Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Petkevičaitė-Bitė Gabrielė (1861 03 30 – 1943 06 14)

Petkevičaitė-Bitė Gabrielė (1861 03 30 – 1943 06 14)

Petekvicaite-Bite Gabriele    Lietuvių rašytoja, publicistė, pedagogė, spaudos bendradarbė, kultūros ir visuomenės veikėja, švietėja, draudžiamos lietuviškos spaudos platintoja, filantropė, moterų teisių gynėja, bitininkė, felčerė, politikė

Gabrielė Petkevičaitė gimė 1861 m. kovo 30 d. Puziniškio dvare, Smilgių parapijoje, Panevėžio apskrityje, bajorų šeimoje. Jos tėvas buvo Joniškėlio ligoninės vedėjas. Pirmasis Gabrielės Petkevičaitės mokytojas buvo L. Ivinskis. 1868 m. ji baigė Mintaujos vokišką mergaičių mokyklą, lankė bitininkystės kursus, vėliau išlaikė felčerio egzaminus (1917). Iki 1901 m. G. Petkevičaitė gyveno Joniškėlyje, padėjo tėvui gydytojui, slapta mokė valstiečių vaikus. Kai Gabrielės mama mirė, užsikrėtusi dėmėtąja šiltine, jai tebuvo tik 9 metai. Visą gyvenimą ant jos pečių gulė namų ūkio atsakomybė, penkių brolių priežiūra ir auklėjimas. Gabrielės pažiūroms formuotis didžiausią įtaką turėjo tėvas. Jis pastūmėjo dukrą tarnauti visuomenei, tautai, kurią reikėjo šviesti, mokslinti, gydyti. Gabrielė pasišventusi aukojo gyvenimą kitiems, nors pati buvo silpnos sveikatos. Ji dirbo vaistinės vedėja, iš dalies felčere. Žymus knygnešys J. Bielinis jai pristatydavo draudžiamą lietuvišką spaudą, kurią ji platindavo tarp ligonių, besigydančių pas jos tėvą. Petkevičių namuose daug dėmesio buvo skiriama labdarai. 1902 m. G. Petkevičaitė su tėvu  persikėlė į Puziniškį, o po tėvo mirties išvyko į Vilnių, dirbo „Vilniaus žinių“, „Lietuvos žinių“ redakcijose. Prasidėjus I Pasauliniam karui, vėl grįžo į gimtinę, gydė žmones. Nepriklausomybės metais ji mokytojavo Panevėžio gimnazijoje. Dirbdama mėgstamą darbą su moksleiviais, negailėjo jėgų ir sveikatos. Daug dėmesio ji skyrė mergaičių auklėjimui. Įsitraukusi į tautinio atgimimo sąjūdį, įsteigė „Žiburėlio“ draugiją neturtingiems moksleiviams ir kultūros veikėjams šelpti ir iki 1903 m. jai vadovavo. G. Petkevičaitė dalyvavo moterų sąjūdyje – buvo pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo pirmininkė (1907), viena iš Lietuvių moterų sąjungos steigėjų (1908). Ji kovojo už Lietuvos moterų politinį, ekonominį lygiateisiškumą. 1920, 1922 m. ji buvo išrinkta į Steigiamąjį seimą. Trečiajame Lietuvos seime, renkant prezidentą, buvo iškelta ir G. Petkevičaitės-Bitės kandidatūra. G. Petkevičaitė-Bitė priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė daug skaitė, susipažino su užsienio šalių rašytojų kūriniais, rašė pati. Imti į rankas plunksną ją skatino P. Višinskis. Ji rašė publikacijas „Varpui“, „Ūkininkui“, bendradarbiavo kitoje draudžiamoje lietuviškoje spaudoje. Jos parašyti vaizdeliai, apysakaitės, beletristika, romanas „Ad astra“ nebuvo aukšto meninio lygio kūriniai, bet juose atsispindėjo socialinės lygybės, tautinio susipratimo temos. P. Višinskis paragino G. Petkevičaitę-Bitę ir Žemaitę kartu kurti pjeses. Bendradarbiaudamos jos sukūrė keletą pjesių bendru Dviejų Moterų slapyvardžiu. Bitė parašė 2 dalių „Pasaulinės literatūros istorijos” vadovėlį (1922–1924).

