Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Lvovas Vadimas (1906 09 06 – 1944)

Lvovas Vadimas (1906 09 06 – 1944)

Lvovas Vadimas    Architektas                                                                                                   

V. Lvovas gimė 1906 m. rugsėjo 6 d. Kybartuose, tarnautojų šeimoje. Pagal tautybę jis – rusas. Mokėsi Kybartuose, bet abitūros egzaminus laikė Rytprūsiuose, Stalupėnų (dabar – Nesterovas) gimnazijoje.

V. Lvovas išvyko studijuoti architektūros į Vokietiją, mokėsi Berlyno aukštojoje technikos mokykloje (1927–1931). Mokyklą baigė su pagyrimu, įgijo diplomuoto inžinieriaus (architekto) kvalifikaciją. Berlyne vedė vokiečių tautybės merginą.

 1932 m. jis su  šeima grįžo į Lietuvą, įsidarbino Klaipėdoje individualioje Domšaičio projektavimo firmoje architektu. Nuo 1933 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. V. Lvovas buvo Utenos apskrities inžinierius-architektas (1934–1937), nuo 1937 m. – Šiaulių inžinieriaus pavaduotojas. 1938 m. Palangos burmistras Jonas Šliūpas pasiūlė jam dirbti Palangos ir Šventosios architektu.

V. Lvovas priėmė šį pasiūlymą, atvyko su šeima į Palangą, apsigyveno Kęstučio gatvėje. Jis buvo pirmasis oficialus Palangos miesto architektas, o jo darbas Palangoje buvo labai produktyvus. Nors Palangoje dirbo tik keletą metų, bet jo asmenybė ir darbas turėjo milžiniškos įtakos Palangos kurortui. Architektas suprojektavo  verslininko Gabrieliaus Milašiaus medžiotojų namelį J. Simpsono gatvėje, G. Milašiaus kino teatrą (dabar – „Ramybės“ klubas), vilą „Šilelis“ Kęstučio g. 2a, medinę atvirą vasaros estradą, mūrinę autobusų stotį su viešbučiu ir kavine (2010 m. Palangos autobusų stoties pastatas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą), paštą, gyvenamąjį namą Vytauto g. 57 (su prekybinėmis patalpomis), išplėtė Turgaus aikštę ir kt. Architektui V. Lvovui prižiūrint, buvo statomas Šventosios uostas.

1938 m. gegužės mėn. Palangą nusiaubė didžiulis gaisras, sunaikinęs žydų gyvenamąjį kvartalą. Vyriausiajam architektui darbo dar labiau padaugėjo. Jis žymiai pakoregavo ankstesnius miesto plėtros planus, parengdamas generalinį miesto planą, parengė projektą gatvių tinklui išplėsti, suprojektavo labiausiai reikalingus pastatus.  Architektas paruošė apie dvidešimt Palangos pastatų bei miesto erdvių projektų.

1940 m. rugsėjo mėn. aktyvią architekto veiklą nutraukė politinės permainos. V. Lvovas buvo suimtas KGB ir sovietiniame kalėjime išbuvo iki 1941 m. kovo mėnesio. Iš kalėjimo jį paleido todėl, kad žmona buvo vokietė. Pagal Molotovo-Ribentropo pakto susitarimus, sovietai privalėjo netaikyti jokių represinių veiksmų prieš Vokietijos piliečius bei jų šeimos narius ir leisti jiems laisvai išvykti į Vokietiją.

1941 m. Lvovų šeima išvyko į Vokietiją. Architektas apsigyveno Berlyne, dirbo projektavimo firmoje. Vėliau jis buvo mobilizuotas į vermachtą ir išsiųstas į Rytų frontą.

1944 m., tarnaudamas Vokietijos kariuomenėje, V. Lvovas žuvo prie Šiaulių. Jo žūties aplinkybės ir palaidojimo vieta nežinomos.

Nuotrauka iš Palangos viešosios bibliotekos nuotraukų fondo.

Naudota literatūra:

  • LITVAITIS, Vitalius Bernardas. Pirmasis Palangos architektas V. Lvovas pasižymėjo darbštumu ir  produktyvumu. Palangos tiltas, 2013, spalio 15, p. 4.
  • SINUŠIENĖ, Ligita. Pirmasis Palangos architektas Vadimas Lvovas kurortą atstatė po didžiojo gaisro. Vakarinė Palanga, 2015, balandžio 22, p. 8.