Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Vardys (Žvirzdys) Vytautas Stasys (1924 09 02 –1993 10 19)

Vardys (Žvirzdys) Vytautas Stasys (1924 09 02 –1993 10 19)

Vardys Vytautas

   Politikos mokslų daktaras, profesorius, redaktorius, publicistas, knygų autorius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas

Vytautas Žvirzdys gimė 1924 m. rugsėjo 2 dieną Beržoro kaime, Platelių valsčiuje, Kretingos apskrityje. Baigęs pradinę mokyklą, mokslus tęsė Palangos gimnazijoje. Joje aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, literatų būrelyje, kuriam vadovavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Emilija Adiklienė. Vytautas buvo vienas iš Palangos moksleivių literatų būrelio nereguliariai leisto laikraštėlio „Birutės tėviškė“ (1937–1941) redaktorių. Palangos viešojoje bibliotekoje saugomi originalūs „Birutės tėviškės“ 1940 m. Nr. 1, 2 laikraštėliai.

1941 m. baigęs gimnaziją Palangoje, mokslus tęsė Telšių, vėliau Vilniaus kunigų seminarijose. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė iš Lietuvos. Pasirinkęs filosofijos ir literatūros studijas, mokslus tęsė Tiubingeno (Vokietija) universitete (1945–1949). Gyvendamas Vokietijoje, prisidėjo prie Moksleivių ateitininkų sąjungos atkūrimo, ėjo tos sąjungos pirmininko pareigas (1946–1948), iki persikėlimo į JAV buvo žurnalo „Ateitis“ redaktorius.

Vytautas Žvirzdys nuo pat pirmųjų gyvenimo JAV dienų įsitraukė į lietuvybės puoselėjimo veiklą. 1951 m. aktyvesniems studentams kilo idėja atnaujinti Studentų atstovybę, kokia buvo Vokietijoje po karo. Po rinkimų išrinkta Atstovybė iš 5 asmenų: Vytautas Žvirzdys (Vardys), Vytautas Kavolis, Julius Šmulkštys, Milda Gulbinskaitė ir Vytautas Lapatinskas. Studentų sąjunga siekė suvienyti studentus, pabirusius po Kanadą ir Amerikos universitetus. 1952 m. Vytautas tapo pirmuoju įsteigtos Lietuvių studentų sąjungos pirmininku, dalyvavo Lietuvių fronto bičiulių sąjūdyje, buvo vienas „Į laisvę“ fondo kūrėjų, jos tarybos pirmininkas. 1958–1960 m. – leidinio „Į laisvę“ redaktorius.

Aktyviai dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, Vytautas tęsė mokslus. 1951 m. Carrollo koledže Helenoje įgijo bakalauro, o 1953 m. Viskonsino-Milvokio universitete – magistro laipsnius. Ten pat apgynė disertaciją, jam buvo suteiktas politikos mokslų daktaro laipsnis. Tuomet ir pasikeitė savo sunkiai ištariamą ir skambią lietuvišką pavardę Žvirzdys į kiek lengviau artikuliuojamą Vardį. Nuo tada visuomenei tapo žinomas kaip dr. Vytautas Stasys (Stanley) Vardys.

Baigęs mokslus, dr. Vytautas Vardys pakviestas dėstyti Viskonsino-Milvokio universitete. 1968 m. persikėlė į Oklahomos universitetą, kur daugelį metų profesoriavo bei dirbo politinių mokslų katedros dekanu. 1968–1973 m. ėjo Rusijos studijų (sovietologijos) centro (Russian Studies Committee of OU) vedėjo pareigas, 1968–1973 m. buvo Rusų kalbos ir sovietologijos studijų centro direktorius (Director of the University of Oklahoma Munich Center for Russian Language). Iki pat 1992 m. universitete jis užėmė daugybę pareigų: Akademinių reikalų tarybos narys (1976–1979), Fakulteto patrauklumo (įvaizdžio) komisijos (1978–1981) narys, Biudžeto komiteto (1979–1981) vadovas, 1981–1982 m. – narys, fakulteto Senato (1980–1981) narys, Garbės laipsnių suteikimo komiteto narys (1990), Tarptautinių programų skyriaus narys (1986–1992).

Jis nuolat pasauliui pasakojo apie trijų Baltijos šalių okupaciją, sovietinio kolonializmo prigimtį ir jo klastingus skirtumus nuo tradicinio kolonializmo. Mokslininko analizės objektais tapo: Lietuvos okupacija, sovietizacija ir pasipriešinimas, Lietuvos pokario rezistencija, rusifikacija, disidentų sąjūdis, socialinės problemos, religinis persekiojimas, holokaustas. Šiomis temomis skaitė daug pranešimų įvairiose konferencijose. Nors nuolat rašė anglų kalba, tačiau literatūrinėmis, politinėmis bei ideologinėmis temomis bendradarbiavo ir lietuvių leidiniuose: „Ateities spinduliai“, „Ateitis“, „Žemaičių prietelius“, „XX amžius“, „Žemaičių žemė“, „Naujoji Lietuva“, „Studentų dienos“, „Tėviškės žiburiai“, „Draugas“, „Darbininkas“, „Lietuvių dienos“, „Aidai“, „Į laisvę“, „Lituanus“, „Lietuvių enciklopedija“.

1987 m. V. Vardys dalyvavo Romoje įvykusiame Lietuvos 600 metų krikščionybės jubiliejaus kongrese, ten skaitė paskaitą ir turėjo progą pasikalbėti su popiežiumi. Po 1990 metų su paskaitomis lankėsi ir Vilniaus universitete.

1993 metų gegužės mėnesį V. Vardys, rimtai sirgdamas, paskutinį sykį atvyko į Lietuvą. Spalio 19 d. – mirė Oklahomoje (JAV).

Nuotrauka iš Palangos viešosios kraštotyros nuotraukų fondo.

Naudota literatūra: