Palangos vardai

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“. Jame pateikiami visuomeniški, pilietiški, aktyvūs kraštiečiai, kurie gimę, mokęsi, dirbę Palangoje.

Pagrindinis žinyno tikslas – atskleisti platesniajai visuomenei susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią informaciją apie iškilias ir veiklias kurorto asmenybes, jų darbus.

Išskirtinė miesto lokacija suteikia ir privilegijų, ir pareigų. Esame pajūrio kraštas. Viešėdami iškilūs amžininkai ne tik mėgaujasi saulės voniomis, bet, įkvėpti krašto specifikos, neretai kuria. Jie taip pat yra Palangos vardai, nors ir ne kraštiečiai, tik svečiai. Jų talento dėka Palangos vardas garsėja už miesto riboženklių, lokalios vietovės ribų. Elektroniniame žinyne trumpai nurodomas jų ryšys su Palanga, pasiekimai, praturtinantys jos istoriją, kultūrą.

Kasdien darbais kuriama rytojaus Istorija. Užrašykime juos. Taip atmintyje liks Palangos vardai, žmonės, kūrę miesto kasdienybę, praturtinę Lietuvą požiūriu, kūriniais, pasiekimais.


A

ADIKLIENĖ EMILIJA (1906–1993)  pedagogė (lituanistė), kraštotyrininkė, pirmoji LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus vadovė. Nuo 1932 m. gyveno Palangoje, dirbo lietuvių kalbos mokytoja. 1935 m. jos iniciatyva įkurtas moksleivių literatų būrelis. Jo nariai ruošė vaidinimus, literatūrinius vakarus, su pertraukomis leido moksleivių laikraštėlį „Birutės tėviškė“ (1937–1940). Pedagogė dirbo Palangos vidurinės, Palangos darbo jaunimo vakarinės mokyklų direktore (1946–1951). XX a. 7–8 dešimtmečiais suformavo kraštotyros darbo Palangoje tradiciją: organizavo etnografines ekspedicijas, rengė parodas, įkūrė etnografinį ansamblį „Ant marių krašto Palangos miestely“, kuriame aktualizuota kraštotyrinė medžiaga. Kraštotyrininkų draugijos skyriaus palikimas yra saugomas Lietuvos nacionaliniame, Palangos kurorto muziejuose, Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje. E. Adiklienė palaidota Palangos miesto kapinėse. 

ALEKSA JONAS PRANAS (1879–1955) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, LR žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (1920–1923), LR žemės ūkio ministras (1926–1935), spaudos bendradarbis. Vasarodavo Palangoje (1925–1940). Palaidotas Palangos miesto kapinėse. Palangoje, prie Vytauto 52 numeriu pažymėto namo, atidengta atminimo lenta (2009).

ALMINAS LEANDRAS (1927–1990) – kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvo „Bočiai“ vadovas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas, tautodailininkas (medžio drožyba), tautodailės draugijos „Verpstė“ steigėjas, jos pirmininkas, Žemaičių kultūros draugijos narys. L. Alminas su „Tremtinio“ klubu Palangoje leido leidinį „Ašara“ lietuvių, anglų kalbomis. Nuo 1965 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

ALONDERIS ROBERTAS (1910–?) – Lietuvos karininkas, leitenantas. Gimė Palangoje.

AMBRAZIEJUS KAZYS (?–?) – 1935–1938 m. vadovavo Palangos gimnazijai.

ANDRÉ  EDOUARD  FRANÇOIS (1840–1911) – prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas, suprojektavęs peizažinio stiliaus parką Palangoje. Prie Palangos botanikos parko centrinio tako atidengtas paminklas parko įkūrėjui E. F. André (skulptorė G. Oškinytė-Eimanavičienė, architektas G. Likša, 2007).

ANDRIEKUTĖ  REGINA (1933–2012) – tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė, folkloro pateikėja, Lietuvos liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus narė (1964–2012), žemaitiškų tradicijų ir tarmės puoselėtoja. Jos gintaro dirbiniai ir mezginiai eksponuoti daugelyje respublikinių ir tarptautinių parodų. Tautodailininkės sukurtų gintaro papuošalų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis ir Lietuvos dailės muziejai.  Palanga – R. Andriekutės gimtinė. Čia baigė vidurinę mokyklą, gyveno, dirbo ir kūrė. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

ANDRIJAUSKAS EDMUNDAS – architektas, knygų apie architektūrą, urbanistiką autorius, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys (2007–2013). Svarbiausi jo sukurti projektai – Klaipėdoje. Palangoje suprojektavo keletą gyvenamųjų namų. Gimė Palangoje.

