Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Vaineikienė Stasė (1884 03 31 – 1946 01 12)

Vaineikienė Stasė (1884 03 31 – 1946 01 12)

 Vaineikiene Stase   Rašytoja, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė                                                      

Stasė Paulauskaitė gimė 1884 m. kovo 31 d. dvarininkų Paulauskų šeimoje Šlaveitų  kaime (Kretingos apskr.). Ji palaikė draugiškus santykius su kaimo valstiečiais, kartu su samdiniais dirbo laukų darbus. Paulauskų šeimoje buvo kalbama lenkiškai, o iš samdinių ji išmoko žemaitiškai. Rengdavosi visada tautiniais rūbais. 1900 m. ji baigė Lomžos (Lenkija) mergaičių pensioną.

Stasė labai jaunutė ištekėjo už Liudo Vaineikio, dukart už ją vyresnio gydytojo. 1900 m. jie  apsigyveno Palangoje. Iš vyro ji perėmė socialdemokratines pažiūras, vėliau įsijungė į lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimą. Kai jos vyras 1900 m. už lietuviškų knygų gabenimą ir platinimą buvo areštuotas, Stasė Vaineikienė tęsė vyro pradėtą darbą ir pati ėmė gabenti per sieną uždraustas knygas ir laikraščius. 1902–1904 m., vyrą ištrėmus į Sibirą, ji lydėjo Liudą Vaineikį ir kartu gyveno tremtyje.

Panaikinus spaudos draudimą, šeima vėl grįžo į Palangą. 1905 m. revoliucijos  laikotarpiu Stasė Vaineikienė padėjo Tilžėje apsistojusiam vyrui gabenti į Lietuvą agitacinę literatūrą ir ginklus.

Pirmojo pasaulinio karo metu ji su vyru gyveno Vidurinėje Azijoje, Bucharoje (Uzbekija),  į Palangą grįžo tik 1921 m. 

S. Vaineikienė buvo 1923-ųjų sausio sukilimo Klaipėdoje dalyvė ir gavo Klaipėdos  išvadavimo sidabro medalį.

Stasė Vaineikienė įdėjo daug darbo, kad Palangoje būtų įsteigta gimnazija (1922), vadovavo gimnazijos globos komitetui, įkurtoje mokslo įstaigoje dirbo mokytoja. Ji rūpinosi, kad Palangos gyventojai atgautų iš grafo Tiškevičiaus bendras miesto ganyklas, siekė, kad būtų įrengtas vandentiekis, kanalizacija, pastatyta pirtis.

Mato Untulio paskatinta, S. Vaineikienė parašė ir šeimos lėšomis išleido „Palangos  atsiminimus“ (1931). Vėliau ji išleido romanus „Grafas ir žmonės“ (1933), „Vaišvila“ (1938), trijų dalių atsiminimų knygą „Iš praeities kovų“ (1935–1936). 1938–1939 m. S. Vaineikienė parašė  atsiminimų knygą „Pabėgėlės užrašai“, bet ji nebuvo išleista. Kraštietės atsiminimus apie gyvenimą Vidurinėje Azijoje išleido Palangos viešoji biblioteka (Vaineikienė S. Palangos atsiminimai; Pabėgėlės užrašai. Palanga, 2014). M. Untulis iš S. Vaineikienės užrašinėjo žemaitišką frazeologiją „Lietuvių kalbos žodynui“.

S. Vaineikienė buvo socialdemokratė. 1940 m. ji ragino žmones kovoti už laisvę, prieš  išnaudojimą. 1940 m. S. Vaineikienė kandidatavo į Lietuvos Liaudies Seimą. Ji trumpam buvo išrinkta Palangos miesto burmistre. Palangoje jos rūpesčiu pastatyta pirtis, įsteigtas audimo cechas. Ji buvo įtraukta delegacijon, kuri vyko į Maskvą prašyti priimti Lietuvą į TSRS sudėtį. 1940 m. rudenį, išrinkus S. Vaineikienę LTSR Aukščiausiojo teismo nare, ji išsikėlė gyventi į Kauną. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Aukščiausiasis teismas perkeltas į Vilnių, taigi ji apsigyveno Vilniuje. 1946 m. sausio 12 d. Stasė Vaineikienė mirė, palaidota Rasų kapinėse Vilniuje.

Nuotrauka iš Palangos viešosios bibliotekos nuotraukų fondo.

Naudota literatūra:

  • ČESNULEVIČIŪTĖ, Petronėlė. Vaineikienė Stasė. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 4, p. 417.
  • ČIUŽAUSKAITĖ, Ilona.  Vaineikienė Stasė. Iš Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 524-525. ISBN 9986-513-95-2.
  • GRIŠKEVIČIUS, Gediminas. Brangiems prisiminimams nebaisios užmaršties dulkės. Palangos naujienos, 2003, vasario 5, p. 5.
  • GUDAITIS, Leonas. Teisybė daugiaveidė. Kaunas: Nemunas, 1998, p. 61-70. ISBN 9986-411-27-0.
  • KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS,  Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 501-502. ISBN 9986-23-117-5.
  • PAULIKAITĖ, Genovaitė. Vardan šviesios  ateities. Švyturys (Kretinga), 1984, kovo 31; balandžio 3; balandžio 5.
  • Spaudos draudimo gadynę prisimenant. Knygnešys, 1991, nr. 1, p. 28-30.
  • Stasė Vaineikienė. Iš Įžymios Lietuvos moterys: XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997, p. 188. ISBN 9986-19-289-9.