Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Virbalis Adomas (1896 12 24 – 1980 06 16)

Virbalis Adomas (1896 12 24 – 1980 06 16)

Virbalis Adomas

Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, majoras, pasienio policijos viršininkas, politinis kalinys

Adomas Virbalis gimė 1896 m. gruodžio 24 d. Palangoje. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir kaip turintis vidurinį išsilavinimą buvo nusiųstas į Vilniaus karo mokyklą (nuo 1915 m. veikusią Poltavoje), ją baigė 1916 m., po to paskirtas į pėstininkų atsargos pulką jaunesniuoju karininku.

Po 1917 metų vasario revoliucijos bei tų pačių metų spalio bolševikų perversmo Rusijoje ir prasidėjusių neramumų bei netvarkos Rusijos kariuomenėje iš tarnybos kariuomenėje pasitraukė. Grįžęs į Lietuvą įsijungė į nepriklausomybės kovas, tapo Lietuvos kariuomenės karininku, 1919 m. jam suteiktas kapitono laipsnis. Dalyvavo kovose su lenkais Vilniaus bataliono sudėtyje, 1920 m. rugsėjo 22 d. mūšyje ties Beržininkais pateko į nelaisvę, iš kurios pabėgo lapkričio mėn. 1920 m. gruodžio 11 d. A. Virbalis paskirtas II bataliono vadu.

1922 m. A. Virbalis baigė Aukštuosius karininkų kursus (I laidą), tų pačių metų rugsėjo 11 d. paskirtas II bataliono, kuriame jau laikinai ėjo pareigas, vadu, o 1923 m. gegužės 22 d. jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės majoro laipsnis. 1925 m. išėjo į atsargą.

Nuo 1926 m. spalio A. Virbalis pradėjo tarnybą pasienio policijoje, pradžioje ėjo Šiaulių baro, vėliau Trakų baro II eilės rajono viršininko pareigas.

Trakų baro pasieniečiai saugojo Lietuvos sieną prie administracinės linijos, kurios dalis ėjo vaizdingais Neries ir Bražuolės upių krantais. Tačiau čia buvo neramu – nuolat vyko susišaudymai, įvairios lenkų provokacijos, taip pat ir gairelių, žyminčių administracinę liniją, perkilnojimas. 1931 m. spalio 4 d. Pasienio policijos Trakų baro 5 rajono 4 sargybos saugomame ruože prie Baltamiškio kaimo įvyko plačiai nuskambėjęs įvykis, kai lenkų pasienietis iš pasalų nušovė Lietuvos pasienio policininką Jurgį Kybartą.

1932 m. A. Virbalis paskirtas Pasienio policijos Trakų baro viršininku ir juo ištarnavo iki pat baro išformavimo 1940 m. Susigrąžinus Vilniaus kraštą, 1940 m. sausio 10 d. buvusio Pasienio policijos Trakų baro viršininkas su savo 4 rajonais tapo priklausomas Valkininkų apskrities viršininkui. Prie buvusio Trakų baro buvo prijungtas vienas Alytaus baro rajonas. Naujas Pasienio policijos baras buvo pavadintas Valkininkų baru, jo buveinė buvo įkurdinta Eišiškių mieste (Vilniaus g. 65).

Tarnybos Pasienio policijoje metu A. Virbalis buvo apdovanotas Kariuomenės savanorių kūrėjų, Lietuvos Nepriklausomybės medaliais, 1938 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai A. Virbalis iš tarnybos buvo atleistas. Represijų tuomet išvengė. Tačiau antrosios okupacijos metu – 1946 m. liepos 18 d. buvo areštuotas, apkaltintas pagalba aktyviam tautinio pogrindžio dalyviui Mikui Ilgūnui. Sovietų karo tribunolas nuteisė A.Virbalį 2 metams lagerio ir 2 metams atėmė civilines teises. Kalėjo Karelijoje ir 1948 m. grįžęs į Lietuvą apsigyveno Kaune. 1952 m. vėl pateko NKVD nemalonėn ir per 24 val. turėjo su šeima išsikelti iš Kauno. Tuomet A. Virbalis su šeima apsigyvena Alytuje, o į Kauną grįžto tik po Stalino mirties 1955 m.  ir iki pensijos dirbo buhalteriu degtukų fabrike „Liepsna“. A. Virbalis mirė 1980 m. birželio 16 d. Palaidotas Romainių kapinėse Kaune.

Nuotrauka iš: Lietuvos karininkai. 1918-1953. Vilnius: LKKAS, t. 8, 2008, p. 255.

Naudota literatūra:

  • ČERVOKIENĖ, Daiva. Pasieniečio žūties paminėjimas ir jos pamokos. XXI amžius, 2016, spalio 21, nr. 39, p. 19.
  • Lietuvos karininkai. 1918-1953. Vilnius: LKKAS, t. 8, 2008, p. 255-256.