Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Butkų Juzė (1893 07 21 – 1947 04 22)

Butkų Juzė (1893 07 21 – 1947 04 22)

Butku Juze    Poetas, dramaturgas, pedagogas. Tikroji pavardė – Juozas Butkus                        

Juozas Butkus gimė 1893 m. liepos 21 d. Pažvelsio kaime (Kretingos apskrityje) neturtingų valstiečių šeimoje. Penkiolikos metų sulaukęs, per Palangą pajūriu išvyko į Liepoją, mokėsi batsiuvio amato. Grįžęs į tėviškę, per metus baigė pradžios mokyklą. Vėl nuvažiavęs Liepojon, dirbo batsiuviu, tuo pat metu savarankiškai mokėsi, įsijungė į artistų būrelio veiklą, parašė pirmus eilėraščius. 1911 m. jis įstojo į Telšių gimnazijos 5-ąją klasę, įsitraukė į visuomeninę veiklą: buvo aušrininkų būrelio narys, mokykloje ruošė lietuviškus vaidinimus, leido moksleivių laikraštėlius. Besimokydamas sunkiai susirgo – paralyžius pakenkė kojas ir kalbos organus. Pirmojo pasaulinio karo metu Voroneže jis lankė lietuvių gimnaziją, 1917 m. įstojo į Maskvos universiteto istorijos-filologijos fakultetą. 1918 m. grįžo į Lietuvą, vėl įsitraukė į visuomeninį darbą. Už šią veiklą 1918 m. vokiečių valdžia jį areštavo ir uždarė Kauno kalėjime.

1919–1921 m. J. Butkus mokėsi Berlyno universitete. 1922 m. įstojo į Jenos (Vokietija) universitetą, kurį baigė 1924 m. Čia jis studijavo humanitarinių mokslų fakultete ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Tuo pat metu daug keliavo po Austriją, Italiją, Skandinaviją.

Grįžęs į Lietuvą, dėstė Palangos mokytojų kursuose, skaitė lietuvių literatūros ir tautosakos paskaitas. Butkų Juzė buvo vienas iš Palangos mokyklos organizatorių ir pirmųjų mokytojų. 1924 m. jis mokytojavo Palangoje, Klaipėdoje, dirbo „Klaipėdos žinių“ redakcijoje. Vėliau išvyko į Ameriką, gyveno Niujorke, Čikagoje, dirbo alaus darykloje darbininku, žurnalistu. 1926 m. grįžo į Lietuvą, mokytojavo. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo dėl prokomunistinių pažiūrų buvo suimtas ir apie dvejus metus kalėjo Varnių koncentracijos stovykloje. Negalėdamas gauti darbo mokyklose, ėmė ūkininkauti, tačiau skolos privertė ieškoti kito darbo. 1927 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Ukmergės lenkų gimnazijoje, 1931 m. kartu su kitais redagavo laikraštį „Darbininkų balsas“, bendradarbiavo kituose laikraščiuose. Jis suorganizavo literatų-artistų grupę, važinėjo po Žemaitiją, pats režisavo, vaidino.

Nuo 1937 m. balandžio 1 d. iki 1940 m. rugsėjo 21 d. Butkų Juzė buvo Palangos bibliotekos vedėjas, 1940–1941 m. dirbo mokytoju Prienų gimnazijoje. 1943 m. poetas apsigyveno Telšiuose, dirbo Telšių dramos teatro direktoriumi. 1945 m. pavasarį žemaičių „Alkos“ muziejaus vedėjas P. Genys buvo atleistas iš pareigų, vietoj jo muziejaus direktoriumi paskirtas Butkų Juzė. Tuo pat metu jis dėstė Klaipėdos pedagoginiame institute ir Telšiuose vaikus mokė vokiečių kalbos.

Poetas buvo Lietuvių rašytojų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (1930) narys, leido ir redagavo rankraštinį laikraštėlį „Upelis“, laikraštį „Savaitė“. Nuo 1911 m. jis bendradarbiavo spaudoje: „Aušrinėje“, „Dienovidyje“, „Jaunime“, „Keturiuose vėjuose“, „Klaipėdos žiniose“, „Kultūroje“, „Laisvėje“, „Lietuvos žiniose“, „Trečiame fronte“, „Vilnyje“, “Žemaityje“. Publikacijas pasirašinėjo Butkų Juzės ir kitokiais slapyvardžiais.

Per visą savo gyvenimą Butkų Juzė neturėjo pastovaus darbo ir gyvenamosios vietos. Jo darbų skalė ir geografinė gyvenamoji erdvė labai plati. Mokėjo vokiečių, rusų kalbas, išvertė keletą J. V. Gėtės, L. Tolstojaus kūrinių. Buvo žemaitis, kalbėjo žemaitiškai ir tuo didžiavosi. Yra parašęs žemaitiškų kūrinėlių. Butkų Juzė buvo eruditas, bet paprastas, nuoširdus, žemaitiško būdo. Apie save sakydavo: „Aš esu paprastas kaimo dainius“. Gyvenimas nelepino, bet jis sugebėjo išlikti optimistas, nepriklausomas, šmaikštus, linksmas. Išleisti Butkų Juzės poezijos rinkiniai „Žemės liepsna“ (1920), „Verkiančios rožės“ (1921), „Paparčio žiedas“ (1923), „Darbas ir prakaitas“ (1928). Jis parašė apybraižų, feljetonų, mėgėjų scenai skirtų vaizdelių: „Užsipelnė diplomą“ (1916), „Palaidūnas“ (1925), inscenizuotą pasaką „Audronė“ (1927–1928 „Kultūroje“) ir kt. Kūriniai išleisti užsienyje, nes nepriklausomoje Lietuvoje jo kūryba nebuvo leidžiama. Poetui mirus, išleista: „Eilėraščiai“ (1953), „Raštai“ (1954), „Rinktinė“ (1962). Dalis kūrybos neskelbta.

1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje poetas netikėtai mirė, palaidotas Telšiuose.

Nuotrauka iš Butkų Juzė. Rinktinė. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. 206 p.

Naudota literatūra:

  • JONYNAS, Ambraziejus. Butkų Juzės gyvenimas ir kūryba. Iš BUTKŲ JUZĖ. Rinktinė. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962, p. 3-15.
  • Butkų Juzė. Iš Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1977, t. 2, p. 347.
  • Butkų Juzė. Iš Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mintis, 1966, t. 1, p. 294.
  • Butkus Juozas (Butkų Juzė). Iš Lietuvių enciklopedija. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954, t. 3, p. 385-386.
  • SPEVAKOVIENĖ, Bronislava. Pirmajam Palangos valstybinės viešosios bibliotekos vedėjui Butkų Juzei – 120 metų. Palangos tiltas, 2013, liepos 19, p. 7.
  • VANAGAS, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 199. ISBN 9986-39-004-4.