Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Jucevičius Liudvikas Adomas (1813 12 18 – 1846 03 24)

Jucevičius Liudvikas Adomas (1813 12 18 – 1846 03 24)

Kunigas, etnografas, mitologas, tautosakininkas, vertėjas, literatas, mokytojas, Žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis

Liudvikas Adomas Jucevičius gimė 1813 m. gruodžio 18 d. Vaiguvos valsčiuje (Kelmės r.) Pakėvio dvare, bežemių bajorų Dominyko ir Ievos Jucevičių šeimoje. Augo Liudvikas su trimis seserimis namuose su aukle, kuri jam pasakojo daugybę lietuvių pasakų ir legendų.

1823–1829 m. mokėsi Kražių gimnazijoje. Ten pradėjo versti iš rusų kalbos poeziją. 1829–1831 m. studijavo mediciną Vilniaus universitete. Per 1831 m. sukilimą pasitraukė į gimtąjį Pakėvį, kur mokė dvarininko Radavičiaus dukteris, taip pat vertė įvairius grožinės literatūros kūrinius. Po sukilimo jis vėl atvyko į Vilnių ir įstojo į dvasinę seminariją. 1934 m. išleisti jo vertimo darbai – „Liudviko Adomo Jucevičiaus raštai“. Pastebėjęs grubią klaidą, knygą pats ėmė supirkinėti ir deginti.

1835 m. priimtas į Vilniaus dvasinę akademiją, kurią baigė 1838 m. Studijuodamas Vilniuje, 1836 m. išleido vertimus „Lietuvos istorija vaikams, parašyta L. A. J.“, lenkų enciklopedijoje pirmąkart padavimą apie žveją Kastytį, rusų savaitraštyje – straipsnį „Lietuvių deivių akmenys“, žurnale – „Lietuvių mitologinės metamorfozės“. 1837 m. Vilniuje – „Ištraukos iš šiuolaikinių lenkų poetų“, kuriame yra įvadinis straipsnis „Keli žodžiai apie lietuvių kalbą ir literatūrą“. Jame raginama saugoti ir puoselėti gimtąją kalbą, aptariama lietuvių literatūra Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje, skiriamas dėmesys K. Donelaičio, S. Stanevičiaus, D. Poškos, A. Strazdo kūrybai. Dėl dėmesio rašytojams-amžininkams L. Adomas Jucevičius laikomas pirmuoju ryškiu lietuvių literatūros kritiku. Tad nieko nuostabaus, kad dar nebaigęs Vilniaus dvasinės akademijos, Adomas jau garsėjo kaip istorikas, mitologas, vertėjas, literatas. Vienas po kito įvairioje spaudoje pasirodydavo darbai apie lietuvių dainas, priežodžius, padavimus. Iš jų vėliau sudaryti leidiniai.

1938 m. įšventintas kunigu, paskirtas Švenčionių vikaru. Ten kunigaudamas, rinko kraštotyrinę medžiagą darbams apie žemaičius. 1839 m. Švenčionyse iš rašytų straipsnių sudarė leidinį „Žemaitijos bruožai“. 1840 m. perkeltas vikaru į Svėdasus, toliau kaupė etnografinę medžiagą, važinėdamas po Lietuvą. Svėdasuose tęsė literatūrinius, kraštotyrinius darbus, parengė knygą „Žemaitijos prisiminimai“. Joje supažindindamas skaitytojus su Palanga, autorius daug dėmesio skyrė Birutei, papasakodamas jos biografiją, išryškino santuoką su kunigaikščiu Kęstučiu, pomirtinį kunigaikštienės kultą Palangoje, kapo legendą Birutės kalne. Šalia, lenkų ir lietuvių kalbomis, išspausdino ir Silvestro Valiūno eilėraštį „Birutė“, vadindamas jį liaudies daina. Atskiras knygos „Žemaitijos prisiminimai“ skyrius teko Baltijos jūrai. Kitame skyriuje aprašoma „Baltijos jūros valdovė“. Ten perpasakojamas padavimas apie „Jūratę ir Kastytį“. Šią legendą meniškai įtaigiai, remdamasis L. A. Jucevičiaus padavimo siužetu, perpasakojo literatūriniu baladės žanru Jonas Mačiulis-Maironis. Šių rašytojų tos pačios istorijos pabaigos skiriasi: padavime akcentuojamas Kastyčio vaidmuo, baladėje – Jūratės. Svėdasuose parengtas ir kitas fundamentalus L. Adomo Jucevičiaus veikalas „Biografinės ir literatūrinės žinios apie mokytus žemaičius“. Planuota išleisti 1841 m., tačiau pasirodė tik 1975 m. pavadinimu „Mokyti žemaičiai“. Jame aprašyti 186 asmenys.

Nepaisant visko, L. A. Jucevičius Svėdasuose jautėsi labai vienišas, ilgėjosi Vilniaus kultūrinio gyvenimo, bendravimo. Daug dirbdamas, rašydamas straipsnius, leisdamas knygas, mažai su kuo galėjo pasikalbėti. 1840 m. jam pasiūlyta mokyti prancūzų kalbos Jonavos dvaro savininko ir Ukmergės bajoro Jono Žurausko seserį Malviną. Liudvikas Malviną pamilo. Tam, kad galėtų moterį vesti, abu pakeitė tikybą iš katalikų į pravoslavų. 1843 m. vasario 11 d. jiedu susituokė. Daugelio nesuprastas ir pasmerktas, išvyko iš Lietuvos į Vitebsko guberniją. Įsidarbino Leplio miesto bajorų mokykloje istorijos, literatūros ir geografijos mokytoju. Ten išleido lietuvių dainų vertimą į lenkų kalbą – „Lietuvių dainos“. Prieš pat mirtį, 1846 m., išėjo etnografinis veikalas „Lietuva“.

1846 m. kovo 12 d. mirė. Palaidotas Leplio pravoslavų kapinėse.

Naudota literatūra:

  • JANULAITIS, Augustinas. Kun. Liudvikas Adomas Jucevičius. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1910. 40 p.
  • Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 658–672. ISBN 9986-513-69-3.