Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Šilgalytė Aleksandra (1904 01 21 – 1997 12 03)

Šilgalytė Aleksandra (1904 01 21 – 1997 12 03)

Silgalyte Aleksandra    Pedagogė, rašytoja                                                                                    

Aleksandra Šilgalytė gimė 1904 m. sausio 21 d. Palangoje. Kotrynos Šilgalienės (Gaučytės) ir Antano Šilgalio šeimoje ji buvo vienuoliktas vaikas. Mažosios Leksytės (Olesės, Aleksės, Leksiūnės, Alės) vaikystė buvo sunki, varginga. Jai buvo tik trys metukai, kai mirė tėvas. Vyresnieji broliai ir sesės išvyko ieškoti uždarbio Amerikon, Palangoje liko tik mama su dviem mažosiomis dukromis. Šeima neturėjo savo namų, todėl dažnai teko keisti šeimininkus, nuomotis būstą. Aleksandros mama, nors kentė nepriteklius, bet gražiai ir garbingai auklėjo savo dukrytes. Aleksandra Palangoje baigė triklasę pradinę mokyklą. Būdama 14 metų, ji liko našlaite – mama mirė, užsikrėtusi šiltine. JAV dirbusi vyriausioji Aleksandros sesuo Marija per Tarptautinę Raudonojo kryžiaus organizaciją Palangos klebono Juozapo Šniukštos pasiteiravo, ar yra likę gyvų iš jos šeimos. Sužinojusi, kad mažosios sesutės gyvos, išsiuntė jas į Panevėžį, savo vyro Rapolo Žitkevičiaus artimųjų globon.

Panevėžyje mergaitės lankė kursus, kad galėtų įstoti į Juozo Balčikonio įkurtą mokytojų seminariją. 1921 m. abi seserys išlaikė stojamuosius egzaminus. Aleksandra mokėsi puikiai, todėl gavo stipendiją. 1925 m. ji baigė šios seminarijos du kursus ir galėjo dirbti pradinių klasių mokytoja. A. Šilgalytė mokytojavo ir kartu mokėsi. Ji eksternu išlaikė egzaminus iš visų keturių mokytojų seminarijos kursų, todėl galėjo dirbti ir vidurinėse mokyklose. Per 34 pedagoginio darbo metus ji mokytojavo net keturiolikoje mokyklų. Pedagogė dirbo Skaruliuose, Gaigaluose, Šaukėnuose, Panevėžyje, Obeliuose, Panemunėje ir kt. Nuo 1944 m. ji gyveno Panevėžyje. Gyvenimo negandos jos nepalaužė, bet dar labiau grūdino. A. Šilgalytė buvo iškili mokytoja, pasišventusi savo darbui, puiki oratorė.

Pedagogė turėjo rašytojos talentą. Prieškariu savo kūrybą ji publikavo moterų inteligenčių žurnale „Naujoji vaidilutė“, laikraščiuose „Rytas“, „Panevėžio balsas“ (vėliau – „Panevėžio garsas“), žurnale „Lietuvos mokykla“. A. Šilgalytė periodikoje spausdino noveles, knygų recenzijas, straipsnius, dažnai pasirašydama E. Gaučytės (mamos mergautinė pavardė) slapyvardžiu. Ji kartu su savo amžininkėmis kūrėjomis dalyvaudavo moterų rašytojų viešuose literatūros vakaruose, bendravo su poete Salomėja Nėrimi, rašytoja Brone Buivydaite, Gabriele Petkevičaite-Bite, Petronėle Orintaite ir kt. 1940-ieji metai pakoregavo rašytojos gyvenimą, ateities planus. A. Šilgalytė neslėpė, kad naujoji santvarka jai ne prie širdies. 1944 m. ji bandė pasitraukti iš Lietuvos į Vakarus, bet nepavyko. Tarybiniais metais jos kūryba nebuvo spausdinama, nes „autorė nesilaikė socialistinio realizmo principų“. Cenzūrai nepatiko, kad rašytoja įvykius vaizdavo iš krikščioniškų pozicijų. 

