Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Lukauskytė Audra (1943 09 26 – 2010 04 15)

Lukauskytė Audra (1943 09 26 – 2010 04 15)

Lukauskyte Audra    Bibliotekininkė, kraštotyrininkė, kultūros veikėja, spaudos bendradarbė                            

A. Lukauskytė gimė 1943 m. rugsėjo 26 d. Rūdaičiuose (Plungės raj.). Tėvams atsikėlus gyventi į Palangą, mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1960 m. 1965 m. ji pradėjo dirbti Palangos miesto bibliotekoje, nuo 1974 m. buvo šios bibliotekos vedėja. 1981 m. A. Lukauskytė išvyko gyventi į Maskvą. Nuo 1988 m., sugrįžusi į Palangą, miesto bibliotekoje dirbo vyr. metodininke, nuo 1996 m. – viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. 1995–1997 m. A. Lukauskytė buvo antrojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos narė.

A. Lukauskytė buvo Palangos patriotė, negailėdama laisvalaikio, dirbo miestui, jo žmonėms. Savo pavyzdžiu ji visus skatino darbuotis miesto kultūros labui. Audra norėjo išsaugoti senąją Palangą su jos medinėmis vilomis, senosiomis tradicijomis, natūralia gamta. Jos pastangų dėka miesto gatves ir skverus papuošė personalijoms skirti paminklai, ant pastatų atidengtos atminimo lentos. A. Lukauskytė rašė renginių, koncertų, parodų, vasaros atidarymo švenčių scenarijus, vesdavo renginius. Jai tekdavo organizuoti iškilmingus renginius, ceremonijas, konferencijas, nusipelniusių palangiškių jubiliejus, lydėti palangiškių kultūros darbuotojų delegacijas į kitus miestus, pristatyti parodas. Ilgus metus ji buvo kurorto sezono atidarymo švenčių koordinatorė, skaitė pranešimus konferencijose, pristatydavo personalijas Garbės piliečio vardui suteikti.

Biblioteka buvo neatskiriama Audros Lukauskytės gyvenimo dalis. Ji vesdavo renginius, kurie pasižymėjo nuoširdumu, šiluma, aukštu kultūros lygiu, duodavo dvasinio peno atėjusiam klausytojui. Bibliotekos renginių organizavimas buvo jos stiprioji pusė. Šiam darbui A. Lukauskytė negailėjo nei darbo laiko, nei laisvalaikio. Klausytojų aplodismentai ir padėkos buvo didžiausias atlygis. Ji stengėsi, kad Palangoje ne tik vasaros sezono metu koncertuotų žymūs kolektyvai ir atlikėjai, bet ir žiemą vietiniams žiūrovams suteikdavo išskirtinę progą paklausyti profesionalių muzikų, dainininkų. Taip gimė tradiciniai kalėdiniai renginiai bibliotekos skaitytojams – „Senuosius palydint...“

A. Lukauskytė bibliotekoje dirbo ne tik administracinį, bet ir kraštotyros darbą – rinko medžiagą apie Palangos istoriją, architektūrą, tradicijas, žymius žmones, pildė kraštotyros kartoteką, atsakinėjo į skaitytojų kraštotyros pobūdžio užklausas, konsultavo besidominčius Palanga. Ji užmezgė ryšius su kraštiečiais arba jų artimais giminaičiais. Literatūros apie Palangą nebuvo daug, todėl faktus apie kurortą, jos istoriją, kultūrinį gyvenimą teko rinkti po kruopelę.

Domėtis Palangos istorija ją paskatino ir ekskursijų vadovės darbas. Ji daug metų dirbo gide Palangos kelionių ir ekskursijų biure. Audra mėgo rinktis maršrutus po Žemaitiją, Kaliningrado sritį.

Audra Lukauskytė buvo spaudos bendradarbė – miesto laikraštyje „Vakarinė Palanga“ spausdino straipsnių ciklą „Palangos vardai“, laikraščio puslapiuose talpino informaciją apie bibliotekoje vykusius literatūrinius vakarus, parodų pristatymus, mieste vykusius kultūrinius renginius, bendradarbiavo ir kituose periodiniuose leidiniuose. Ne vienai knygai apie Palangą ar jos žymius žmones ji parašė pratarmes (Varanka A. Palanga. 2006; Žulkus A. Žemaitiška medžio filosofija. 2003; Oškinytė-Eimanavičienė G. Abipus horizonto. 2002). Savo straipsnius pasirašydavo A. Lukauskaitės pavarde ir slapyvardžiais (O. Valančiūtė, B. Valiūnaitė).

A. Lukauskytė buvo miesto dailininkų kuratorė: bibliotekos patalpose įkurtas kūrybinės grupės „Mostas“ dailės salonas, parodų salėje pristatomos parodos, pažymimos reikšmingos dailininkų gyvenimo ir kūrybos sukaktys, atminimo vakarai.

Visi Palangoje pažinojo šią nenuilstančią kultūros darbuotoją ir vadino ją vardu. Nė vienas kultūros renginys mieste nevyko be jos įdėtų pastangų. Kiekvienas Audros darbas paliko pėdsakus Palangos krašto kultūroje. Kurorto bendruomenėje ji turėjo autoritetą.

Audra Lukauskytė turėjo daug visuomeninių pareigų: darbavosi kultūros darbuotojų profsąjungoje, kultūros rėmimo fonde ir kt. Ji buvo puiki specialistė, reikli sau ir kolegoms, mokėjo principingai ginti savo nuomonę, pasižymėjo darbštumu, gera atmintimi, mokėjimu bendrauti su žmonėmis, įžvelgti juose kūrėjo talentą. Ji buvo tvirtos valios žmogus, optimistė, mylėjo Palangą ir jos žmones.

2010 m. balandžio 15 d. A. Lukauskytė mirė, palaidota Palangos miesto kapinėse.

Nuotrauka iš Palangos viešosios bibliotekos nuotraukų fondo.

Naudota literatūra:

  • Audra Lukauskytė: publikacijos, atsiminimai, bibliografija. Palanga: Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, 2011. 159 p. ISBN 978-609-95328-0-6.
  • Lukauskytė Audra. Iš Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 72-73. ISBN 978-609-95578-0-9.