ANDRIJAUSKAS LEOPOLDAS PETRAS (1868–1947) – dailininkas, 1906–1910 m. gyveno Palangoje.

ANDRIUŠKA BENEDIKTAS (1884–1951) – jėzuitas, kunigas, rašytojas (religine tematika), vertėjas, profesorius. 1901 m. baigė Palangos progimnaziją.

ANDRULIS DOMAS (1896–1973) – pedagogas, chorvedys, kompozitorius.1926–1928 m. gyveno Palangoje, dėstė muziką Palangos vidurinėje mokykloje, vadovavo chorui.

ANTINIS ROBERTAS (1898–1981) – skulptorius. Palangos botanikos parką puošia jo skulptūra „Eglė – žalčių karalienė“ (1960).

ANUSAS IGNAS (1901–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 18 metų, 1919 m. rugsėjo 16 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. birželio 16 d. Po tarnybos gyveno Palangos valsčiuje. I. Anusas apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

ARIS KONSTANTINAS (1874–1941)  mokslininkas (entomologas), Vidurinės Azijos tyrinėtojas. Gimė Palangoje.

ATKOČIŪNAS EDMUNDAS – kunigas, poetas, muzikas, socialinis pedagogas, Pasaulio lietuvių žurnalistų asociacijos narys (nuo 2001 m.), Lietuvos kongreso valdybos narys (nuo 2010 m.). Baigė vidurinę mokyklą Palangoje (1976).

AUGAITYTĖ  ELENA (1928­­­­­–2021) – skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Gintaro dirbinius eksponavo Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1955 m. gyveno ir kūrė Palangoje.

AUGUSTAUSKAS VYTAUTAS (1884–1944) – Lietuvos karininkas, pulkininkas, pirmasis Kulautuvos kurorto direktorius, žurnalo „Fiziškas auklėjimas“ redaktorius (1935–1940), vienas iš 1941 m. birželio sukilimo partizanų būrio vadų. Mokėsi Palangos progimnazijoje.

AUŽELIENĖ SIGITA  žr.  KIŠONAITĖ-AUŽELIENĖ SIGITA

AVIŽONIS PETRAS  (1875–1939) – medikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius. Spektaklio metu buvo atsakingas už viešąją tvarką.

B

BADEN-POWELL ROBERT (1857–1941) – anglų karininkas, Pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas, dalyvavęs Palangoje vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje (1933). Pasaulio skautų vadui pagerbti buvusi Miško gatvė pervadinta jo vardu, ant akmens, kuris stovėjo Birutės parko pradžioje, iškalti pasaulio skautų vado R. Baden-Powell, pasaulio mergaičių skaučių vadės Olave Baden-Powell ir LR Prezidento, Lietuvos skautų vado A. Smetonos inicialai. Dabar šis akmuo stovi už Birutės kalno, Skautų slėnyje.

BAGDANAVIČIENĖ (RENNER) KATERINA (1908–1985) – namų šeimininkė, tremtinė. 1941–1944 m. savo sodyboje Būtingėje kartu su vyru slėpė žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus. 2016 m. už didvyriškumą Antrojo pasaulinio karo metais, gelbstint žmones nuo nacių genocido, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu po mirties apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

BAGDANAVIČIUS BENEDIKTAS (1892–1961) – muitininkas, tremtinys. Lietuvos–Latvijos sienos Būtingės pereinamojo punkto viršininkas. 1941–1944 m. savo sodyboje Būtingėje kartu su žmona slėpė žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus. 2016 m. už didvyriškumą Antrojo pasaulinio karo metais, gelbstint žmones nuo nacių genocido, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

BAGDONAVIČIUS GERARDAS (1901–1986) – lietuvių dailininkas, grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, fotografas. Gyveno Šiauliuose. Lietuvos miesteliuose mėgo piešti iš natūros. Palangoje sukūrė tapybos, grafikos darbų, akvarelių, pastelių, mišrios technikos darbų, piešinių: „Palanga. Trys burinės valtys“ (1932); „Palanga. Žvejai grįžo“ (1932); „Palanga. Trys žvejų laivai“ (1934); „Palanga. Tiškevičių rūmai“ (1935); „Palanga. Mokyklos vaizdas iš bažnyčios šventoriaus“ (1935); „Palanga. Špitolė“ (1937), „Palanga. Pajūrio restoranas“ (1937); „Palanga. Aviacijos šventė pajūryje“ (1938); Šventoji. Žvejų namai“ (1938); „Šventosios uosto fragmentas“ (1938);  „Palanga. Bažnyčia“ (1939); „Palanga. Nidos gatvė“ (XX a. II p.) ir kt. Žinoma G. Bagdonavičiaus fotografija „Palanga. Rokas. Iškinkyti vežimai prie tilto“ (XX a. 3–4 dešimtmečiai).

