Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Nagevičius (Nagius) Vladas (1881 [1880] 06 17 – 1954 09 15)

Nagevičius (Nagius) Vladas (1881 [1880] 06 17 – 1954 09 15)

Nagevicius Nagius Vladas    Gydytojas, archeologas, muziejininkas, generolas, politinis, karinis ir visuomenės veikėjas 

V. Nagevičius gimė 1881 m. (kituose šaltiniuose gimimo metais įvardinti 1880-ieji) birželio 17 d. Kretingoje, kurioje įgijo pradinį išsilavinimą. 1893–1896 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, kurioje kartu su kitais moksleiviais pasipriešino rusinimui – atsisakė melstis rusiškai. Už tai jis buvo pašalintas iš progimnazijos. Po šių įvykių V. Nagevičius mokslus tęsė Rygos Aleksandro gimnazijoje, priklausė slaptam moksleivių būreliui. 1902 m. gimnaziją baigė aukso medaliu.

V. Nagevičius mokslus tęsė Petrapilio (dabar Sankt Peterburgas) karo medicinos akademijoje. Studijuodamas mediciną, jis mokėsi ir Archeologijos institute, kurį baigė 1904 m. Studijų metais Petrapilyje dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos būrelių veikloje (1902–1904), 1905 m. revoliucijos įvykiuose ir Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Šio Seimo nutarimus V. Nagevičius platino Palangoje, Kretingoje, todėl buvo areštuotas už politinę veiklą, kalintas Telšiuose, Šiauliuose, Kaune. Nuo 1905 m. jaunuolis bendradarbiavo laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvos žinios“, „Viltis“. 1908 m. jis su bendraminčiais įkūrė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „Fraternitas Lituanica“, kurios tikslas buvo puoselėti lietuvybę ir tautinę kultūrą. 1907 m. jaunasis medikas dalyvavo pirmajame Lietuvių mokslo draugijos susirinkime, 1918–1919 m. buvo šios draugijos valdybos narys.

1910 m. baigęs Karo medicinos akademiją, jis buvo paskirtas į Rusijos Baltijos jūros karo laivyną. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje dalyvavo mūšiuose su priešų laivais ir pakrantės artilerija, vėliau rūpinosi sanatorijos reikalais Suomijos įlankos pakrantėje. Vykdydamas karo laivyno gydytojo pareigas, V. Nagevičius stengėsi suburti Helsinkyje gyvenusius lietuvius tremtinius. 1917 m. Petrapilyje vyko lietuvių karių suvažiavimas ir Lietuvių Seimas, kuriuose buvo svarstytas Lietuvos ateities klausimas. V. Nagevičius, nors ir vilkėdamas rusų kariškio uniformą, kategoriškai pasisakė už Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą ir pasmerkė kitaip galvojusius. Nuo 1917 m. rudens gydytojas buvo perkeltas į Juodosios jūros karo laivyną, rūpinosi Krymo pakrantės sanatorijų būkle. Gyvendamas Kryme, Sevastopolyje, subūrė lietuvius karo tremtinius.

1918 m. V. Nagevičius grįžo į Lietuvą, aktyviai prisidėjo, kuriant Lietuvos kariuomenę, buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karo gydytojas. Įsteigus Apsaugos komisiją, buvo paskirtas jos prezidiumo sekretoriumi bei Karo sanitarijos tarnybos viršininku (1918). 1919–1940 m. vadovavo Krašto apsaugos ministerijos Karo sanitarijos tarnybai. Jam vadovaujant, kariuomenės sveikatos ir gydymo svarba buvo iškelta greta kitų aktualių valstybinių klausimų. Jo rūpesčiu Kaune atidaryta Karo ligoninė (1919), prie kurios įsteigta gydytojų padėjėjų – medicinos puskarininkių – mokykla, o 1920 m. pradėjo veikti aukštieji karo sanitarijos kursai sanitarijos karininkams rengti. 1924 m. jo iniciatyva buvo sudarytas karo invalidų šelpimo komitetas, kuriam ilgus metus pirmininkavo (iki 1940 m.). 1919 m. V. Nagevičiui pripažintas sanitarijos pulkininko laipsnis, 1920 m. – suteiktas generolo leitenanto laipsnis. V. Nagevičius atstovavo Lietuvai karo medicinos kongresuose Madride (1933) ir Briuselyje (1935).

V. Nagevičiaus pastangomis 1921 m. Kaune atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejus, kuriam vadovavo 1921–1940 ir 1941–1944 m. Jis rūpinosi ekspozicijų kūrimu, lietuvių tautos didvyrių įamžinimu, įkūrė memorialinį sodelį, pastatė memorialinę Knygnešių sienelę (1940). Turėdamas archeologinį išsilavinimą, generolas tyrinėjo Lietuvos priešistorinius laikus, atliko išsamius Apuolės (1931–1932) ir Įpilties (1933–1934) piliakalnių tyrimus, iki Pirmojo pasaulinio karo tyrinėjo Kartenos, Kiauleikių, Kretingos, Maciuičių, Norgėlų, Pocių, Pryšmančių, Senkų, Skomantų, Šateikių, Viekšnių kapinynus.

