Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Bieliauskienė Jadvyga (Šilauskaitė) (1929 01 15 – 2009 11 21)

Bieliauskienė Jadvyga (Šilauskaitė) (1929 01 15 – 2009 11 21)

Bieliauskiene Jadvyga    Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, partizanų ryšininkė, politinė kalinė, eucharistinio judėjimo dalyvė, pogrindinės spaudos platintoja, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja, aktyvi įvairių sąjungų, sąjūdžių, organizacijų narė

J. Šilauskaitė gimė 1929 m. sausio 15 d. Rūdaičiuose (Kretingos apskr.). Jadvyga mokėsi Kretingos ir Palangos gimnazijose. 1947 m. ji įstojo į Palangos gimnazistų ateitininkų nelegalią organizaciją, o 1948 m. vasario mėn. – į partizanų B grupę, kurią sudarė legaliai gyvenę partizaninio judėjimo atsarginiai. Jadvygos slapyvardis buvo Šatrija. Ji platino partizanų spaudą. 1948 m. birželio mėn. Jadvyga buvo suimta ir nuteista 25 metams laisvės atėmimo. J. Šilauskaitė kalėjo Intos (Komija) lageryje. Ji norėjo gamtos vaizdus, aplinką užfiksuoti popieriuje. Lageryje buvęs piešimo mokytojas pamokė merginą piešimo technikos. Žinoma, nebuvo gero popieriaus, piešimo reikmenų. Piešė ant tokio popieriaus, kokį sugebėjo gauti.

Lietuviai kaliniai lageryje visada paminėdavo Vasario 16-ąją, nors už tai susilaukdavo didelių bausmių. Intoje J. Šilauskaitė susipažino su politiniu kaliniu Antanu Vytautu Beliausku ir už jo ištekėjo. 1956 m. J. Bieliauskienė buvo paleista į laisvę.

Grįžusi į Lietuvą, kurį laiką dar piešė, bet vėliau tam neliko laiko. 1958 m. gimė sūnus Žilvinas. 1971 m. J. Bieliauskienė įsitraukė į pasipriešinimo, jaunimo tautinę religinę veiklą, buvo nelegalios jaunimo grupės Garliavoje vadovė (organizavo Gyvojo rožinio sąjūdį). Ji bendradarbiavo su „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjais, platino pogrindinę spaudą, su jaunimu rengė politines, patriotines, menines programas. 1981 m. J. Bieliauskienė rinko parašus po kreipimosi į LKP CK pirmąjį sekretorių P. Griškevičių, kad būtų nutrauktas tikinčiųjų persekiojimas.

1982 m. spalio 29 d. J. Bieliauskienė vėl suimta. 1983 m. vykęs Aukščiausiasis Teismas nuteisė 4 metams laisvės atėmimo bei 3 metams tremties „už valstybės pagrindų griovimą“. Kartu su kitomis žymiomis disidentėmis moterimis ji kalėjo Mordovijos lageryje, vadinamame „Mažąja zona“. Tai buvo vienintelis tuo laiku Sovietų Sąjungoje moterų politinių kalinių sunkaus režimo kalėjimas. Savo principinga kova už tiesą, žmogiškumą, laisvę, tikėjimą J. Bieliauskienė susikūrė dvasinį autoritetą kalinių tarpe. Dėl tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, demokratinių šalių politinių lyderių spaudimo sovietų valdžiai J. Bieliauskienė nuo trėmimo bausmės buvo atleista. 1986 m. lapkričio 3 d. ji išėjo į laisvę, grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Garliavoje.

Pasipriešinimo prieš sovietinį režimą veikėja aktyviai dalyvavo Atgimimo įvykiuose, platino Sąjūdžio spaudą. 1988 m. ji kartu su kitais įkūrė Politinių kalinių ir tremtinių globos grupę, 1991 m. – Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios broliją, buvo šios visuomeninės organizacijos pirmininkė, vėliau – garbės pirmininkė (2005–2009). J. Bieliauskienė globojo nukentėjusiuosius Sausio 13-osios įvykiuose, aukų šeimas. Jos iniciatyva išleisti albumai Bokšto gynimas (2000), 1991 sausio 13. Pasaulis žvelgia į Lietuvą (2004). J. Bieliauskienė bendravo su bendraminčiais Nijole Sadūnaite, Stase Asanavičiene, Antanu Terlecku, Petru Plumpa ir kitais kovotojais už Lietuvos laisvę.

J. Bieliauskienė buvo pasišventusi kilniam tikslui, mylėjo ir brangino Tėvynę, kovojo dėl jos laisvės, buvo labai teisingas žmogus. Jadvyga buvo silpnos sveikatos, bet stiprios valios kovotoja. Ji liko pilietiškai aktyvi iki pat gyvenimo galo. Sulaukusi 80-mečio, 2009 m. lapkričio 21 d. J. Bieliauskienė mirė, palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Už nenuilstamą, nuoseklią viso gyvenimo aktyvią veiklą Jadvyga Bieliauskienė apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992), Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000). Apie ją sukurtas dokumentinis filmas „Lagerių moterys. Jadvyga Bieliauskienė“ (autoriai – Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis).

Nuotrauka iš asmeninio Žilvino Beliausko archyvo.

Naudota literatūra:

  • Laisvė ir tikėjimas: krikščioniški trileriai sovietmečiu. Vilnius: Ateities leidybos centras, 2013. 292 p.  ISBN 978-609-95058-5-5.
  • SPEVAKOVIENĖ, Bronislava. Apie lagerių moteris – Jadvygos Bieliauskienės piešinių parodoje. Palangos tiltas, 2014, vasario 21, p. 8.