Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Vaineikis Liudas (1869 08 31 – 1938 01 17)

Vaineikis Liudas (1869 08 31 – 1938 01 17)

 Vaineikis Liudas   Gydytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys, tautinio išsivadavimo sąjūdžio dalyvis, lietuvybės platintojas, pirmo lietuviško spektaklio Palangoje organizatorius                                                   

L. Vaineikis gimė 1869 m. rugpjūčio 31 d. Svirplių kaime (Joniškio vls., Šiaulių apskr.). 1881 m. Liudas Vaineikis įstojo į Mintaujos gimnaziją. Buvo gabus, gerai mokėsi. Trečioje gimnazijos klasėje laisvai kalbėjo vokiškai, rusiškai, latviškai, skaitė lenkiškai. 1885 m. Mintaujos gimnazijos mokiniai lietuviai įkūrė slaptą draugiją, vėliau L. Vaineikis buvo išrinktas jos pirmininku.

Tėvai norėjo, kad sūnus stotų mokytis į kunigų seminariją. Liudui nesutikus, atsisakė materialiai jį remti. 1889 m. Liudas Vaineikis įstojo į Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Čia veikė slaptas lietuvių studentų ratelis, kuriam vėliau ėmėsi vadovauti ir L. Vaineikis. Jis ėmė bendradarbiauti su Prūsijoje leidžiamais lietuviškais laikraščiais „Ūkininkas“, „Varpas“, rašė jiems publikacijas, pasirašinėdamas slapyvardžiais. Atostogų metu Lietuvoje jis prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo draugijos „Atgaja“ įkūrimo. Susekus „Atgają“, nukentėjo daugelis jos narių. 1895 m. Liudas Vaineikis buvo suimtas, išmestas iš Maskvos universiteto, ištremtas keliems metams. Pasirinkęs tremties vietą Kazanę, ten apsigyveno, eksternu baigė Kazanės universitetą, gavo gydytojo diplomą.

1897 m. L. Vaineikis gavo leidimą apsigyventi Palangoje. Tris metus jis dar buvo policijos priežiūroje. L. Vaineikis buvo vienas iš pagrindinių pirmojo viešo lietuviškojo spektaklio (Keturakio „Amerika pirtyje“) pastatymo Palangoje 1899 m. rugpjūčio 8 d. organizatorius. Apsigyvenęs Palangoje, L. Vaineikis iš užsienio į Lietuvą pradėjo gabenti lietuviškus raštus, kadangi lietuviška spauda buvo draudžiama. Po spektaklio L. Vaineikis buvo persekiojamas, o 1900 m. buvo suimtas, kaltintas ir kontrabanda, ir spektaklių organizavimu. Jo byla tęsėsi du metus, įtraukdama vis daugiau žmonių. L. Vaineikis nukentėjo labiausiai – 5 metams ištremtas į Jakutską.

1904 m., panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Vaineikis nuo bausmės atleidžiamas ir grįžta į Palangą. Nors spaudos draudimas buvo panaikintas, bet leisti knygas ir laikraščius  dar nebuvo duotas leidimas, todėl užsienio lietuvių spaudinius vėl reikėjo gabenti per sieną.

1908 m. L. Vaineikis iš Palangos išvyksta į Joniškį, įkuria legalų ūkininkų klubą „Artojas“. 1911 m. iš Joniškio išsikelia  į žmonos tėviškę Šlaveitų vienkiemyje (Darbėnų vls., Kretingos apskr.), užsiima žemės ūkiu. 1914 m. jis apsigyvena Telšiuose, o žmona ūkininkauja netoli Telšių įgytame ūkyje. Prasidėjus I Pasauliniam karui, ūkis nukentėjo, Vaineikiai išnuomojo ūkį ir išsikraustė Rusijon. Liudas Vaineikis išvyko į Uralo sritį, rado gydytojo darbą. 1918 m., gyvenant Bucharoje, prasidėjo pilietinis karas. Į Lietuvą grįžti nebuvo galima, todėl šeima liko Azijoje, L. Vaineikis dirbo gydytoju.

