Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Balsys Eduardas (1919 12 20–1984 11 03)

Balsys Eduardas (1919 12 20–1984 11 03)

Balsys Eduardas    Lietuvių kompozitorius, pedagogas, profesorius, Kretingos rajono garbės pilietis

E. Balsys gimė 1919 m. gruodžio 20 d. Nikolajeve (Ukraina). Jis baigė Klaipėdos K. Donelaičio pradžios mokyklą, 1929 m. įstojo į Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją. Mokydamasis gimnazijoje, E. Balsys dainavo chore, grojo pučiamųjų orkestre, buvo geras sportininkas, perspektyvus futbolininkas, krepšininkas, gimnastas.

Kai Klaipėdos kraštą užėmė vokiečiai, būsimo kompozitoriaus tėvas, pašto tarnautojas Kostas Balsys iš Klaipėdos persikėlė gyventi į Palangą, kurioje 1940 m. pagal sūnaus Leopoldo Balsio (1918–1987), pirmojo Lietuvos laivų statybos inžinieriaus, projektą pasistatė namą.

Baigęs gimnaziją, E. Balsys 1940 m. įstojo į Kauno karo mokyklą, bet jos nebaigė, nes, atėjus į valdžią sovietams, grįžo pas tėvus į Palangą, įsidarbino Kretingos gimnazijoje mokytoju, dėstė fizinį lavinimą, chemiją, fiziką, matematiką. Čia jis susipažino su būsimąja žmona, tada dar gimnaziste Adele Jasinskaite. Namas Palangoje po tėvų mirties atiteko sūnui Eduardui Balsiui.

E. Balsys baigė LTSR konservatorijos kompozicijos klasę (1950), Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) konservatorijos aspirantūrą. Nuo 1953 m. E. Balsys dėstė LTSR konservatorijoje, buvo Kompozicijos katedros vedėjas (1960–1984), profesorius (1969).

Muzikas buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius (1954–1962), pirmininkas (1962–1972), LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1963–1974).

E. Balsio kūryba neatsiejamai susijusi su jūra, kurią jis pamilo, gyvendamas Klaipėdoje, vėliau – Palangoje. Atvažiavęs poilsiauti į Palangą, jis mėgo vaikščioti pajūriais. Baltija jam buvo vienu iš kūrybos įkvėpimo šaltinių. E. Balsio kūryboje vyrauja didelės apimties vokaliniai ir instrumentiniai žanrai, originali harmonija. Kompozitorius sukūrė šiuos kūrinius: baletą „Eglė – žalčių karalienė“ (1960), oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969), operą „Kelionė į Tilžę“ (1980), koncertą smuikui solo (1984), simfoniją koncertą vargonams, pučiamiesiems ir mušamiesiems (1977), simfoninę poemą „Trys portretai“ (1983), poemą styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“ (1981) ir kt. Jis kūrė kantatas, simfonines poemas, kamerinius kūrinius, estradinę, vokalinę, chorinę muziką, muziką teatro spektakliams, kino filmams. Kompozitorius redagavo M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ (1956).

E. Balsys – LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1959), LTSR liaudies artistas (1965), TSRS liaudies artistas (1980). Kompozitorius apdovanotas LTSR valstybine premija už baletą „Eglė – žalčių karalienė“ (1960) ir oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1974).

Jo vardu pavadinta Klaipėdos E. Balsio menų gimnazija (1985), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 201-ajai auditorijai suteiktas E. Balsio vardas, Vilniuje, skvere prie Žvėryno tilto (A. Mickevičiaus gatvė) atidengtas paminklinis akmuo su įrašu „Eduardo Balsio skveras“. Kompozitoriaus E. Balsio atminimui skulptorius Regimantas Midvikis sukūrė stelą, kuri 1989 m. pastatyta šalia jam priklausiusio pastato Palangoje (J. Šliūpo g. 4). Ant namo Vilniuje (Birutės g. 11 / Traidenio g. 40) E. Balsiui atidengta memorialinė lenta.

E. Balsys mirė 1984 m. lapkričio 3 d. Druskininkuose.

Nuotrauka iš Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 41.

Naudota literatūra:

  • Balsys Eduardas. Iš Klaipėda. Kraštiečiai. Kaunas: JJJ leidyba, 2012, p. 45-46. ISBN 978-609-95447-0-0.
  • Balsys Eduardas. Iš Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 41-42. ISBN 978-609-95578-0-9.
  • GRAJAUSKIENĖ, Livija. Prie jūros įkvėpimo sėmėsi ir kompozitorius Eduardas Balsys. Palangos tiltas, 2013, spalio 22, p. 6.
  • NARBUTIENĖ, Ona. Eduardas Balsys. Vilnius: Baltos lankos, 1999. 454 p.  ISBN 9955-00-032-5.