Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Černeckienė Emilija (Guobytė) (1915 05 15 – 2012 03 07 )

Černeckienė Emilija (Guobytė) (1915 05 15 – 2012 03 07 )

Cerneckiene Emilija    Tautodailininkė, audėja                                                                                           

E. Guobytė gimė 1915 m. gegužės 15 d. Antruosiuose Kuluose, Skuodo valsčiuje, Kretingos apskrityje, ūkininkų šeimoje. Tėvai augino penkis vaikus. Mažoji Emilija mielai sėdėdavo su močiute audimo staklėse, įdėmiai klausėsi profesinių paslapčių, kartu ausdavo. Močiutei mirus, paauglei mergaitei teko sėsti į stakles ir pradėti dirbti savarankiškai.

Ištekėjusi Emilija su vyru išsikėlė gyventi į Klaipėdą, 1954 m. pasistatė namą Palangoje. Staklės visada keliavo kartu. Uostamiestyje ji įsidarbino „Dailės“ kombinate audėja namudininke, išdirbo ten virš trisdešimt metų (1959–1992). Atliko ir Tautodailininkų sąjungos, ir Klaipėdos „Dailės“ kombinato užsakymus. Audė dekoratyvinius kilimus, užuolaidas, lovatieses, staltieses, rankšluosčius, šalikus, juostas, skaras, medžiagą tautiniams rūbams ir kt.

Audimas jai buvo džiaugsmas ir paguoda. E. Černeckienės austais tautiniais rūbais puošėsi Vytauto Didžiojo universiteto, Palangos „Mėguvos“, „Bočių“, Telšių „Čiučiuruko“, Klaipėdos „Kuršių ainiai“ ansambliečiai, jos audiniai papildė Lietuvos liaudies kultūros centro kuriamą tautinių drabužių kolekciją.

„Dailės“ kombinatas rengė parodas Lietuvoje, Tarybų Sąjungos respublikose ir užsienyje. Nuo 1959 m. jose buvo eksponuojami ir Emilijos Černeckienės audiniai, kurie išsiskyrė ypatingu sodrių spalvų žemaitišku koloritu, įdomiais tradiciniais raštais, juose panaudotais simboliais. Surengtos ir personalinės E. Černeckienės ekspozicijos – Vilniuje (1985, 1992), Palangoje (1985, 1993, 1995, 2005, 2013), Klaipėdoje (2013).

1966 m. E. Černeckienė įstojo į Liaudies meno draugiją (dabar – Lietuvos tautodailininkų sąjunga), dalyvaudavo audėjų seminaruose.

1972 m. Panevėžyje pirmąkart surengtame audėjų konkurse E. Černeckienė buvo apdovanota personaline juosta, iš 1977 metų konkurso ji parsivežė verpimo ratelį, o 1988 m. palangiškė verpėja tituluota Lietuvos audėjų audėja ir papuošta karūna. 1992 m. jai paskirta Pauliaus Galaunės premija, aukščiausias liaudies meistrų apdovanojimas. 2005 m. audėja tapo respublikinės konkursinės liaudies meno parodos laureate. E. Černeckienė apdovanota II laipsnio diplomais respublikinėje parodoje Vilniuje bei sąjunginėje parodoje Maskvoje. Tautodailininkė visada buvo kukli, nelinkusi girtis nei savo kūriniais, nei apdovanojimais.

Emilijos Černeckienės darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailės, Mažosios Lietuvos istorijos, Kretingos, Skuodo kraštotyros ir kiti muziejai.

E. Černeckienė per gyvenimą ne vienai meninės prigimties merginai perteikė kūrybos paslaptis. Pirmiausia, žinoma, tai šeimos mergaitės, moterys. Buvo ir mokinių – viena iš jų – Palangos etnografinio ansamblio vadovė Zita Baniulaitytė, kuri tapo ne tik mokine, bet ir artima siela, mokytojos darbų pratęsėja, liaudies kultūros puoselėtoja. Ji seminarų metu perduoda E. Černeckienės audimo tradiciją jau savo mokinėms.

E. Černeckienė buvo kukli, širdinga, gera, besirūpinanti kitais, turinti daug išminties ir kantrybės. E. Černeckienės darbštumas ir talentas bylojo apie lietuviškos kultūros lobius. Lietuvai ji paliko neįkainojamus darščių rankų sukurtus ir širdies gerumu sušildytus savo darbus, kuriais grožėsis dar daugelis kartų.

Tautodailininkė Emilija Černeckienė mirė 2012 m. kovo 7 d. Palangoje, palaidota Šventosios kapinėse.

Filmuota medžiaga apie audėją E. Černeckienę saugoma Lietuvos liaudies kultūros centre, Palangos viešojoje bibliotekoje.

Nuotrauka iš Tautodailės metraštis. 1997, nr. 1, p. 68.

Naudota literatūra:

  • AUKŠTAITĖ,  Giedrė. Man tik reikia audėjėlės... Švyturys, 1994, nr. 10, p. 47.
  • GRIŠKEVIČIUS, Gediminas. Emilija Černeckienė: ,,Juostos, mano juostelės raibosios...“. Palangos tiltas, 2012, rugpjūčio 24, p. 10.
  • Kas yra kas Klaipėdos apskrityje, 2001. Kaunas: Neolitas, 2002, p. 37.
  • Černeckienė Emilija. Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 45-46. ISBN 978-609-95578-0-9.
  • PUODŽIUKAITYTĖ, Giedrė. Panevėžys. Ketvirtoji audėjų diena. Iš Kultūrinis švietimas. Vilnius, 1989, p. 21-23. 
  • SPEVAKOVIENĖ, Bronislava. Drobėse įausta palangiškės širdies šiluma. Palangos tiltas, 2015, gegužės 15, p. 10.
  • TAMKEVIČIENĖ, Marija. Lietuvos audėjų karalienė. Vakarinė Palanga, 1993, kovas, (nr. 9), p. 12.