Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Piktuižis Jonas (1901 04 05 – 1920 11 21)

Piktuižis Jonas (1901 04 05 – 1920 11 21)

Piktuižis Jonas    Lietuvos kariuomenės savanoris, jaunesnysis puskarininkis                 

J. Piktuižis gimė 1901 m. balandžio 5 d. Užpelkių kaime (Palangos valsčius, Kretingos apskritis), gausioje (augo 12 vaikų) Jono Piktuižio ir Kotrynos Večerskytės-Piktuižienės šeimoje.

1919 m. gruodžio 2 d. Kretingos komendantūroje J. Piktuižis įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Apmokytam savanoriui suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Tarnauti paskirtas į antrąjį pėstininkų D. L. K. Algirdo pulką. Tuo metu Lietuvos kariuomenė buvo tik pradėjusi kurtis, silpnai parengta, blogai ginkluota, o Lietuvą puolė ir rusų bolševikai, ir bermontininkai, ir lenkai.

Jaunasis savanoris 1920 m. rudenį dalyvavo rytų Lietuvoje vykusiuose mūšiuose tarp Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio. Lenkai buvo geriau ginkluoti, jų gretos – skaitlingesnės. Lietuviams lapkričio mėnesį Širvintų-Giedraičių fronte teko trauktis, atiduodant Giedraičius (Molėtų r.) bei pafrontės kaimus.

1920 m. lapkritį į Kauną atvyko Tautų Sąjungos misija, kad nutrauktų karo veiksmus ir nustatytų demarkacinę liniją. Bijodami, kad siena bus nustatyta pagal lenkų užimtas teritorijas, lietuviai skubiai siekė atgauti žemes, todėl užklupo lenkus naktį ir pasiekė pergalę. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas įsakė pulti visu frontu. Vyko įnirtingos, žūtbūtinės kautynės, lietuviai kovojo už kiekvieną žemės pėdą. Želigovskininkai traukėsi. Giedraičių mūšį laimėjo lietuviai, pasiekę reikšmingą pergalę – atsikovojo Giedraičius, Širvintas ir kitas gyvenvietes, kurias buvo užėmę priešai. Laimėtas mūšis sustabdė tolesnę lenkų armijos agresiją. Tautų Sąjungos atstovai demarkacinę liniją nustatė pagal lapkričio 21 d. fronto liniją.

Mūšyje žuvo 25 Lietuvos kariai. Kautynėse prie Širvintų 1920 m. lapkričio 21 d. krito ir J. Piktuižis. Aštuoni kariai, tarp jų ir palangiškis, iškilmingai palaidoti Ukmergės rajono Želvos miestelio šv. Ignaco Lojolos bažnyčios šventoriuje. Minint mūšio ties Giedraičiais dešimties metų sukaktį, palaidojimo vietoje pastatyti betoniniai paminkliniai kryžiai su žuvusiųjų pavardėmis, simbolinis aukuras ir stela su užrašu: „Žuvome, kad būtumėt laisvi“ (paminklo autorius M. Cichanavičius). 1928 m. pagal dailininko Antano Jaroševičiaus (1870–1956) projektą pastatytas memorialas Giedraičiuose – „Karžygiams, žuvusiems už laisvę 1920 m.“. Lentoje užrašytos 25 žuvusiųjų karių pavardės, jų tarpe – ir Jono Piktuižio. Paminklas  sovietmečiu liko nenugriautas ir stovi iki šiol.

1932 m. gegužės 14 d. Jonas Piktuižis pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu ir po mirties apdovanotas kūrėjo savanorio medaliu (liudijimo Nr. 8407). Liudijimą ir medalį Lietuvos Vyriausybės atstovai atvežė ir įteikė savanorio motinai K. Piktuižienei, gyvenusiai Paronžės kaime. Už sūnų savanorį K. Piktuižienė gavo 9 ha žemės. Palangoje įvyko žuvusio savanorio paminėjimas, jo vardu pavadinta gatvė (buvusi Roužės, kuri ėjo nuo Vytauto link Kretingos gatvės). Sovietmečiu pavadinimas pakeistas – atkarpa nuo Vytauto gatvės iki posūkio pervadinta Pionierių, už posūkio iki Kretingos gatvės – Komjaunimo. Atkūrus nepriklausomybę, Pionierių gatvė tapo Vasario 16-osios, o dalis Komjaunimo gatvės atgavo ankstesnį – J. Piktuižio – pavadinimą.

Kraštotyrininkė Emilija Adiklienė (1906–1993) surado ir išsaugojo J. Piktuižio savanorio liudijimą ir medalį. E. Adiklienės dukros relikvijas perdavė saugoti Palangos viešajai bibliotekai su sąlyga – įkūrus mieste muziejų, šie eksponatai bus perduoti muziejui. Palangos viešosios bibliotekos darbuotojai pažadą įvykdė  –  dabar J. Piktuižio savanorio liudijimo originalas ir medalis saugomi Palangos kurorto muziejuje.

Palangiškio V. B. Litvaičio iniciatyva Palangos delegacija 2013 m. aplankė J. Piktuižio kapą Želvoje, dalyvavo šv. Mišiose, kurios buvo laikomos už žuvusį palangiškį, ant jo kapo padėjo gėlių puokštę, uždegė žvakes ant kitų karių kapų, padėkojo želviečiams, kad ilgus metus prižiūri žuvusių savanorių kapus.

Nuotrauka iš J. Piktuižio dukterėčios Danutės Tiknienės (Augutytės) šeimos albumo.

Naudota literatūra:

  • LITVAITIS, Bernardas Vitalius. Jonas Piktuižis, pasiaukojęs Tėvynės laisvei, nusipelno Palangos garbės piliečio vardo. Palangos tiltas, 2012, spalio 2, p. 7.
  • LITVAITIS, Bernardas Vitalius. Žemaitijos sūnau, ilsėkis ramybėje aukštaičių žemėje… Palangos tiltas, 2013, lapkričio 26, p. 6.
  • Savanorių žygiai. Vilnius: Muzika, 1991, t. 1, p. 336. ISBN 5-89970-007-6.