Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Palangos vardai / Martinaitis Pranas (1898 01 01 – 1972 11 25)

Martinaitis Pranas (1898 01 01 – 1972 11 25)

Martinaitis Pranas   

   Botanikas, sodininkas, dekoratyvinės sodininkystės specialistas, pirmasis Palangos botanikos parko direktorius

P. Martinaitis gimė 1898 m. sausio 1 d. Mozūriškiuose (Šakių apskritis, Gelgaudiškio valsčius), gausioje šeimoje – turėjo du brolius ir tris seseris. 1905 m. šeima išvyko į Ameriką. Brukline P. Martinaitis pustrečių metų lankė mokyklą. 1908 m. motina su vaikais grįžo į Lietuvą, o tėvas dar kurį laiką dirbo Amerikoje. Šeimos maitintojui grįžus į Lietuvą, Martinaičiai persikėlė gyventi į Gelgaudiškį. Pranukas mokėsi pradinėje Gelgaudiškio, vėliau – Šakių mokyklose. Tėvai norėjo, kad būtų mokytojas, bet jis pasirinko sodininkystę. Gelgaudiškio dvare buvo geros sąlygos gilinti sodininkystės žinias, buvo gerų mokytojų.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Prano tėvai pasitraukė į Rusijos gilumą. Čia P. Martinaitis mokėsi toliau, vėliau išvyko į Maskvą ir įsidarbino Maskvos botanikos sode. 1918 m. jis grįžo į Lietuvą, netrukus išvyko į Vokietiją, baigė Berlyno sodininkystės mokyklą. 1918 m., parvykęs į Lietuvą, įsidarbino Žemės ūkio ministerijos sistemoje, Aukštosios Fredos dvare Kaune. Dvare įsteigus sodininkystės mokyklą, dirbo joje iki 1923 m.

1923 m., įsteigus Kauno botanikos sodą,  P. Martinaitis ten buvo vyriausias sodininkas. 1927–1944 m. įsidarbino Kauno miesto valdybos Sodininkystės skyriaus vedėju. Augino gėles, sodino Ąžuolyną, puošė miesto parkus, skverus, gatves. Kaune įsteigė miesto Sodininkystės organizaciją, paruošė daug gerų specialistų – daržininkų, sodininkų, kurie tęsė mokytojo darbą. Buvo kviečiamas konsultacijoms į Pažaislio vienuolyną, Lietuvos dvarus. Ne kartą komandiruotas į užsienio šalyse ruošiamas parodas įsigyti sėklų ir augalų. Su Lietuvos žemės ūkio rūmų delegacija 1936 m. vyko į Švediją ir Daniją.

1944 m. gruodžio 22 d. P. Martinaitis buvo suimtas. Melagingai apkaltintas, karo tribunolo buvo nuteistas dešimčiai metų kalėti, išvežtas į Sibirą. Pagal specialybę dirbo Kemerovo srityje, nuo 1951 m. buvo Karagandos botanikos sodo agrotechnikas.

1955 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Palangoje, dirbo Palangos miesto apželdinimo cecho vedėju, nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. – Palangos parko direktoriumi. Parke valė sausuolius, atnaujino takus. Važinėjo po Vilniaus, Kauno, Rygos botanikos sodus, prisirinko augalų sėklų, daigų. Dirbdamas Palangos botanikos parke, atlikdavo mokslinius tyrinėjimus, tik jų neskelbė. Kartu su kitais Lietuvos dendrologais sudarė Palangos parko medžių ir krūmų sąrašą lietuviškais ir lotyniškais pavadinimais, medžius pažymėjo jų pavadinimų lentelėmis. Aprašė medžius ir krūmus, įveistus parke 1956–1961 metais, sudarė Palangai būdingų augalų sąrašą. Sodininkas domėjosi jurginų, rožių auginimu, parengė darbų apie rožes, jurginus, spygliuočius medžius ir kt. Sudarė savo 1959–1971m. paskelbtų straipsnių bibliografiją.

1961 m. lapkričio 27 d. išėjo į pensiją, bet aktyviai bendradarbiavo spaudoje, spausdino straipsnius žurnale „Mūsų sodai“, užrašė, kas per gyvenimą buvo nuveikta. Buvo pakviestas dirbti vyriausiuoju agronomu į Žemės ūkio ministerijos Sodininkystės ir bitininkystės skyrių.  Žiežmariuose, prie Kaišiadorių vaismedžių medelyno, jam teko auginti vitamininius augalus.

1967 m., būdamas 72 metų amžiaus, pablogėjus sveikatai, atsisakė tarnybos, tvarkė asmeninį archyvą, puoselėjo augalus savo sode.

P. Martinaitis mirė 1972 m. lapkričio 25 d., palaidotas Palangos kapinėse.

Nuotrauka iš S. Šilgalienės archyvo.

Naudota literatūra:

  • Martinaitis Pranas. Iš: Kraštiečiai. Palanga. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2013, p. 73–74. ISBN978-609-95578-0-9.
  • MUKIENĖ, Danutė. Pranas Martinaitis ir Palangos botanikos parkas. Žemaičių žemė, 2001, nr. 1, p. 32–33.