Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Čepys Albinas (1917 02 08 –1989 04 04)

Čepys Albinas (1917 02 08 –1989 04 04)

Cepys albinas    Architektas, dailininkas                                                                                         

A. Čepys gimė 1917 m. vasario 8 d. Skėrių kaime, Židikių valsčiuje (Mažeikių apskritis). Jis mokėsi Sedos ir Mažeikių gimnazijose. 1939 m. įstojo į Kauno Aukštąją technikos mokyklą, geležinkelių ir plentų statybos skyrių. 1940 m. mokslus tęsė Kauno universiteto statybos fakultete. Karo metu universitetas buvo uždarytas, todėl A. Čepys grįžo namo pas tėvus. 1949 m. jis baigė Kauno universiteto architektūros fakultetą ir buvo paskirtas į Kauno valstybinį projektavimo institutą architektu projektuotoju. 1953–1963 m. jis vadovavo Respublikinio miestų ir kaimų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriui.

Alfredui Paulauskui pasitraukus iš Palangos vyriausiojo architekto pareigų, Valstybinio statybos reikalų komiteto vadovai šias pareigas patikėjo A. Čepiui. 1963 m. A. Čepys tapo Palangos miesto trečiuoju vyriausiuoju architektu. Tai buvo laikotarpis, kai kurorte buvo sudaryta visos Palangos poilsio zonos rajoninio planavimo schema. Šventojoje susikūrė antra stambi kurortinė vietovė, prie Palangos prijungta Nemirseta, 1971–1972 m. sudarytas Didžiosios Palangos generalinis planas, vystoma Vanagupė, pastatyta daug poilsio namų, restoranų. Architektas kovojo už kurorto žaliųjų vejų išlaisvinimą nuo tvorų. A. Čepys projektavo, asmeniškai prižiūrėjo statybas, siekė suformuoti Palangos architektūrinį stilių. Darbas Palangoje – pats produktyviausias architekto kūrybos laikotarpis. Palangoje A. Čepys sukūrė ir įgyvendino 22 objektų projektus: Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklą, parodų paviljoną, alaus barus „Molinis ąsotis”, „Laumės gryčia”, kavinę „Šachmatinė”, gyvenamuosius namus ir kt. Kai kurie jo projektuoti statiniai neišliko, dalis pakeista, rekonstruota. 2014 m. medinis Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklos pastatas, pastatytas 1969 m., įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Palangos miesto vyriausiuoju architektu A. Čepys dirbo iki 1977 m.

Architektas A. Čepys rašė kurorto estetikos ir architektūros klausimais, stengėsi puoselėti gyventojų meilę pajūrio gamtai. Jis mėgo daug keliauti, įgytas žinias panaudodavo naujuose projektuose.

A. Čepys 1977 m. išėjo į pensiją. Mirė 1989 m. balandžio 4 dieną, palaidotas Palangos miesto kapinėse.

Nuotrauka iš Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 45.

Naudota literatūra:

  • BUDRIŪNAITĖ, Dangirūta. Trečiasis Palangos architektas Albinas Čepys vietoj kyšių rinkosi daug dirbti. Vakarinė Palanga, 2014, balandžio 9, p. 7.
  • Čepys Albinas. Iš Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 45. ISBN 978-609-95578-0-9.
  • GRAJAUSKIENĖ, Livija. Nusilenkta architekto Albino Čepio atminimui. Palangos tiltas, 2014, balandžio 8, p. 4.
  • LITVAITIS, Vitalius Bernardas. Kas pasirūpins architekto Albino Čepio kūrybiniu palikimu? Palangos tiltas, 2013, rugsėjo 24, p. 8.
  • LUKAUSKAITĖ, Audra. Savosios Palangos ieškojęs architektas Albinas Čepys. Vakarinė Palanga, 1999, balandžio 10, p. 5. 
  • ŠVEREBAS, Povilas. Architektas Albinas Čepys. Iš Renavas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001, p. 291–292. ISBN 9986-571-71-5.

.