Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Valiūnas Silvestras Teofilis (1789 07 11 – 1831 05 19)

Valiūnas Silvestras Teofilis (1789 07 11 – 1831 05 19)

Poetas, 1831 m. sukilimo dalyvis

Silvestras Teofilis Valiūnas gimė 1789 m. liepos 11 d. Paūkinikiuose (dab. Raseinių r.). Mokėsi Raseinių apskrities mokykloje, kuri priklausė pijorų vienuolynui. 1807 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, tačiau po metų atsidūrė Vilniaus vyriausiojoje kunigų seminarijoje. 1812 m. ją pabaigė teologijos magistro laipsniu. Kunigu neįšventintas. Įstojo į Napoleono suformuotą ir brigados generolo J. Kanopkos vadovaujamą lietuvišką lengvosios kavalerijos pulką, dalyvavo mūšiuose. Napoleonui Rusijoje pralaimėjus, jo rėmėjams pritaikyta amnestija, tarp jų ir Silvestrui. Jaunuolis grįžo gyventi į Žemaitiją ir įsiliejo į dvarų gyvenimą, priklausė įvairioms draugijos, kūrė satyras, elegijas, daug bendravo su Dionizu Poška. Silvestro Valiūno aprašomos gyvenamo laiko realijos, kritiškas požiūris į papročius, keliamos didaktinės idėjos artimos apšvietos epochos kūrybai, bet yra ir lyrinių, romantizmo estetikai artimesnių kūrinių.

Apie 1823 m. parašė vieną žymiausių ir populiariausių savo kūrinių – „Birutė“, kuriame aprašo kunigaikštienės Birutės ir kunigaikščio Kęstučio legendą. Kurdamas jis gana tiksliai laikėsi Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštyje aptiktos legendos siužeto. Tai pirmoji lietuvių literatūrinė baladė, sukurta lietuvių kalba, beje, buvusi itin populiari. Ją ilgai, iki pat V. Kudirkai sukuriant „Tautišką giesmę“, dainuodavę vietoj himno. Šios baladės yra žinomi trys variantai. Į leistus tautosakos rinkinius ją įtraukė rašytojas Dionizas Poška ir istorikas Simonas Daukantas, tiesa, pavadinimu „Dūmojimas seno žemaičio ant kalno Birutos“, įdėjo ir Kiprijonas Zabitis-Nezabitauskis bei L. A. Jucevičius rašinyje „Žemaitijos bruožai“. L. A. Jucevičius yra pirmasis Silvestro Valiūno „Birutės“ vertėjas į lenkų kalbą ir jo biografas.

1940 m. iš XIX a. nuorašo išleistas Silvestro Valiūno rašytasis „Telšių miestas yr ant kalno“. Tai vienas ryškiausių XIX a. I p. lietuviškos satyros pavyzdžių. Jame yra ir Palangos aprašymas su gyvomis aliuzijomis į amžininkus.

Silvestras Teofilis Valiūnas žuvo, dalyvaudamas 1831 m. sukilime.

Naudota literatūra:

  • Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 305–323. ISBN 9986-513-69-3.
  • MIKŠYTĖ, Regina. Silvestras Valiūnas. Vilnius: Vaga, 1978. 239 p.