Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Žmuidzinavičius Antanas (1876 10 31 – 1966 08 09)

Žmuidzinavičius Antanas (1876 10 31 – 1966 08 09)

Zmuidzinavicius Antanas    Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas, profesorius                       

A. Žmuidzinavičius gimė 1876 m. spalio 31 d. Seirijuose (Lazdijų raj.). Pradžios mokyklą jis lankė Miroslave, Pošnioj ir Laukintukuose. 1890–1894 m. mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, mokytojavo įvairiose Lenkijos pradinėse mokyklose. Nuo 1899 m. studijavo tapybą Varšuvoje, 1905–1906 m. – privačiose Paryžiaus akademijose. 1908 m. dailininkas tobulinosi Miunchene, 1912 m. – Hamburge. A. Žmuidzinavičius dėstė piešimą Kauno meno mokykloje (1926–1940), Kauno taikomosios dailės institute (1941–1951). 1947 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 

A. Žmuidzinavičius aktyviai dalyvavo įvairiose visuomeninėse organizacijose, nacionaliniame išsivaduojamajame sąjūdyje. 1906–1907 m. kartu su Marija Žmuidzinavičiene, M. K. Čiurlioniu, A. Jaroševičiumi, P. Kalpoku, P. Rimša, K. Sklėriumi dailininkas surengė pirmąją lietuvių dailės parodą. Tais pačiais metais Vilniuje buvo įkurta Lietuvių dailės draugija, kurios vienas iš iniciatorių buvo A. Žmuidzinavičius. Nuo 1908 m. jis važinėjo po Vakarų Europos miestus, keliavo po JAV, tapydamas ir rengdamas savo darbų parodas, skaitė paskaitas vietos lietuvių bendrijoms, rinko aukas lietuvių tautos namams. 

1917–1918 m. dailininkas dalyvavo, parenkant Lietuvos vėliavos spalvas. 1929–1934 m. A. Žmuidzinavičius buvo Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas. Antanas Žmuidzinavičius – TSRS Dailės akademijos narys korespondentas (1958), Lietuvos TSR nusipelnęs meno veikėjas (1946), Lietuvos TSR liaudies dailininkas (1954), TSRS liaudies dailininkas (1957).

A. Žmuidzinavičius buvo vienas produktyviausių lietuvių dailininkų. Jo įnašas į Lietuvos dailę yra didelis ir vertingas. Jis sukūrė apie 2000 kūrinių, kuriuose įamžino Lietuvos gamtą, jos grožį, žmones, įvykius. Didžioji dalis jo paveikslų yra peizažai. Jo gamtovaizdžiai yra kupini lyrikos ir ramybės. A. Žmuidzinavičiaus kūryba susilaukė didelio populiarumo. Be peizažų, dailininkas kūrė temines kompozicijas, tapė portretus, liejo akvareles, iliustravo knygas, piešė plakatus, sukūrė pašto ženklų, lietuviškų pinigų banknotų projektus. 1961 m. dailininkas  padovanojo savo kūrinius, rinkinius ir archyvą Lietuvai. Šių vertybių pagrindu 1966 m. Kaune, name, kurį pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą 1928 m. pasistatė profesorius, buvo atidarytas M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. A. Žmuidzinavičiaus velnių kolekcijos pagrindu 1965 m. Kaune įkurtas Velnių muziejus. Dailininkas parašė atsiminimų knygą „Paletė ir gyvenimas“ (1961).

Nors žymus lietuvių dailininkas A. Žmuidzinavičius daug keliavo, pabuvojo įvairiuose kraštuose, bet Palanga jam buvo tarsi antrieji namai, rami poilsio ir kūrybos vieta. Jis įsigijo medinę vieno aukšto vilą Palangoje, J. Basanavičiaus 42. Namas buvo statytas XX a. pradžioje. Dailininkas suprojektavo ir pristatė mansardą, kurioje įsirengė dirbtuvę. 1949–1966 m. dailininkas vasaromis su šeima gyveno Palangoje, kūrė.

A. Žmuidzinavičius tapė paveikslus, dalyvavo Lietuvos, sąjunginėse ir tarptautinėse dailės parodose. 1953 m. dailės paroda, kurioje buvo eksponuojami  A. Žmuidzinavičiaus darbai, pabuvojo Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Plungėje, Telšiuose. 1963 m. Palangoje buvo eksponuota autorinė  dailininko paveikslų paroda.

Gamta – viena pagrindinių A. Žmuidzinavičiaus paveikslų tema. Dailininkas tapė ir gintarinį Lietuvos pajūrį, tame tarpe ir Palangą, jos saulėtus pliažus ir smėlio kopas, Ronžės upelį. Kurortą dailininkas įamžino paveiksluose: „Palanga. Pajūrio smiltynuose“ (1921), „Ronžės tiltelis“ (1931), “Palangos kopos pavakarėje“ (1936), „Ganykla prie Ronžės upės“ (1937), „Senos pušys Birutės kalne“ (1942), „Palangos kopos“ (1943), „Vilutė Palangoje“ (1949), „Palanga. Tiltas per Ronžę“ (1950), „Palangos pajūris“ (1951) ir kt. 

Dailininkas yra padėjęs daugeliui iš sovietinių lagerių, tremčių grįžusių lietuvių. Vasaromis dailininkas kviesdavo juos vasaroti į savo vilą Palangoje. Jis globojo keliolika našlių, kurių vyrai karininkai buvo nužudyti, dažnai jas lankydavo. A. Žmuidzinavičius bičiuliavosi su daugeliu mokslo, meno, literatūros žmonių, jo namuose Kaune lankydavosi žymūs lietuvių inteligentai. Vasaromis draugai susitikdavo profesoriaus viloje Palangoje, kai kurie ten ir poilsiaudavo. 

A. Žmuidzinavičiaus namas Palangoje įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės.  

Dailininkas mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, sulaukęs garbaus amžiaus (89 m.), palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Nuotrauka iš Lietuvos albumas. Kaunas: Sietynas, 1990, p. 261.

Naudota literatūra: 

  • GRAJAUSKIENĖ, Livija. Dailininkas A. Žmuidzinavičius kūrė F. Tiškevičiaus statytame name. Palangos tiltas, 2013, rugpjūčio 13, p. 7.
  • KUCKAILIS, J. „Mano optimizmas paralyžiuoja kiekvieną pesimistinę mintį“. Lietuvos aidas, 2001, spalio 17, p. 10; spalio 18, p. 10; spalio 19, p. 10.
  • Antanas Žmuidzinavičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. 155 p.
  • ŽMUIDZINAVIČIUS, AntanasPaletė ir gyvenimas. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. 414 p.
  • Žmuidzinavičius Antanas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014, t. 25, p. 800-801. ISBN 978-5-420-01741-8.
  • ŽUKAS, Vladas. Beatričė Grincevičiūtė. Vilnius: Ogamas, 2004, p. 20-22, 79-80. ISBN 9986-9399-9-2.