1921–1925 m. generolas buvo valstybinės archeologijos komisijos narys, rūpinosi archeologijos paminklų apsauga, ruošė pranešimus, paskaitas, dalyvavo ir skaitė pranešimus II-ajame Baltijos šalių archeologų kongrese Rygoje (1930), 1932 m. Londone – I-ajame ir 1936 m. Osle – II-ajame tarptautiniuose archeologų kongresuose. Nuo 1933 m. – Latvijos mokslų akademijos narys korespondentas. 1922 m. V. Nagevičius įsteigė ir vadovavo karininkų Ramovei Kaune. Jos tikslas – Lietuvos karininkams sudaryti tinkamas sąlygas kultūringai praleisti laisvalaikį, tobulėti. 1923 m. išrinktas Vyriausiojo Lietuvos komiteto tautiniam laivynui steigti nariu, vadovavo Lietuvos sporto lygai, organizavo Lietuvos olimpinį sąjūdį. Drauge su kitais įkūrė Lietuvos jūrininkų sąjungą ir jūrininkų mokyklą (1923), o nuo 1925 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys. V. Nagevičius įkūrė Moterų komitetą, vėliau virtusį Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija, buvo Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo iniciatorius ir komisijos narys (1927), Savanorių medalio komisijos narys (1928). Už nuopelnus Lietuvos jūrininkų sąjungai išrinktas jos garbės pirmininku (1940). 1936 m. generolo leitenanto laipsnis V. Nagevičiui pakeistas į brigados generolo.

1938 m. V. Nagevičius pavardę susilietuvino ir pasivadino Nagiumi. Nuo tada istoriografijoje dažnai sutinkama dviguba pavardė – Nagius-Nagevičius.

Antrojo pasaulinio karo metu V. Nagevičius išrinktas Lietuvių aktyvistų fronto Kauno štabo patarėju (1941), dalyvavo Birželio sukilime (1941), buvo vienas vietinės rinktinės kūrėjų (1944). V. Nagevičius įkūrė Lietuvos ir Suomijos draugiją, buvo Lietuvių-latvių draugijos valdybos nariu.

1944 m. generolas pasitraukė į Austriją, 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.

Visuomeniniai, moksliniai ir valstybiniai nuopelnai V. Nagevičiui lėmė garbingą įvertinimą. Lietuvoje jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo (1920), 1-ojo (1921) laipsnio ordinais, antrosios rūšies Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ir Gedimino 2-ojo laipsnio ordinais (1928), Vytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinu (1936), Artimui pagalbon kryžiumi, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės, Šaulių Žvaigždės medaliais. Generolą už nuopelnus ne kartą įvertino ir kitos valstybės: Latvija, Estija, Suomija, Švedija, buvusi Čekoslovakija, Rumunija, Belgija.

1951 m. rašytame laiške Vladui Mingėlai generolas pasidalino prisiminimais apie jaunystę Palangoje, progimnaziją, kurioje jis mokėsi, moksleivių pasipriešinimą melstis rusiškai ir po to sekusias rusų valdžios represijas; įspūdžiais iš pirmojo viešo lietuviško spektaklio – Keturakio „Amerika pirtyje“ (1899). Būdamas 6-tos klasės Rygos gimnazijos moksleivis, V. Nagevičius atvyko į Palangą pamatyti lietuvišką spektaklį. Jis nebuvo vaidinimo dalyvis, tik žiūrovas, gerai supratęs lietuviško spektaklio svarbą lietuvių kultūros istorijai.

V. Nagevičius mirė 1954 m. rugsėjo 15 d. Willoughby, palaidotas Kalvarijos kapinėse Klivlende (Ohajo valstija, JAV), 1995 m. palaikai perlaidoti Kretingoje.

Nuotrauka iš Lietuvos albumas. Kaunas: Spindulys, 1990, p. 115.

Naudota literatūra:

  • Apdovanojami 1-os rūšies „Vyties Križium“ atsižymėję mūšiuose su priešu. Karys, 1921, kovo 3, p. 103.
  • GEČAS, S. Vladas Nagius-Nagevičius. Mokslas ir gyvenimas, 1991, nr. 7, p. 30-31.
  • Mena gimnazijos metraščiai. Palangos tiltas, 2002, vasario 23, p. 6.
  • Nagevičius Vladas. Iš KAVALIAUSKAS, Vilius. Lietuvos karžygiai: Vyties kryžiaus kavalieriai (1918–1940). Vilnius: Daigai, 2012, t. 4, p. 375-380. ISBN 978-9986-767-49-7.
  • Vladas Nagevičius (Nagius). Iš Atminties ženklai gydytojams. Vilnius: Lietuvos gydytojų sąjunga, 2012, p. 109-111. ISBN 978-9986-9265-6-6.
  • Nagius-Nagevičius Vladas. Iš Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 78-79.
  • Nagius-Nagevičius Vladas. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, t. 2, p. 11. ISBN 5-420-01513-7.
  • Nagius (Nagevičius) Vladas. Iš Lietuvių enciklopedija. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1959, t. 19, p. 478-480.
  • RUZAS, V. Karininkai Vyčio Kryžiaus kavalieriai 1919–1926. Iš Karo archyvas: Vyriausiojo Štabo Karo mokslo skyriaus leidinys.  Vilnius: Leidybos centras prie  KAM, 2002, t. 17, p. 119.
  • SADAUSKAS, R. Laiškas, keliavęs 45 metus. Valstiečių laikraštis, 1996, kovo 9.
  • ZABIELA, Gintautas.  Nagevičius Vladas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, t. 15, p. 695. ISBN 978-5-420-01654-1.
  • ŽEMAITYTĖ, Eglė. Rusiškai maldos nekalbėjo, arba Būsimojo generolo mokslai Palangos progimnazijoje. Vakarinė Palanga, 1994, lapkričio 12, p. 11.
  • ŽIČKUVIENĖ,  Adelė. Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrėjui Vladui Nagiui-Nagevičiui atminti. Klaipėda, 1995, rugsėjo 15, p. 21.