Išėjusi į užtarnautą poilsį, bičiulės  Elenos Gabulaitės paraginta, pedagogė sėdo rašyti atsiminimų. Pirmoji jų dalis – „Žingsneliai ir žingsniai“ – apie savo vaikystę ir gyvenimą gimtojoje Palangoje XX a. pradžioje, Pirmojo Pasaulinio karo įvykius, 1917 m. Rusijos revoliucijos atgarsius, palangiškių gyvenimą įvairiais krašto istorijos etapais. „Žingsnelių ir žingsnių“ ištraukos buvo publikuotos Gedimino Griškevičiaus redaguotame kurorto laikraštyje „Palanga“ (1991–1992).   Kurorto bendruomenės nariai  susipažino su A. Šilgalytės atsiminimais ir liko sužavėti. Vaiko lūpomis papasakotos gyvenimo istorijos buvo nuoširdžios, šiltos, graudžios. Palangiškiai atpažino juose minimus asmenis, įvykius. 1999 m. šie atsiminimai išėjo atskira knyga (Žingsneliai ir žingsniai. Utena, 1999), bet autorė, deja, jų nebepamatė.   2013 m. išleista antroji  A. Šilgalytės atsiminimų knyga (Plačiame gyvenimo vieškely. Panevėžys, 2013). Memuarus, apimančius 1920–1959 metų įvykius, išleido Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, parengė Lionė Lapinskienė ir Audronė Palionienė. Šioje knygoje publikuojami atsiminimai apie Aleksandros mokslą Panevėžio mokytojų seminarijoje; pirmąją jaunosios pedagogės darbovietę – Kauno Jėzuitų gimnazijos naujai atidarytą pradinę mokyklą, kur ji buvo paskirta mokyklos vedėja; darbą Gaigalių kaimo (Kupiškio r.), Panevėžio 1-ojoje pradinėse mokyklose.

Aleksandra Šilgalytė bendravo su žymiais to meto žmonėmis. Dirbdama Panemunėje, susitikdavo su Vydūnu, Kaune ir Palangoje matydavosi su Maironiu, Vaižgantu, A. Vienuoliu, vyskupu K. Paltaroku, kanauninku  A. Liepiniu. Savo eilėraščius yra dedikavusi J. Basanavičiui, M. Valančiui, M. K. Čiurlioniui, P. Dovydaičiui, Šatrijos Raganai, V. Mykolaičiui-Putinui.

Beletristė buvo nuoširdi, šviesi, stipri asmenybė,  išauklėta krikščioniška dvasia, siekianti idealios moralės, mylinti žmones, darbą, kūrybą, gimtinę. Būdama žemaitė, turėjo tvirtą charakterį, bet puikiai pritapo Aukštaitijoje, kolegos ir bičiuliai ją mėgo, gerbė ir mylėjo.

Aleksandra Šilgalytė mirė 1997 m. gruodžio 3 d. Panevėžyje, eidama 94-uosius metus. Gruodžio 5 d. ji palaidota Palangos miesto senosiose kapinėse, šalia tėvų. Amžinam poilsiui ji  grįžo į savo vaikystės miestą, prie  artimųjų, prie taip išsiilgtos jūros.

Nuotrauka Jono Žitkaus.

Naudota literatūra:

  • BAKANAS, H. Apie A. Šilgalytės rankraštį „Žingsneliai ir žingsniai“ [mašinraštis]. Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros fondas, 1983. 1 lap.
  • GABULAITĖ, Elena. Dar vienas po ilgos tylos išgirstas talentas. Panevėžio rytas, 1994, sausio 22, p. 4.
  • GABULAITĖ, Elena. Palangos Leksytė. Gimtinė, 1999, rugsėjo 1.
  • GRIŠKEVIČIUS, Gediminas. Aleksandros Šilgalytės rašto paminklai Palangai. XXI amžius, 2007, sausio 4, p. 6.
  • LUKAUSKAITĖ, Audra. Palangiškės Aleksandros Šilgalytės sugrįžimas. Vakarinė Palanga, 1999, birželio 19, p. 6.
  • MEZGINAITĖ, Elena. Atsiminimų žingsniai nuo jūros iki Panevėžio. Panevėžio rytas, 1999, gegužės 4.
  • RUZGAS, Albertas. Palangos žvejo dukra – talentinga rašytoja Aleksandra Šilgalytė. Gimtinė, 2007, rugpjūčio 1, p. 2.
  • ŠILGALYTĖ, Aleksandra. Plačiame gyvenimo vieškely. Panevėžys: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės  viešoji biblioteka; Amalkeros leidyba, 2013. 97 p. ISBN 978-9955-659-56-3.
  • ŠILGALYTĖ, Aleksandra. Žingsneliai ir žingsniai. Utena: Utenos spaustuvė, 1999. 165 p. ISBN 9986-945-18-6.