Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Večerskytė - Daukšienė Stefanija (g. 1926 05 24)

Večerskytė - Daukšienė Stefanija (g. 1926 05 24)

Vecerskyte Stefanija    Tremtinė, poetė                                                                              

S. Večerskytė gimė 1926 m. gegužės 24 d. Monciškėse, Kretingos apskrityje, Palangos valsčiuje. Keturis pradžios mokyklos skyrius baigė Kunigiškiuose, vėliau mokėsi Šventosios mokykloje, po to – Palangos gimnazijoje, kurią baigė 1947 metais. Kadangi pokario metais trūko mokytojų, tik baigusi gimnaziją, įsidarbino  Kretingos apskrityje, Akmenalių kaimo pradinės mokyklos mokytoja.

Mokydamasi gimnazijoje, ji priklausė ateitininkų būreliui, skaitė pranešimus. Be to, ji padėdavo Palangos apylinkės partizanams. 1948 m. liepos 1 d. ji buvo areštuota kartu su 2 mokytojais ir 8 gimnazistais. Ją suėmė už tai, kad priklausė ateitininkų organizacijai. Po teismo S.Večerskytė buvo uždaryta Klaipėdos kalėjime, vėliau pervežta į Vilniaus Lukiškių kalėjimą. Teismas vyko 1948 m. spalio mėn., teisė karo tribunolas. 1949 m. balandį ji buvo išvežta į Leningrado persiuntimo punktą, o iš ten – į Komijos autonominės respublikos  Intos lagerį. Ji buvo pripažinta politine kaline ir nuteista 25 metams kalėjimo ir 5 metams tremties.

Tremtyje S. Večerskytė ėmė kurti eilėraščius. Intoje kaliniai slapta parengė poezijos antologiją, viena iš autorių buvo Stefanija Večerskytė. Poezijos rinkinėlis „Benamiai“ išėjo 1955 m., jame buvo septyniolikos Intos kalinių poezija.

Po Stalino mirties byla buvo peržiūrėta, S. Večerskytė paleista iš kalėjimo į tremtį. Tada ji nuvyko į Krasnojarsko kraštą, kur buvo išvežti jos tėvai ir visa šeima.

Būdama lageryje, ji slapta susirašinėjo su draugu Juozu Daukša, kuris  Lietuvoje gyveno kaimynystėje. Jis taip pat kalėjo Intoje. Išėję į laisvę, jie susituokė. Stefa VečerskytėDaukšienė Irkutske įsidarbino dažytoja, ten gimė sūnus Raimundas.

1957 m. Daukšų šeima grįžo į Lietuvą, į Palangą. Mokykloje S. Daukšienei dirbti neleido, buvo problemų dėl registracijos. Palangoje S. Daukšienė buvo saugumo akiratyje. Kratos metu buvo konfiskuoti jos eilėraščiai. Dalį poezijos jai pavyko surinkti iš draugų. S. Daukšienei pavyko įsidarbinti „Bangos“ sanatorijoje buhaltere, ten ji dirbo iki pat pensijos. Deja, anksti tapo našle, jai vienai reikėjo išauginti ir išmokslinti sūnų ir dukrą. Išėjusi į pensiją, ji  aktyviai įsijungė į pensininkų draugijos „Bočiai“ veiklą, aktyvi Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus, „Carito“ narė. S. Daukšienė gyvena Palangoje, kuria. Išleido poezijos knygas „Keliuku palei kelią“ (1999), „Pasaulis po langu“ (2002). Pluoštelis jos poezijos spausdintas eilėraščių rinkiniuose „Benamiai“ (1989), „Tremtinio Lietuva“ (1990), atsiminimų fragmentai – leidinyje „Juodųjų dienų sakmės“ (2001).

Nuotrauka iš Palangos viešosios bibliotekos nuotraukų fondo.

Naudota literatūra:

  • BULKIENĖ, Stefa. Džiaugsmo lašas skausmo jūroje. Palanga, 1992, spalio 23, p. 6.
  • GRIŠKEVIČIUS, Gediminas. Palangos poetų pėdsakais. Palangos tiltas, 2009, sausio 14, p. 8.
  • GRIŠKEVIČIUS, Gediminas. Stefa Večerskytė-Daukšienė – poezijos knygų autorė. Palangos tiltas, 2012, kovo 23, p. 9.
  • LEPAITĖ, Sonata. S. Daukšienės posmuose – kūrybos sausros išgyvenimai. Vakarinė Palanga, 2001, birželio 20, p. 6.
  • SKIRIUTĖ, Milda. Ištverti tremtį padėjo viltis. Palangos tiltas, 2007, birželio 16, p. 13.