Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Kairys Steponas (1879 01 03 – 1964 12 16)

Kairys Steponas (1879 01 03 – 1964 12 16)

Kairys Steponas    Inžinierius, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, visuomenės, politinis veikėjas

S. Kairys gimė 1879 m. sausio 3 d. Užunvėžių kaime (dab. Anykščių r.) pasiturinčių valstiečių šeimoje. 1886–1887 m. lankė Kurklių valsčiaus pradžios mokyklą. Privačiai pasimokęs, 1889 m. įstojo į Palangos progimnaziją, kurią 1894 m. baigė su pagyrimu, toliau tęsė mokslus Šiaulių gimnazijoje. Iš jos 1897 m. buvo pašalintas už dalyvavimą katalikų mokinių maište prieš priverstinį dalyvavimą stačiatikių pamaldose. Vėliau, gavęs leidimą baigti gimnaziją, S. Kairys su bendraminčiais subūrė moksleivių kuopelę, kurios nariai mokėsi lietuvių kalbos ir skaitė lietuvišką spaudą.

1898–1908 m. S. Kairys studijavo Petrapilio (dabar – Sankt Peterburgas) Technologijos institute, iš kurio du kartus šalintas už dalyvavimą studentų judėjime. Jaunuolis daug laiko skyrė visuomeninei ir politinei veiklai, dalyvavo 1905 m. revoliucijoje: kalbėdavo susirinkimuose, kūrė profesines darbininkų organizacijas, platino anticarinius politinio pobūdžio atsišaukimus. Nuo 1900 m. jis įsijungė į Lietuvių (vėliau – Lietuvos) socialdemokratų veiklą, kurios vadovybės nariu buvo iki pat 1944 m. S. Kairys bendradarbiavo leidiniuose „Echo życia robotniczego na Litwie“, „Naujoji gadynė“, „Skardas“, „Vilniaus žinios“. Kaip LSDP atstovas, 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, išrinktas vicepirmininku. Seimas priėmė jo siūlomą rezoliuciją, kviečiančią į kovą su caro valdžia ir reikalaujančią Lietuvai autonomijos.

Baigęs studijas (1908) ir gavęs inžinieriaus technologo diplomą, jaunasis specialistas kurį laiką projektavo geležinkelių tiltus Samaros ir Kursko gubernijose.

1911 m. jis grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, dirbo miesto savivaldybėje, Vandentiekio ir kanalizacijos skyriuje (1912–1916). S. Kairys paskelbė technikos ir inžinerijos mokslo darbų, politikos tyrinėjimų, feljetonų, redagavo laikraštį „Darbo balsas“ (1917–1919). S. Kairys vedė visuomenės veikėją, baltarusių poetę Alaizą Paškevič-Ciotką (1876–1916); jų namai tapo lietuvių ir baltarusių kultūros, tautinio bei socialinio išsivadavimo židiniu.

1916 m. kartu su Antanu Smetona ir Jurgiu Šauliu S. Kairys dalyvavo Šveicarijoje vykusiame Rusijos pavergtųjų tautų kongrese ir lietuvių konferencijoje Lozanoje, 1917 m. – lietuvių konferencijoje Berne, kur svarstytos Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir įtvirtinimo prielaidos. Jis buvo vienas iš Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos rengėjų (1917). Išrinktas į Lietuvos Tarybą, iki 1918 m. vasario 15 d. buvo jos pirmasis vicepirmininkas. 1918 m. sausio 26 d., protestuodamas prieš daugumos nutarimą atkurti Lietuvos valstybę su įsipareigojimais Vokietijai, iš Lietuvos Tarybos pasitraukė, bet vėliau darbą joje tęsė. 1918 m. vasario 16 d. su kitais Tarybos nariais pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

Baigęs darbą Taryboje, S. Kairys išvyko į Uteną, vėliau – į Kauną, dirbo Prekybos ir pramonės ministerijoje. 1919–1928 m. jis redagavo laikraštį „Socialdemokratas“. Kaip laikraščio redaktorius, 1929 m. dviem savaitėms uždarytas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą už valdžios kritiką. 1920–1927 m. S. Kairys rinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, buvo Seimo Socialdemokratų frakcijos pirmininkas, III Seimo vicepirmininkas.

