Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Basanavičius Jonas (1851 11 23 – 1927 02 16)

Basanavičius Jonas (1851 11 23 – 1927 02 16)

 Basanavicius Jonas    Žymiausias XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos visuomenės, kultūros, politikos veikėjas, mokslininkas, istorikas, gydytojas, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos nacionalinio judėjimo veikėjas, tautinio atgimimo žadintojas, aušrininkas, tautos patriarchas

J. Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio apskrities Bartninkų valsčiaus Ožkabalių kaime, mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kurią 1873 m. baigė sidabro medaliu. Įstojęs į Maskvos universitetą, studijavo istorijos-filologijos fakultete, po to perėjo į medicinos fakultetą, kurį 1879 m. baigė. Mokydamasis universitete, gaudavo stipendiją, kurią rusų valdžia skirdavo pažangiems lietuvių studentams. 1879–1904 m. jis dirbo Bulgarijoje gydytoju, parašė studiją apie Bulgarijos sanitarijos būklę, rašė mokslinius straipsnius spaudai ir tuo išgarsėjo kaip mokslininkas ne tik Bulgarijoje, bet ir Vakarų Europoje. Bulgarijoje J. Basanavičiui įsijungus į lietuvių tautinio atgimimo judėjimą, jis bendraudavo su Jonu Šliūpu, kuris vėliau tapo Palangos burmistru. J. Šliūpui J. Basanavičius pavedė rūpintis „Aušros“ leidimu.

J. Basanavičius, 1905 m. grįžęs į Lietuvą, su pertraukomis gyveno Vilniuje.

Kultūrinę ir politinę veiklą J. Basanavičius pradėjo, studijuodamas Maskvos universitete. Jis tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą, rinko tautosaką, rūpinosi liaudies švietimu, lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu. 1883 m. parengė pirmuosius „Aušros“ numerius. Jo iniciatyva 1907 m. įkurta Lietuvos mokslo draugija, (buvo šios draugijos pirmininkas), redagavo draugijos leidinį „Lietuvių tauta“. J. Basanavičius parašė apie 40 studijų iš istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, sanitarijos sričių, apie 140 įvairių straipsnių. Vertingiausia jo palikimo dalis yra jo sudaryti ir išleisti tautosakos rinkiniai.

J. Basanavičius buvo 1917 m. įvykusios Lietuvių konferencijos pirmininkas, vėliau – Lietuvių Tarybos narys, pasirašęs Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

1921 metais Lietuva plačiai minėjo dr. J. Basanavičiaus 70-ąsias metines. Savo jubiliejiniam pranešimui Lietuvos mokslo draugijoje J. Basanavičius parengė darbą „Iš Palangos istorijos“. 1922 m. šis pranešimas buvo išleistas atskiru leidiniu – tai buvo pirmoji studija apie Palangą. J. Basanavičius Palangoje lankėsi 1924 m., kai gydėsi Palangos Karo sanatorijoje. Tą vasarą Palanga minėjo trijų iškilių Lietuvos didžiavyrių – Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo, Jono Jablonskio vardines. Įamžindami tautos patriarcho atminimą, palangiškiai buvusį Tiškevičių bulvarą pavadino dr. Jono Basanavičiaus vardu. 2002 m. Palangoje pastatytas dr. J. Basanavičiaus paminklinis biustas (skulptorius J. Zikaras, architektas V. Moncevičius).

J. Basanavičius mirė 1927 m. vasario 16 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.

Nuotrauka iš Dr. Jonas Basanavičius. 1851 – 1927. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003. 223 p.

Naudota literatūra:

  • BENETIS,  Edmundas. Kas grąžins skolą autentiškai Palangos istorijai? Palangos tiltas, 2003, kovo 15, p. 14.
  • GRIGARAVIČIUS, Algirdas. Jonas Basanavičius asmeniniame ir viešajame gyvenime. Krantai, 2012, nr. 3, p. 4-9. 
  • KRIKŠTAPONIS V. Jonas Basanavičius – lietuvių tautos patriarchas. XXI amžius, 2012, vasario17, p. 8; vasario 24, p. 7; kovo 2, p. 12; kovo 9, p. 8.
  • MINGĖLA,  Donatas. Iškilūs Palangos krašto žmonės: Jonas Basanavičius. Žemaičių žemė, 2007, nr. 2, p. 63.
  • MUKIENĖ, Danutė. Jį vadino moraliniu Lietuvos prezidentu. Vakarinė Palanga, 1994, lapkričio 26, p. 11.