Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Bruckus Julius (Brutzkus Jehuda Leiba, 1870 01 01 – 1951 01 27)

Bruckus Julius (Brutzkus Jehuda Leiba, 1870 01 01 – 1951 01 27)

Bruckus julius

   Gydytojas, žydų politinis ir visuomenės veikėjas, istorikas, publicistas         

Julius Bruckus gimė 1870 m. sausio 1 d. Palangoje, Dovydo ir Pesios Bruckų šeimoje, kurioje augo aštuoni vaikai. Juliaus tėvai buvo gimę Palangoje. Tėvas prekiavo gintaro dirbiniais. Šeima 1878 m. persikėlė gyventi į Maskvą, įsigijo odos perdirbimo įmonę. Visi Bruckų vaikai lankė valstybines  gimnazijas, mokėsi aukštesniosiose mokyklose ar studijavo universitetuose. Julius ir jo brolis Borisas Bruckai tapo žymiais Rytų Europos žydų veikėjais.

1894 m. Julius baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Susižavėjęs žydų nacionalinio judėjimo idėjomis, buvo žydų studentų sionistų draugijos narys.

Dirbo gydytoju Minske, Sankt Peterburge.

Dalyvavo „Švietimo skleidimo tarp Rusijos žydų“ draugijos veikloje, bendradarbiavo su „Žydų teisių gynimo“ biuru. 1909 m. išrinktas sionistų organizacijos centro komiteto nariu, o 1919 m. – centro komiteto pirmininku Petrograde. Po 1917 m. vasario revoliucijos išrinktas Rusijos steigiamojo susirinkimo nariu. Visuomeninė veikla neretai užgoždavo jo profesinę veiklą.

J. Bruckus buvo rusų ir žydų mėnraščio „Voschod“ redakcinės kolegijos narys (1898–1902), sionistų periodinių leidinių „Jevreiskaja Žyznj“ ir „Rassvet“ redakcinių kolegijų narys.

Petrogrado universitete, Istorijos fakultete, ėjo žydų istorijos profesoriaus pareigas (1919–1922).

1921 m. J. Bruckus su šeima grįžo į nepriklausomą Lietuvą. Grįžtančiojo klausimyne rašė, kad nori grįžti į Palangą ir verstis gydytojo praktika. Bet Palangoje ilgai neužsibuvo, ėmė reikštis Kaune – buvo vienas iš trijų žydų atstovų, išrinktų į Pirmąjį Lietuvos Seimą (1922–1923). 1922–1923 m. keletą mėnesių  E. Galvanausko ministrų kabinete laikinai ėjo ministro be portfelio pareigas žydų reikalams. Politikas ėmė aktyviai veikti Lietuvos sionistų organizacijose. Julius Bruckus buvo Lietuvos žydų Tautos tarybos prezidiumo narys. 1920 m. tarp Lietuvos ir Rusijos pasirašyta Taikos sutartis. Sudaryta bendra komisija kultūrinių vertybių restitucijos klausimams spręsti. J. Bruckus tapo Lietuvos deleguotų narių komisijos pirmininku. Jis rėmė Lietuvos pastangas susigrąžinti iš Rusijos Lietuvos Metriką. Žydų Tautos tarybos pavedimu J. Bruckus sprendė ir pabėgėlių, grįžtančių į Lietuvą po Pirmojo pasaulinio karo, klausimus.

Julius Bruckus domėjosi Rusijos bei Lietuvos žydų istorija ir ją tyrinėjo. Jis įsitraukė į Lietuvos žydų istorijos-etnografijos draugijos veiklą, išrinktas valdybos nariu. Parašė svarbių mokslo darbų apie Lietuvos ir Rusijos žydų istoriją.

1924 m. politikas išvyko į Vokietiją, gyveno Berlyne, kur  prieš porą metų buvo įsikūręs brolis Borisas. J. Bruckus įsitraukė į visuomeninę veiklą OZE („Obšestvo zdravoochranenija jevrejev“. 1930 m. įsteigta Lietuvos piliečių, gyvenančių Berlyne, draugija. J. Bruckus išrinktas jos revizijos komisijos nariu. Draugijos tikslas – remti ir šelpti savo narius, kelti kultūros lygį Lietuvoje. J. Bruckus tapo Pasaulinės sionistų revizionistų organizacijos steigėjų vykdomojo komiteto nariu. Žydus mokslininkus vienijo Žydų mokslo tyrimo institutas YIVO.

A. Hitleriui atėjus į valdžią, visuomenės veikėjas išvyko gyventi į Prancūziją, 1940 m.  suimtas. Pabėgo į JAV, vėliau išvyko į Palestiną.

Julius Bruckus mirė 1951 m.  sausio 27 d. Petach Tikvoje (Izraelis).

Nuotrauka iš: Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 43.

Naudota literatūra:

  • BENDIKAITĖ, Eglė. Broliai Bruckai: kelyje nuo Palangos iki Pažadėtosios žemės. Iš: Palangos žydai. Klaipėda: Druka, 2017, p. 95–111. ISBN 978-609-404-256-0.
  • Bruckus Julius. Iš: Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 43–44. ISBN 978-609-95578-0-9.
  • Bruckus Julius. Iš: Lietuvių enciklopedija. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954, t. 3, p. 285.