Palangiškiai gali didžiuotis, kad tokia veikli Lietuvos patriotė paliko savo pėdsaką ir Palangos kultūriniame gyvenime. Ji buvo pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje – Keturakio „Amerika pirtyje“ (1899) – viena iš organizatorių ir režisierių. Vasaromis ji atvykdavo į Palangą pailsėti, pasigydyti, todėl jau buvo susipažinusi su aktyviu draudžiamos literatūros  pervežimo iš užsienio į Lietuvą organizatoriumi gydytoju L. Vaineikiu. Jis parašė Gabrielei Petkevičaitei laišką, kad gaus leidimą Palangoje rodyti vaidinimą lietuvių kalba. G. Petkevičaitė su J. Juškyte pirmosios pasiekė Palangą. P. Višinskis atsivežė A. Jakševičiūtę, vėliau atvyko A. Janulaitis. Palangoje jų jau laukė L. Vaineikis, daktaras Žalnierukynas iš Smolensko, daktaras F. Janušis iš Kretingos. Entuziastų-vaidintojų būrelis įsikūrė Palangoje, repetavo. Į spektaklio rengėjų tarpą įsiliejo V. Mongirdas, Empacheris, S. Kuizinas, Gabalis, P. Avižonis. Vaidinimo dieną iš visų pusių plaukė sodiečiai, miestelio gyventojai, nuo jų neatsiliko ir tautiškai susipratę grafai Oginskiai iš Plungės, palangiškiai grafai Tiškevičiai. Vaidinimas įvyko! Tai buvo ne eilinis spektaklis, o viešai lietuvių kalba pasakytas žodis spaudos draudimo laikais! Kai Lietuvoje buvo minimas šio pirmo viešo lietuviško spektaklio 25-osios metinės, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė parašė atsiminimus apie jo organizavimą – „Iš mūsų vargų ir kovų“.

Būdama Palangoje, ji dažnai kirsdavo sieną ir slapta parsiveždavo iš Prūsų draudžiamų raštų, kuriuos, grįžusi į namus, išplatindavo.

G. Petkevičaitė-Bitė buvo apdovanota 3 laipsnio (1929) ir 1 laipsnio (1936) Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinais.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė gyveno sudėtingu XIX a. pab. – XX a. pr. laikotarpiu – spaudos draudimo, Lietuvos valstybės atkūrimo ir praradimo metais. Ji mirė 1943 m. birželio 14 d., palaidota Panevėžyje. Savo gyvenimu, darbu ji įrodė, kad yra pasišventusi tėvynei, tauri moteris. Jos vardu įsteigta literatūros premija (1983), veikia G. Petkevičaitės-Bitės memorialinis muziejus Panevėžyje, Puziniškyje veikia memorialinė ekspozicija, Panevėžio apskrities viešoji biblioteka, Joniškėlio vidurinė mokykla, Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras pavadinti jos vardu. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė visada buvo žmonių gerbiama ir išliks žymi moteris lietuvių kultūros istorijoje.

G. Petkevičaitės-Bitės kūryba publikuota šiuose leidiniuose: „Krislai“ (1905), „Ad astra“ (1933, 2 t.), „Karo meto dienoraštis“ (1925–1931, 2008–2011, 3 t.), „Iš mūsų vargų ir kovų“ (1927), „Raštai“,  kn. 1-6 (1966–1968), „Iš gyvenimo verpetų“ (1990) ir kt.

Nuotrauka iš  Gabrielės Petkevičaitės-Bitės muziejus Puziniškyje. Panevėžys: Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2010, p. 19.

Naudota literatūra:

  • GALIAUSKAITĖ, Marija. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Iš Lietuvių rašytojai laiškuose ir atsiminimuose. Vilnius: Vaga, 1987, p. 333-337. 
  • GLINSKYTĖ, Monika. Nacionalinė vertybė – G. Petkevičaitė-Bitė. Respublika, 2008, rugsėjo 20, p. 26.
  • IBIANSKA, Vanda. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Akiračiai, 2011, rugsėjis, p. 24-25.
  • LIUPKEVIČIUS, Jonas. Moterys lietuvių kultūroje (1905–1940 m.). Kultūros aktualijos, 2005, nr. 3, p. 33-35; nr. 4, p. 35-36; nr. 5, p. 32-35; nr. 6, p. 31-34.
  • Petkevičaitė Gabrielė. Iš Lietuvių enciklopedija. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960, t. 22, p. 353–355.
  • RAIŽYTĖ, Nijolė. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: rašytoja, pedagogė, politikė, filantropė. Nemunas, 2011, balandžio 21, p. 9.
  • ŠALČIUVIENĖ-GUSTAITYTĖ, A. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Įžymios Lietuvos moterys: XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997, p. 144-150.