Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Smetona Antanas (1874 08 10 – 1944 01 09)

Smetona Antanas (1874 08 10 – 1944 01 09)

Smetona Antanas    Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis  Lietuvos Respublikos prezidentas, garbės daktaras

Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (Taujėnų valsčius, Ukmergės apskritis). 1892–1993 m. mokėsi Palangos progimnazijoje. Buvo pavyzdingas, labai gerai mokėsi, todėl atleistas nuo mokesčio už mokslą. Daug skaitė, gaudavo ir lietuviškų draudžiamų leidinių. A. Smetona kartu su keliais mokiniais sudarė slaptą būrelį. Jo nariai skaitė „Apžvalgą“, „Varpą“, platino juos Liepojos gimnazistams.

1897 m. baigė Sankt Peterburgo gimnaziją, 1902 m. – Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Aktyviai dirbo Lietuvos visuomeninėse, kultūros, švietimo organizacijose. Buvo vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, redagavo periodinius leidinius, dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Dalyvavo įvairiose konferencijose Lietuvos valstybės klausimais. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1923–1926 m. dėstė Lietuvos universitete, nuo 1926 m. – docentas. 1932 m. Vytauto Didžiojo universitete jam suteiktas filosofijos garbės daktaro laipsnis. A. Smetona – pirmasis Lietuvos prezidentas (1919–1920, 1926–1940).

A. Smetona mėgo Palangą, dažnai čia lankydavosi. 1920–1921 m. buvo Lietuvos delegacijos Arbitražo komisijos valstybinei sienai su Latvija nustatyti vadovas. Lietuvai 1921 m. atgavus Palangą iš Latvijos, dalyvavo Palangos prijungimo prie Lietuvos iškilmėse, pasakė sveikinimo kalbą.

A. Smetoną išrinkus prezidentu, jo laikinąja vasaros rezidencija tapo „Baltoji“ vila Palangoje, kuri valstybės lėšomis būdavo išnuomojama iš grafaitės M. Tiškevičiūtės. Prezidentas Palangoje praleisdavo apie mėnesį, kartu poilsiaudavo ir jo šeimos nariai. Jis Palangoje būdavo iškilmingai sutinkamas – prie papuoštų garbės vartų su duona ir druska pasitikdavo miesto burmistras dr. J. Šliūpas, generolas V. Ramanauskas, Palangos parapijos klebonas J. Šniukšta, žydų bendruomenės rabinas, šaulių, skautų, jaunalietuvių organizacijų atstovai, palangiškiai ir poilsiautojai.

1933 m. prezidentas Palangoje priėmė pasaulio skautų vadą, britų karinį veikėją R. Baden-Powell su žmona, atvykusius į Lietuvos skautų sąskrydį.

Pagerbdami prezidentą 60 metų sukakties proga, palangiškiai prie Birutės kalno pasodino tautos vado ąžuolą, kuris žaliuoja iki šiol.

A. Smetona apdovanotas Vyties kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1927), Gedimino  1 laipsnio ordinu (1928), Vytauto Didžiojo ordinu su grandine (1930).

1940 m. A. Smetona su šeima pasitraukė į Vokietiją, po to į Šveicariją, nuo 1941 m. gyveno JAV. Žuvo 1944 m. sausio 9 d. Clevelend (JAV). 1975 m. palaikai perkelti į All Souls kapines Chardon mieste (Ohajo valstija, JAV).

Nuotrauka iš: Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 90.

Naudota literatūra:

  • BINKIS, Kazys. Raštai. Visuomeninė publicistika. Vilnius: Pradai, 2005, t. 4, p. 68–69.
  • Iš Lietuvos / J. Szl.  Auszra, 1884, liepa ir rugpjūtis, Nr. 7–8, p. 261–262.
  • KAIRYS, Steponas. Lietuva budo. New York: Amerikos lietuvių socialdemokratų sąjunga,  1957, p. 51.
  • MERKELIS, Aleksandras. Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla. New York: Amerikos lietuvių tautinė sąjunga, 1964, p. 11–14.
  • SMETONA, Antanas. Rinktiniai raštai. Kaunas: Menta, 1990, p. 133.
  • TRUSKA, Liudas. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996, p. 26–27. ISBN 9986-09-105-5.
  • VAIŽGANTAS. Jaunosios Antano Smetonos dienos. Kaunas: Spindulys, 1931, p. 10.
  • VAITKUS, Mykolas.  Su Minija į Baltiją. London: Nida, 1962, p. 105–106.