Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Vailokaitis Juozas (1880–1953)

Vailokaitis Juozas (1880–1953)

Juozas Vailokaitis

   Dvasininkas, verslininkas, valstybės, politikos veikėjas              

Juozas Vailokaitis gimė 1880 m. gruodžio 17 d.  Šakių apskrities, Sintautų valsčiaus Pikžirnių kaime turtingoje ūkininkų, sakoma, kad ir nagingo siuvėjo, Motiejaus ir Petronėlės Vailokaičių šeimoje. Kartu su Juozu augo broliai Viktoras, Antanas, Pranas, Jonas, vienas iš Vasario 16 Akto signatarų, bei trys seserys.

Visi Vailokaičių vaikai buvo mokyti, tačiau labiausiai žinomais tapo broliai Juozas ir Jonas. 1897 m. Juozas baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Seinų kunigų seminariją. Baigęs, kaip vienas iš gabesniųjų, pasiųstas studijuoti į Peterburgo akademiją. Po studijų dirbo vikaru Kalvarijoje, Seinuose (1906 m.). Ten įsitraukė į lietuvių visuomeninį gyvenimą: rašė straipsnius į lietuvišką spaudą, 1906 m. redagavo žurnalą „Šaltinis“. 1912 m. su broliu Jonu Kaune įkūrė Brolių Vailokaičių ir bendrovės banką nusigyvenusių bajorų dvarams supirkti ir išsimokėtinai išparduoti lietuviams. Kazys Grinius apie Vailokaičių veiklą yra sakęs, jog tokia brolių draugijos veikla „buvo tikras kovos būdas su Lietuvos parceliuotojais“. 1915 m. išvyko į Maskvą, vėliau persikėlė į Peterburgą. Ten redagavo laikraštį „Vadas“, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai. 1918–1919 m. – kalintas bolševikų.

1922 m. vilą „Sofija“, esančią Palangoje, įsigijo Lietuvos ūkio bankas, kurio pagrindiniai akcininkai buvo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai. Jie mėgo Palangą, daug čia praleisdavę laiko. Būtent tarpukaryje vila ir oficialiai pradėta vadinti „Anapiliu“. Taip ją dėl neįprastos formos bokštelio palangiškiai jau ir anksčiau vadindavo. Brolių viloje ne kartą vasarojęs prezidentas Aleksandras Stulginskis su savo žmona. Čia mielai lankydavosi ir daugelis kitų vasarojusių Lietuvoje žinomų kultūros, meno, politikos ir mokslo žmonių: poetai Jonas Mačiulis-Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Mykolas Vaitkus, aktorius, dainininkas Kipras Petrauskas ir kt. Pastebėta, kad jau tuomet šios vilos svečiai jausdavę ypatingą poreikį muzikuoti. „Anapilio“ kampuotoji veranda tapo improvizuotų koncertų vieta. XX a. 3 dešimtmetyje vila rekonstruota: iki 2 aukštų pakeltas šiaurinis tūris, vakarų pusėje pristatyta veranda. Pastatas naujai apkaltas lentelėmis, pakeičiant iki tol buvusį fasadų piešinį. Šį „Anapilio“ istorijos lapą užvertė Antrasis pasaulinis karas.

Nuo 1920 m. balandžio 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. Juozas buvo Steigiamojo Seimo narys. Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys ir užėmė Ekonominės komisijos pirmininko pareigas. Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys, priklausė Finansų ir biudžeto komisijai, tapo Lietuvos valiutos (lito) išleidimo komisijos pirmininku.

Nuo 1926 m. kartu su broliu dirbo administracinį darbą jų įkurtose „Ūkio banko“, „Maisto“, „Palemono“, „Metalo“, „Lino“ bendrovėse, „Brolių Šmitų“ geležies fabrike. Tapo turtingiausiais žmonėmis Lietuvoje. Garsėjo kaip mecenatas: apie 15 procentų gautojo pelno skirdavo labdarai, studentijai šelpti. Vien tik 1924 m. „Ūkio bankas“ dovanojo 500 000 Lt Lietuvos universiteto studentų stipendijoms, Kauno Aleksoto rajone – 16 ha sklypą būsimiems VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmams. Taip pat Juozas Vailokaitis dovanojo sklypą netoliese nuo būsimų rūmų statomai šv. Kazimiero bažnyčiai.

1941 m. birželio 14 d. sovietų represinių struktūrų suimtas ir ištremtas į Sibirą. Tik 1944 m. grįžo į Lietuvą. Paskirtas Paštuvos klebonu (Kauno r.).

Mirė 1953 m. rugpjūčio 2 d. Paštuvoje. Palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Nuotrauka iš: SAKAS-SAKEVIČIUS, Jonas. Kunigas Juozas Vailokaitis. Chicago: Popiežiaus Leono XIII literatūrinis fondas, 1985, p. 5.

Naudota literatūra:

  • BUKAITĖ, Vilma. Vailokaitis Juozas. Iš: Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 409–413.
  • BUKAITĖ, Vilma. Vailokaitis Juozas. Iš: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 544–545.
  • DAŠKUS, Arvydas. Ar skambės vėjų vargonai „Anapilyje“? Vakarų ekspresas, 2003, kovo 12, p. 12.
  •  
  • GRAJAUSKIENĖ, Livija. Vila „Anapilis“: praeitis, dabartis, ateitis. Palangos tiltas, 2013, balandžio 5, p. 5.
  • ŽYMANTAS, Jaunius. Broliai Juozas ir Jonas Vailokaičiai – paramos negailėję senieji „naujieji“ lietuviai. Vakarinė Palanga, 2016, rugsėjo 7–10, p. 8–9.
  • SAKAS-SAKEVIČIUS, Jonas. Kunigas Juozas Vailokaitis. Chicago: Popiežiaus Leono XIII literatūrinis fondas, 1985, 280 p.
  • Vailokaitis Juozas. Iš: Lietuvių enciklopedija. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964, t. 31, p. 462–464.