Į Lietuvą Vaineikiai grįžo tik 1921 m., apsistojo Palangoje. 1922 m. apskrities taryba Liudą Vaineikį išrinko valdybos pirmininku. Tas pareigas ėjo iki 1924 m., vėliau vėl dirbo gydytoju, buvo veiklus mokyklų organizatorius, rūpinosi kooperacijos, socialiniais reikalais. 1933 m. jis išrinktas Palangos burmistro pavaduotoju, bet Kretingos apskrities viršininkas netvirtino L. Vaineikio kandidatūros.

1925 m. jam pasiūloma Joniškio ligoninės vedėjo pareigos, ten dirbo iki 1926 m. 1928 m. L. Vaineikis apsigyveno Alsėdžių miestelyje, netoli žmonos ūkio, vėliau vėl grįžo į Palangą.

Palangoje, Vytauto gatvėje stovėjęs Vaineikių namas tapo žymiausių to meto visuomenės, kultūros veikėjų susibūrimų vieta. Čia vasarą lankydavosi arba gyvendavo J. Jablonskis, Vydūnas, J. Šliūpas, Butkų Juzė, M. Untulis, J. Kairiūkštis, P. Kubertavičius ir daugelis kitų žymių žmonių.

1928 m. L. Vaineikis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.

L. Vaineikis mirė 1938 m. sausio 17 d. Kaune.

Palangiškiai prisimena L. Vaineikį kaip paprastą, malonų, rūpestingą žmogų. Pagal jo moralės kodeksą ligoniui visada buvo pirmenybė, pareiga, dėmesys. Jei ligonis neišgalėdavo susimokėti, gydydavo veltui. Palangiškiai su pagarba ir pasididžiavimu jį vadino „mūsų daktaru“.

Palanga saugo L. Vaineikio atminimą – 1925 m. jo vardu pavadinta gatvė, 1969 m. prie Vaineikių gyvenamojo namo pritvirtinta memorialinė lenta. Deja, namas 1973 m. buvo nugriautas, ir memorialinė lenta perkelta  ant kito namo, kur gyvendavo Vaineikių svečiai. Nugriauto namo susidariusioje erdvėje nutarta įrengti skverelį ir pastatyti paminklą. 1989 m. pagal L. Vaineikio anūkės Rūsnos Vaineikytės projektą buvo atidengtas skulptoriaus J. Jagėlos sukurtas L. Vaineikio biustas (minint „Amerika pirtyje“ 90-ąsias metines ir Liudo Vaineikio 120-ąsias gimimo metines).

Nuotrauka iš Palangos viešosios bibliotekos nuotraukų fondo.

Naudota literatūra:

  • DIRGĖLA, Tomas. Kurorte gyvenęs L. Vaineikis rūpinosi lietuviška spauda. Vakarinė Palanga, 2013, sausio 9, p. 7.
  • KUZMINSKIS, Vytautas; VAITKEVIČIUS, Kostas. Gydytojo Vaineikio byla. Mokslas ir  gyvenimas, 1970, nr. 2, p. 42-48.
  • LUKAUSKAITĖ, Audra. Palangos viešam lietuviškam spektakliui „Amerika pirtyje“ – 100 metų. Vakarinė Palanga, 1999, kovo 20, p. 6.
  • TAMKEVIČIENĖ, Marija. Gyvas gyvųjų prisiminimas. Vakarinė Palanga, 1993, sausis (nr. 4), p. 6.
  • TAMKEVIČIENĖ, Marija. Palanga su Liudu Vaineikiu neatsisveikino. Vakarinė Palanga, 1993, sausis (nr. 1), p. 6; sausis (nr. 2), p. 6.
  • VAINEIKIS, Liudas. L. Vaineikio biografija [mašinraštis]. Palanga, 1934. [4] lap. 
  • Vaineikis Liudas. Iš Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1983, t. 11,  p. 627.
  • Vaineikis Liudas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, t. 24, p. 525. ISBN 978-5-420-01733-3.