Pradžia / Kraštotyra / Palangos vardai / Kraštotyra / Miesto garbės piliečiai / Žemaitis Jonas (1909 03 15 – 1954 11 26)

Žemaitis Jonas (1909 03 15 – 1954 11 26)

Zemaitis Jonas    Lietuvos karininkas, partizanų vadas, rezistentas, dimisijos brigados generolas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir pasipriešinimo vadas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas, Palangos miesto garbės pilietis

J. Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1910 m. Žemaičių šeima apsigyveno Lomžoje, 1917 m. – Raseiniuose. Čia J. Žemaitis baigė progimnaziją. 1926 – 1929 m. jis mokėsi Kauno karo mokykloje, gavo leitenanto laipsnį. 1936 – 1938 m. J. Žemaitis studijavo Prancūzijos Fontenblo artilerijos mokykloje. Gavęs kapitono laipsnį, vadovavo Lietuvos kariuomenės 1-ojo, vėliau – 4-ojo artilerijos pulkų mokomosioms baterijoms.

1940 m. SSRS aneksavus Lietuvą, J. Žemaitis tęsė karinę tarnybą 617-ajame artilerijos pulke, buvo pulko mokyklos viršininkas. Prasidėjus karui, J. Žemaitis su grupe karininkų pasidavė į vokiečių nelaisvę. Nepanorėjęs tarnauti vokiečiams, išėjo į atsargą ir dirbo Kaune, vėliau – Šiluvoje. Vokiečių okupacijos metais įsijungė į rezistencinę veiklą. Sovietų armijai užėmus Lietuvą, slapstėsi, vėliau įsijungė į J. Čeponio vadovaujamą partizanų „Žebenkšties“ rinktinę Raseinių rajone, tapo šios rinktinės štabo viršininku. Prasidėjo aktyvi J. Žemaičio rezistencinė veikla. Jo pastangomis 1949 m. buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas. 1949 m. partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis-Vytautas išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis.

1951 m. J. Žemaitį ištiko insultas. Jis slapstėsi Jurbarko rajone, Šimkaičių miške esančiame bunkeryje. 1953 m. gegužės 30 d. buvo suimtas, o 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime. J. Žemaičio kapas nežinomas.

1997 m. J. Žemaitis (po mirties) apdovanotas pirmojo laipsnio Vyčio kryžiumi.

1995 m. Lietuvos televizija pagal E. Ignatavičiaus ir J. Saboliaus scenarijų sukūrė dokumentinį filmą „Ketvirtasis prezidentas“ (režisierius – J. Sabolius).

1999 m. prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atidengtas paminklas generolui J. Žemaičiui (skulptorius G. Luošaitis, architektas M. Mačiulis). 2009 m. Kaune, Karo muziejais sodelyje, atidengtas paminklas generolui J. Žemaičiui (skulptorius J. Šlivinskas).

2004 m. lapkričio 28 d. Palangoje atidengtas paminklas Jonui Žemaičiui (skulptorius Jonas Jagėla). 2009 m. kovo 15 d. J. Žemaičiui (po mirties) suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

Nuotrauka iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdis 1949-1999. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999, p. 42.

Naudota literatūra:

  • BENETIS,  Edmundas. Jonas Žemaitis-Vytautas: „Kova, kurią aš vykdžiau devynerius metus, turės savo rezultatus...“  Palangos tiltas, 2009, kovo 7, p. 3.
  • ČEKUTIS, Ričardas. Ketvirtasis prezidentas ir jo kariuomenė. Valstybė, 2009, nr. 4, p. 14-20, 22-23.
  • GAŠKAITĖ-ŽEMAITIENĖ, Nijolė. Žuvusiųjų prezidentas. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 566 p. ISBN 9986-757-13-4.
  • JURGAITYTĖ, Dalia. Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas – miesto Garbės pilietis. Palangos tiltas, 2009, kovo 18, p. 6.
  • LUKŠAS, Aras. Ketvirtojo prezidento dalia. Lietuvos žinios, 2010, gegužės 28, p. 14-15.
  • Žemaitis Jonas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014, t. 25, p. 685. ISBN 978-5-420-01741-8.