birželio 15, p. 8.