Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Jurgaitis Marcijonas Povilas (1855 01 15 – 1926 04 05)

Jurgaitis Marcijonas Povilas (1855 01 15 – 1926 04 05)

Jurgaitis Marcijonas   

   Kunigas, knygnešys, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, Palangos progimnazijos kapelionas (1883–1889)

Marcijonas Povilas Jurgaitis gimė 1855 m. sausio 15 d. Joniškio parapijoje, Svirplių kaime. Mokėsi Jelgavos gimnazijoje. Slapta sodžiuje lavino vaikus skaityti lietuviškai ir buvo už tai nubaustas caro valdžios. Bet tai nekliudė tęsti mokslų Kauno kunigų seminarijoje. 1881 m. įšventintas į kunigus. Dirbo vikaru Skirsnemunėje ir Pasvalyje.

Nuo ankstyvos jaunystės rašė į spaudą. Pasirašinėdavo įvairiais slapyvardžiais: „Jūrininkas“, „Maksas Jūrininkas“, „Palangiškis“, „M. Pipiras“ ir kt. Ilgai bendradarbiavo tik su leidiniu „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“. Vėliau M. P. Jurgaičio publikacijų galima aptikti ir „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“, „Vienybėje“, „Nedėldienio skaitymuose“, „Draugijoje“.

Gyveno Palangoje – dirbo bažnyčios vikaru ir keturklasės progimnazijos kapelionu (1883–1889). Bendradarbiavo su Jonu Šliūpu, kuris jį rekomendavo Martynui Jankui kaip galintį organizuoti „Aušros“ ir kt. lietuviškų knygų gabenimą iš Klaipėdos ir Nemirsetos apylinkių į Palangą. Patikimais pagalbininkais tapo Kunigiškių kaime, netoli Palangos, gyvenę knygnešiai tėvas ir sūnūs Neimantai. Jie jam ir pargabendavo „Aušrą“, vėliau „Šviesą“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“, taip pat religinės literatūros (maldaknygių, giesmynų). Spaudinių atveždavo ir pažįstami žvejai. Kartais su knygnešiais važiuodavo ir pats Marcijonas Povilas Jurgaitis. Pargabentą spaudą išsiuntinėdavo prenumeratoriams pagal Martyno Jankaus duotus adresus, taip pat perduodavo knygnešiams į kitas Lietuvos vietas bei į Liepoją. Į tolimesnes vietas siųsdavo paštu arba su patikimais vežėjais.

Marcijonas Povilas, vikaraudamas Palangoje, užsiėmė ne tik knygnešyste, nelegalios literatūros platinimu po Lietuvą, tačiau padėjo suorganizuoti „Aušros“ redaktoriaus Jono Šliūpo pabėgimą. 1884 m., dėl „Aušros“ redagavimo persekiojamas, skolintu Martyno Jankaus pasu slapta, per žvejus, iš Palangos per Klaipėdą pasiekė Hamburgą, vėliau –JAV.

1889–1893 m. dirbo Skaistkalnės (Latvija) klebonu. Kituose šaltiniuose teigiama, kad tuo metu jis buvo Semburo (Latvija) bažnyčios klebonu. Vėliau klebonavo Venspilyje, Livenhofe. Latvijoje savo lėšomis platino katalikiškus leidinius latvių kalba. Iš vyskupo M. L. Paliulionio pasiskolinęs 1000 rublių, pradėjo statyti Tukumo koplyčią. Baigė ją savo lėšomis. 1899–1903m. ėjo kapeliono pareigas Kauno kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. birželio iki pat mirties – Šiluvos bažnyčios klebonas. Šiluvoje M. P. Jurgaitis įsteigė lietuvišką mokyklą, didelę senelių prieglaudą, pastatė įspūdingus parapijos namus su sale susirinkimams, viešbučiu ir arbatine. 1906 m. klebono iniciatyva įsteigta pirmoji krašto skaitykla „Kibirkštėlė“, kurioje galėta paskaityti laikraščių, įvairaus turinio knygų. Tačiau pats ryškiausias jo veiklos Šiluvoje paminklas – Dievo Motinos Marijos apsireiškimo koplyčios statyba. Apie tai 1906 m. išleido atskirą knygelę.

Persišaldęs atlaiduose, susirgęs plaučių uždegimu ir nepakilęs iš lovos, būdamas 71 metų, mirė 1926 m. balandžio 5 d. Šiluvoje. Palaidotas Šiluvos kapinėse (laidojimų sienos kriptoje) prie Dievo Motinos apsireiškimo koplyčios.

Nuotrauka iš: KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 194.

Naudota literatūra:

  • BAKAS, Liudvikas. Šiluvos šviesulys. Alio, Raseiniai [interaktyvus]. 2010, rugsėjo 9 [žiūrėta 2018 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: http://www.alioraseiniai.lt/siluvos-sviesulys/.
  • Jurgaitis Marcijonas Povilas. Iš: Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 61–62. ISBN 978-609-95578-0-9.
  • KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 194. ISBN 9986-23-117-5.