Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Radavičienė (Endzinaitė) Georgina (1909 12 19 – 2007 09 22)

Radavičienė (Endzinaitė) Georgina (1909 12 19 – 2007 09 22)

Radaviciene

    Medikė (pediatrė), pedagogė, visuomenininkė                                              

G. Endzinaitė gimė 1909 m. tremtyje, Bairam Ali, Vidurinėje Azijoje. Tėvas Jonas Endzinas (1872–1948) mokėsi kalvystės Kalotėje. Pasienio gyventojai dažnai vertėsi kontrabanda – iš Prūsijos nešė draudžiamas lietuviškas knygas ir laikraščius. J. Endziną caro valdžia ištrėmė į Turkmėniją už nelegalų sienos perėjimą ties Bajorais. Tremtinys J. Endzinas dirbo Bairam Alio geležinkelyje elektromechaniku. Jis buvo vedęs Pavolgio vokietę zalsburgietę Lidiją Šarlotę Seibel (Zaibel). Septyni iš dešimties jų vaikų gimė Vidurinėje Azijoje. Pradžios mokyklą ji lankė Kokande. Mokykloje kalbėjo rusiškai, namuose – lietuviškai, vokiškai. Į Lietuvą šeima grįžo 1921 m. Georginai Endzinaitei tada buvo 11 metų. Georgina, baigusi Rūdaičių mokyklą, įstojo į Kretingos progimnaziją.

Pas tėvus lankydavosi Vydūnas, jį tėvas parsiveždavo automobiliu. Georginos tėvas automobiliu vežiojo poilsiautojus  iš Kretingos geležinkelio stoties į Palangą. Vydūno brolis dr. Jurgis Storostas buvo Georginos Endzinaitės mokytojas Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

1927 m. trys seserys Endzinaitės dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvių ir 1928 m. lietuvių dainų šventėje Kaune. Georgina ir Alvina buvo sopranai Klaipėdos lietuvių gimnazijos chore, o Erna – altas Kretingos vidurinės mokyklos chore.

1930 m. ji įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Studijoms užsidirbo pinigų, versdama tekstus į vokiečių kalbą, prižiūrėdavo turtingųjų vaikus. 1937 m. ištekėjo, augino sūnų. G. Endzinaitė-Radavičienė 1940 m. baigė medicinos studijas Vytauto  Didžiojo universitete ir ordinatūrą  Kauno klinikose. Ji dirbo Kauno vaikų ambulatorijoje. Vokiečių okupacijos metu  buvo komandiruota į Kėdainius, kur organizavo motinos ir vaiko konsultaciją. Karui baigiantis, G. Radavičienės šeima išvyko į vyro tėviškę Žemaitijoje – Kulius. Ten ji dirbo ambulatorijoje, mokykloje. Vėliau buvo paskirta į Kretingos karinį komisariatą, naujokų priėmimo komisijon. G. Radavičienės vyras Juozas Radavičius mokytojavo Kuliuose (dėstė muziką). Vyrą įskundė valdžiai, kad priklauso „Jaunosios Lietuvos” organizacijai, todėl jis buvo ištremtas ir į Lietuvą grįžo tik po 11 metų.

1945 m. Klaipėdos miesto sveikatos apsaugos skyrius G. Radavičienei pavedė organizuoti motinos ir vaiko konsultaciją, darželį. 1948 m. gydytoja G. Radavičienė paskiriama vyr. gydytoja. Jai pavesta organizuoti Vaikų ligoninę. Gydytoja nuolat kėlė kvalifikaciją, vyko į kursus Leningrade, Maskvoje. Jai vadovaujant, įsisavinti nauji tyrimo ir gydymo būdai. Nuo 1960 m. ji – vyriausiojo gydytojo pavaduotoja gydymo reikalams.Visą savo laiką, sukauptas žinias ji paskyrė Klaipėdos miesto vaikų sveikatos apsaugai.

Vyrui grįžus iš tremties, šeima 1962 m. persikėlė gyventi į Palangą. 1977–1984 m. ji dirbo Palangoje, poilsio namuose “Gintaras” pediatre, Fizioterapijos gydyklose.

Turėdama 50 metų darbo stažą, ji išėjo užtarnauto poilsio, palikusi savo pėdsaką visose uostamiesčio vaikų įstaigose. Ji dėstė Medicinos seserų ir Pedagoginėje mokyklose, buvo visuomeniška, mokėsi esperanto kalbos. G. Radavičienė sveikai gyveno, jūroje maudėsi visais metų laikais.

Medikė buvo aktyvi Palangos ir Lietuvos pilietė, lietuvininkų draugijos  „Mažoji Lietuva” narė, įvairių renginių dalyvė, aktyvi evangelikų liuteronų parapijietė.

1992 m.gydytojai suteiktas Lietuvos gydytojų sąjungos garbės nario vardas.

G. Radavičienė mirė 2007 m. rugsėjo 22 d., būdama 98 metų amžiaus. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

Nuotrauka iš KALTENIS, Vytautas. Ak, gražus dangau! Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas; Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 226.

Naudota literatūra:

  • Apie medicinos mokslo ir praktikos istoriją Lietuvos pajūryje: prisiminimai ir faktai. Palanga, 1992, p. 19-21.
  • KALTENIS, V. Atsipraususi ryto rasa. Lietuvos aidas, 2007, spalio 1, p. 1, 9.