Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Birutė (apie 1331 – 1382[1383])

Birutė (apie 1331 – 1382[1383])

Birute    Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona, Vytauto Didžiojo motina                

Birutė kilusi iš stambių bajorų Vydimantų giminės. Istoriniai šaltiniai apie ją pateikia mažai faktų, o ir tie patys prieštaringi.

Apie 1349 m. tapusi, spėjama, antrąja Kęstučio žmona, pagimdė sūnus Vytautą, Tautvilą ir Žygimantą, dukteris Miklausę, Danutę ir Ringailę. Neaiškios Birutės mirties aplinkybės. Kovodamas su Jogaila, Kęstutis išsiuntė žmoną į Brastą. Vytauto skunde kryžiuočiams sakoma, kad Jogaila ir jo brolis Skirgaila nužudę jo tėvą ir motiną. Kryžiuočių ordino atstovai teigė, kad Jogaila Vytauto motiną paskandinęs. Lietuvių ir lenkų delegatai Konstanco bažnytiniame susirinkime tai kategoriškai paneigė, tvirtino, kad Birutė ilgai gyvenusi ir garbingai mirusi. Nežinoma tiksli Birutės mirties data, mirties aplinkybės, palaidojimo vieta. Yra didelė tikimybė, kad Birutė palaidota būtent Birutės kalne Palangoje. Visais amžiais išliko Birutės asmens kultas, jos garbinimas.

Birutė nuo seno liaudyje populiari, apie ją sukurta įvairių padavimų, legendų:

Paprasta, skaisti mergelė Birutė, kuri buvo pagonė, gyveno Palangoje. Ji davė įžadą visą savo gyvenimą būti vaidilute, kurstyti ant šventojo kalno aukuro ugnį, garbinti dievus ir daryti žemėje gerus darbus. Bet kartą atvykęs pajūrin Didysis kunigaikštis Kęstutis, pamatęs ją, bekurstančią šventąją ugnį, karštai pamilęs ir pasiūlęs jai būti jo žmona. Birutė nesutikusi, nes ji būtų sulaužiusi duotą priesaiką dievams. Tada kunigaikštis Kęstutis, nieko nepaisydamas, nusivežė Birutę į Trakus, ją vedė. Kunigaikštis Kęstutis ir kunigaikštienė Birutė laimingai gyvenę, susilaukę sūnaus, Didžiojo kunigaikščio Vytauto. Po Kęstučio mirties Birutė grįžusi į Palangą, vėl garbino savo dievus, o po mirties buvusi palaidota ant šventojo kalno, o pats kalnas imtas vadinti Birutės vardu.

Legenda apie Birutę ir Kęstutį pirmą kartą atpasakota XVI a. Bychovco kronikoje.

Birutės gyvenimo motyvais Silvestras Valiūnas parašė istorinę dainą „Birutė“, kuri buvo išspausdinta 1828 m. Šis kūrinys virto liaudies daina, o palangiškiams – miesto himnu.

1965 m. Palangoje, Birutės kalno papėdėje, simbolinėje kunigaikštienės Birutės kapo vietoje, pastatyta skulptorės Konstancijos Petrikaitės-Tulienės skulptūra, skirta istorinei Birutės asmenybei atminti. Nuo 1930 m. šioje vietoje stovėjo stačiakampio formos akmuo su užrašu „Tau, Birute“. Prie jo įkomponuota skulptorės K. Petrikaitės-Tulienės 1,5 m aukščio skulptūra „Birutė“. Šie du elementai sudaro vieną skulptūrinę kompoziciją, prie kurios niekad nevysta lauko gėlių puokštelės.

Nuotrauka iš Lietuvos valdovai (XIII-XVIII a.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 151 p.

Naudota literatūra:

  • BARANAUSKIENĖ,  Inga. Nepažintoji Birutė. Voruta, 2008, kovo 15, p. 10; kovo 29, p. 10.
  • ELERTAS, Dainius. Kunigaikštienės Birutės kilmės paslaptis. Šiaurės Atėnai, 1997, balandžio 5, p. 3; balandžio12, p. 9.
  • GUDAVIČIUS, Edvardas. Birutė. In Iš kur atėjome. Kaunas: Šviesa, 1988, p. 46-48. ISBN 5-430-00563-0.
  • GUDAVIČIUS, Edvardas. Birutė. Iš Gediminaičiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, p. 95-96. ISBN 5-420-01558-7.
  • JUČAS, Mečislovas. Lietuvos metraščiai ir kronikos. Vilnius: Aidai, 2002, p. 69-71. ISBN 9955-445-40-8.
  • LUKAUSKAITĖ, Audra. Konstancija Petrikaitė-Tulienė ir jos „Birutė“.  Vakarinė Palanga, 1999, birželio 26, p. 6.
  • VAITKEVIČIUS, Vykintas. Rašytiniai šaltiniai apie Birutės kalną. Žemaičių žemė, 1997, nr.1, p. 32-33.
  • VALIŪNAS, Silvestras. Biruta. Iš Ant marių krašto. Vilnius: Vaga, 1976, p. 31-33.