BALČIKONIS KĘSTUTIS  dailininkas (tekstilininkas), dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Jo kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus. Kurį laiką gyveno ir kūrė Palangoje.

BALČIUS MIKAS KOSTAS  kraštotyrininkas, archeologas, kolekcininkas, Palangos miesto garbės pilietis (2019), Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjas ir vadovas (nuo 1996 m.), Palangos kurorto muziejaus tarybos narys (nuo 2014 m.). Įvairiuose moksliniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose publikavo straipsnių Šventosios istorijos, kraštotyros, tautosakos, numizmatikos temomis. Knygai „Palangos istorija“ (Klaipėda, 1999) parašė skyrių „Elija ir Būtingė“. Palangos viešoji biblioteka parengė M. K. Balčiaus knygą „Iš Šventosios praeities“ (Palanga, 2016). Už nuopelnus latvių kultūrai, Lietuvos kuršių draugijos įkūrimą, jos veiklą ir kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga M. K. Balčių apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu (2001). M. K. Balčiui įteiktas Palangos miesto 750 m. jubiliejinis medalis (2003), Latvijos respublikos nacionalinė folkloro premija (2005). 2019 m. gegužės 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už išskirtinius nuopelnus Šventajai ir Palangai bei už reikšmingą indėlį į šio krašto istorijos ir archeologijos tyrinėjimus Mikui Kostui Balčiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

BALSYS EDUARDAS (1919–1984) – kompozitorius, pedagogas (muzikas), profesorius (1969–1984). Kartu su  tėvais apsigyveno Palangoje (1939), vėliau į Palangą atvykdavo vasaroti. Sukūrė baletą „Eglė – žalčių karalienė“ (1960), poemą styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“ (1981). Namas J. Šliūpo g. 4, kuriame gyveno kompozitorius, paženklintas paminkliniu bareljefu (skulptorius R. Midvikis, 1989).

BALSYS LEOPOLDAS (1918–1987) – laivų statybos specialistas, pirmas Lietuvos laivų statybos inžinierius, kompozitoriaus E. Balsio brolis.

BALSYS VLADAS (1924–1987) – pedagogas, chorvedys. Gimė Palangoje. 1949–1954 m. studijavo dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1954–1987 m. – Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas, 1961–1964 m. – Kauno vaikų muzikos mokyklos direktorius, vadovavo Kauno miesto chorams, buvo respublikinių dainų švenčių konsultantu.

BALŠAITIS ANTANAS (1897–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Kazimiero ir Pranciškos Balšaičių šeimoje Kunigiškių kaime, Palangos valsčiuje. Būdamas 22 metų, 1919 m. birželio 16 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. spalio 21 d. Po tarnybos gyveno Paronžės kaime, Palangos valsčiuje. A. Balšaitis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

BALTIEJUS JUOZAS (1955–2022) – fotografas. Gyveno ir kūrė Palangoje.

BALTUŠKA FELIKSAS (1865–1944) – kunigas, vienuolis pranciškonas, knygnešys, švietėjas. Baigė Palangos progimnaziją. Mokydamasis Palangoje, iš Tilžės gabendavo draudžiamą literatūrą, parsiveždavo jos į gimtąją Svėdasų parapiją ir platindavo.

BANIULAITYTĖ ZITA  etnokultūros žinovė, audėja, kraštotyrininkė, pedagogė (folkloras), folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė (nuo 1988 m.), Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ vadovė (nuo 2002 m.), Lietuvos liaudies kultūros centro konsultantė (nuo 2006 m.), Palangos miesto savivaldybės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė (nuo 2008 m.). Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1967–1975). Gyvena ir dirba Palangoje. Ansamblis „Mėguva“ rengia folkloro programas, dalyvauja respublikiuose ir užsienio folkloro festivaliuose, įvairiose miestų šventėse, sėkmingai koncertuoja ir organizuoja tradicines kalendorines šventes. „Mėguva“ apdovanota Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigta metų nominacija „Aukso paukštė“, skirta geriausiems mėgėjų meno kolektyvams Lietuvoje ir jų vadovams (1999). Z. Baniulaitytė su ansambliu „Mėguva“ yra dalyvavę įvairių televizijos laidų, dokumentinių filmų apie Palangą, Šventąją filmavimuose. Kartu su L. Sungailiene 2006 m. sudarė kompaktinį diską „Ant krašto marių Palangos miestely: Palangos krašto tradicinė muzika“. 