1921 m. Lietuvai susigrąžinus Palangą iš Latvijos, S. Kairys dalyvavo miesto prijungimo prie Lietuvos šventėje. Savo atsiminimuose „Lietuva budo“ (1957) jis taip pasakoja apie šį epizodą: „Mūsų kariuomenė Palangon įžygiavo 1921 metų kovo mėn. 31 dieną. Kartu su kariuomene nuo buvusios Kauno gubernijos sienos pėsčias ir aš žygiavau šešis kilometrus. Ankstyvo pavasario debesuota diena tarpais nori lyti, bet saulutė, vis ir vis prasimušdama pro debesis, mums nusišypso. Palanga, lietaus lašais ašarota, nuoširdžiai mus sveikina“. Palangoje inžinierius lankėsi ir vėlesniais metais.

1923–1938 m. S. Kairys dirbo Kauno savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėju, vadovavo vandentiekio ir kanalizacijos atnaujinimo darbams. Jis parengė Šiaulių miesto vandentiekio projektą, buvo Marijampolės, Vilkaviškio, Panevėžio, Ukmergės miestų kanalizacijos projektų ekspertu. 1937 m., inžinieriui S. Kairiui bendradarbiaujant su tuometiniu Palangos burmistru dr. Jonu Šliūpu, buvo imtasi Palangos miesto vandentiekio ir kanalizacijos projektų ekspertizės.

Nuo 1923 m. inžinierius dėstė Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Technikos fakultete, nuo 1939 m. – profesorius. Išleido „Miestų kanalizacijos“ kursą (1939), kuris laikomas pavyzdingai paruoštu ir išleistu vadovėliu. 1940 m. už sanitarinių įrengimų statybą Lietuvoje suteiktas garbės daktaro laipsnis. 1941–1942 m. S. Kairys – universiteto Statybos fakulteto dekanas. 1942 m. vokiečių okupacinė valdžia jį tris dienas kalino kartu su kitais VDU senato nariais už pasipriešinimą siųsti studentus į Vokietijos „Darbo tarnybą“.

1943–1945 m. S. Kairys vadovavo vienam iš pagrindinių politinio pasipriešinimo judėjimų – Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui. Prasidėjus VLIK’o vadovybės suėmimams, pradėjo slapstytis ir 1944 m., paskutinį kartą aplankydamas Palangą, iš jos pasitraukė į Vakarų Vokietiją, o 1951 m. atvyko į JAV.

S. Kairys parašė dvi atsiminimų knygas: „Lietuva budo“ (1957) ir „Tau, Lietuva“ (1964). Savo gyvenimą jis įprasmino žodžiais: „Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė, skyriau visą savo gyvenimą. Tu buvai mano gyvenimo esmė ir prasmė…“

Mirė S. Kairys 1964 m. gruodžio 16 d. Niujorke. 1996 m. urna su signataro palaikais buvo pargabenta į Lietuvą, perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Nuotrauka iš ILGŪNAS, Gediminas. Steponas Kairys. Vilnius: Vaga, 2002. 454 p.

Naudota literatūra:

  • Inžinierius, mokslininkas, kūrėjas. Iš Stepono Kairio fondas [interaktyvus]. [S. l.]: [s. n.], [s. a.] [žiūrėta 2015 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.kairiofondas.lt
  • KAIRYS, Steponas. Lietuva budo. New York: Amerikos lietuvių socialdemokratų sąjunga, 1957. 416 p.
  • Kairys Steponas. Iš  Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 64. ISBN 978-609-95578-0-9.
  • Kairys Steponas. Iš Lietuvių enciklopedija. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1957, t. 10, p. 252–254.
  • Kairys Steponas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9, p. 147. ISBN 5-420- 01591-9.
  • STRAŽNICKAS, Juozas. Žygis: Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas. Kaunas: Technologija, 1999. 344 p. ISBN 9986- 13-703-9.
  • 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006. 1 apl.
  • 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos virtuali paroda „Lietuvos valstybės atkūrimui – 95“ [interaktyvi]. [Vilnius]: [s. n.], [s. a.] [žiūrėta 2015 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=87065CF5A6B511E4A07A746164617373&;;inlanguage=lt