BARAKAUSKAS ALEKSANDRAS (1912–2005) – pedagogas, visuomenės veikėjas, publicistas. Nuo 1962 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

BARAUSKAS  BRONISLOVAS (1908–1985) – dvasininkas, monsinjoras, prelatas, religijos mokslų daktaras, Palangos klebonas ir dekanas (1975–1985). Palangoje B. Barauskas parašė rankraštinį darbą „Palanga. Šimtmečių epizodai“ (1983–1984). Palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.

BARONAS PETRAS – dailininkas, skulptorius, pedagogas (dailė), Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Šventosios herbo (2008), istorinės tematikos medalių kūrėjas. P. Baronas sukūrė medalių, skirtų iškilioms Palangos asmenybėms, įamžino Šventosios aktualijas, atkūrė Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios relikvijas: baltai mėlyną simbolinį laivą (2000), du medinius angelus, puošiančius centrinį altorių (2014). Bažnyčios istoriją įamžino ąžuoline paminkline skulptūra „Būtingės istorija I“ (2012). P. Barono dailės darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai. Su A. Bukauskiene dailininkas vienuolika metų Šventojoje organizavo dailės simpoziumus-plenerus „Šventosios žemės atminties ženklai“, yra išleista plenerų bukletų. Respublikiniuose konkursuose  P. Baronas yra pelnęs apdovanojimų už darbus medalių srityje. Nuo 1988 m. gyvena ir kuria Šventojoje.

BASANAVIČIUS JONAS (1851–1927) – visuomenės, kultūros, politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras, gydytojas. 1921 m. Lietuvos mokslo draugijoje dr. J. Basanavičius parengė darbą „Iš Palangos istorijos“. Pranešimas išleistas atskiru leidiniu – tai pirmoji mokslinė studija apie Palangą (1922). Lankėsi Palangoje, Tiškevičių bulvaras pervadintas jo vardu (1924). Kurorte pastatytas J. Basanavičiaus paminklinis biustas (skulptorius J. Zikaras, architektas V. Moncevičius, 2002).

BASEVIČIUS JONAS (1900–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, jaun. leitenantas. Būdamas 19 metų, 1919 m. birželio 20 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1923 m. gruodžio 31 d. 1921 m. baigė Lietuvos karo mokyklą. Nuo 1927 m. gyveno Palangoje. J. Basevičius apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

BEINORAS JURGIS (1888–?) – Lietuvos karininkas, vyr. leitenantas. Paleistas į atsargą, tarnavo pasienio policijoje. Nuo 1939 m. 15 šaulių rinktinės Aisėnų būrio vadas. Mokėsi Palangos progimnazijoje.

BEINORIS JONAS (1908–1985) – kunigas, kanauninkas. 1928 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, 1933 m. gavo kunigystės šventinimus. 1965 m. kunigui J. Beinoriui suteiktas Telšių katedros kapitulinio kanauninko vardas. 1970 m. balandžio 30 d. paskirtas Palangos klebonu ir dekanu. Jis rūpinosi kapitaliniu bažnyčios remontu – stogo, bokšto, šventoriaus, vidaus tvarkymu. Palangoje dirbo iki 1975 m. spalio 20 d., nes paskirtas Telšių vyskupijos kurijos kancleriu. Mirė 1985 m. kovo 7 d. Palangoje.

BENEDIKTAVIČIUS LIUDAS (?–?) – pedagogas. 1951–1960 m. vadovavo Palangos vidurinei mokyklai. Jam vadovaujant, prasidėjo naujojo mokyklos pastato Jūratės gatvėje statybos.

BELEVIČIUS ALBERTAS DONATAS (1934–2002) – skulptorius, poetas. Palangą puošia jo skulptūros „Vydūnas“ (1983), „Jūros merga“ (1986).

BENDORIUS JONAS (1889–1954) – kompozitorius, pedagogas (muzikas). Vasaromis gyvendavo ir kurdavo savo name Palangoje, Birutės al. 7. Jam suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1945). J. Bendoriaus namas Palangoje įrašytas į LR kultūros paveldo registrą (1997). Vila pažymėta memorialine lenta (2015), pastatas saugomas valstybės.

BENETIS EDMUNDAS – architektas, karikatūristas, Lietuvos architektų sąjungos narys (nuo 1980 m.), skulptoriaus Antano Mončio fondo valdybos narys, Palangos vyriausiasis architektas (1993–2001), Palangos miesto tarybos narys (1990–1993), Palangos vidurinės mokyklos sporto klubo „Naglis“ pirmininkas (1969–1971). Palangoje architektas suprojektavo: gyvenamųjų namų kvartalą (1978–1992), kavines „Draugystė“, „Ida Basar“ (1993), keletą daugiabučių gyvenamųjų namų, Palangos centrinės dalies regeneraciją (su architekte M. Ptašek), Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą (su architekte M. Ptašek, 1995), poilsio namus „Palangos vėtra“, „Šachmatinės“ rekonstrukciją. Gimė Palangoje, mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje. 2013 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Pelnė apdovanojimų keliuose respublikiniuose architektūriniuose konkursuose. Dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse karikatūrų parodose.

BENIUŠIS STEPAS (1902–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, vyr. puskarininkis. Gimė Palangoje. Būdamas 18 metų, 1920 m. spalio 30 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1924 m. balandžio 13 d. Baigė Lietuvos karo mokyklą. 1928 m. paleistas į atsargą, dirbo pasienio policijoje Ukmergės apskrityje. S. Beniušis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

BERNOTAS NAPOLEONAS (1914–1959) – teatro ir kino aktorius, teatro režisierius. Dirbo Klaipėdos dramos teatre, Lietuvos kino studijoje aktoriumi. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

BERŽANSKIENĖ DIANA – pedagogė (muzikė), Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos narė, Žemaičių kultūros draugijos narė, Lietuvos iniciatyvių mokyklų klubo narė. Palangoje gyvena nuo 1984 m., dirba pedagoge V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje, sėkmingai ruošia vaikus įvairiems dainavimo konkursams Lietuvoje ir užsienyje. Jos parengti atlikėjai dažni televizijos, muzikinių projektų, konkursų, koncertų dalyviai ir laimėtojai. Už aktyvią veiklą, profesionalumą apdovanota įvairių savivaldybių padėkos raštais. 2012 m. už reikšmingą indėlį į visos šalies muzikinį gyvenimą, Lietuvos garsinimą užsienyje, išugdytų talentingų atlikėjų būrį, ugdytinių laimėjimus tarptautiniuose konkursuose D. Beržanskienė apdovanota LR Prezidentės D. Grybauskaitės padėkos raštu.

BĖKŠTA ARŪNAS – visuomenės, politikos, kultūros veikėjas, restauravimo technologas, fizikas, LR kultūros ministras (1999–2000). Gimė Palangoje.

BIELIAUSKIENĖ JADVYGA (1929–2009) – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja ir vadovė, įvairių sąjungų, sąjūdžių, organizacijų narė. Mokėsi Palangos gimnazijoje.

BIELINSKIS FELIKSAS (1904–1986) – Lietuvos inžinierius architektas, kraštotyrininkas, dėstytojas, docentas (1948), menotyros mokslų kandidatas (1954), Lietuvos SSR nusipelnęs architektas (1974). Tarpukario metais F. Bielinskis buvo vienas žymiausių mokyklų projektuotojų Lietuvoje. Pagal jo projektą 1939 m. pastatyta pradinė mokykla Palangoje (dabar – Vlado Jurgučio progimnazija).

BIRONTAS ADOLFAS (1885–1958) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, pulkininkas, Birželio sukilimo dalyvis (1941). 1934 m. išleido knygą „Bermontininkams Lietuvą užpuolus: atsiminimai iš kovų už Lietuvos Nepriklausomybę“. Mokėsi Palangos progimnazijoje.

BIRUTĖ (1317–1382) – LDK kunigaikštienė, LDK didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona, LDK didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo motina. Birutė kilo iš Palangos. Bajoraitė aprašyta istoriniuose metraščiuose, kronikose, tapo legendų šaltiniu, atsirado Birutės kultas. Tikėta, kad kunigaikštienės kapas yra Birutės kalno papėdėje Palangoje. Apie Birutę sukurta baladė (1823), ant Birutės kalno Palangoje suvaidinta V. Mykolaičio-Putino parašyta misterija „Nuvainikuota vaidilutė“ (1927). Palangoje Birutės vardu pavadintas parkas, jame esantis kalnas ir alėja centrinėje Palangos dalyje. Birutės kalno papėdę puošia K. Petrikaitės-Tulienės skulptūra „Birutė“ (1965). Birutės asmenybė sulaukia mokslininkų, menininkų dėmesio, atminimas nuolat aktualizuojamas.

BISKYS VIRGINIJUS – medikas, Palangos reabilitacijos ligoninės direktorius (1991–2015). Medikui suteiktas nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas. V. Biskys yra Estijos garbės konsulas Vakarų Lietuvai. Jis apdovanotas Estijos Baltosios žvaigždės IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, Klaipėdos apskrities garbės ženklu.

BLEIZGYS VYTAUTAS (1902–1987) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis. Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Palangoje apsigyveno 1939 m. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

BLOŽĖ VYTAUTAS PETRAS (1930–2016) – poetas, vertėjas. Gyveno ir kūrė Palangoje (2002–2005).

BORAUSKIS (BAROVSKIS, BOROVSKIS) JONAS (~1844– ?) – gydytojas. Varšuvoje baigė medicinos mokslus. Apie 1868 m. apsigyveno Palangoje ir, žmonių liudijimu, buvo pirmasis gydytojas Palangoje, gydė visokias ligas. 1910 m. grafas F. Tiškevičius Palangoje atidarė ligoninę, joje dirbo J. Borauskis. Žmonės juo pasitikėjo ir gerbė, nes gydytojas garsėjo žmogiškumu ir užuojauta. Palangoje dirbo gydytoju iki pat senatvės.

BORKOVSKIS LAURYNAS (1806–1893) – kunigas. Palangos klebonu paskirtas 1870 m. 1875 m. nuliedino didžiausią Palangos bažnyčios varpą. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

BRAZDŽIUS BRONISLOVAS (1926–2000) – kunigas, pedagogas, visuomenės veikėjas. 1986–2000 m. – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios altarista. Palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.

BRIČKUS ANTANAS (1905–?) – Palangos burmistras (1939–1940), Ketvirtojo LR Seimo narys, agronomas.

BRINDZA JONAS (1936–2024) – pedagogas (lituanistas), ilgametis moksleivių literatų būrelio vadovas (1961–2000), Palangos miesto garbės pilietis (2013). Atvyko į Palangą 1961 m. ir dirbo Palangos vidurinėje mokykloje virš 40 metų. Mokytojas J. Brindza ugdė ne vieną šiuo metu Lietuvoje žinomą asmenybę. Jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu (1997), Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 m. proga gavo LR prezidento padėką (2003). 2013 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Jonui Brindzai už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Palangos miestui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

BRODSKIJ JOSIF (1940–1996) – rusų poetas, literatūros Nobelio premijos laureatas. Poetas Palangoje lankėsi du kartus (1966, 1968). Kurortui skirtas J. Brodskio eilėraštis – „Konjakas grafine – lyg gintaras tamsus” (1967), eilių cikle „Lietuviškasis divertismentas” vienas eilėraštis – apie Palangą. Tiltelis per Rąžę pavadintas jo vardu (2014), ant tilto turėklų pritvirtinti atminimo ženklai (skulptorius M. Šnipas).

BRUCKUS  BORISAS (1874–1938) – mokslininkas, profesorius, ekonomistas. Gimė Palangoje,  gyveno iki 1878 m.

BRUCKUS  JULIUS  (1870–1951) – medikas, istorikas, politikos veikėjas, Pirmojo LR Seimo narys, profesorius. Gimė Palangoje, gyveno iki 1878 m.

BRUNZA JONAS (1890–1927) – medikas (neurologas), spaudos bendradarbis, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 29 metų, 1919 m. sausio 5 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dirbo karo ligoninėje. Mirė 1927 m. Palangoje. Apdovanotas II rūšies Vyties Kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1927), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

BUCEVIČIENĖ ELEONORA (1885–?) – rašytoja, gyvenusi ir kūrusi Palangoje.

BUDRYS ANTANAS (1890–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, kapitonas. Būdamas 29 metų, 1919 m. sausio 24 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1928 m. Baigė Lietuvos karo mokyklą. A. Budrys – Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius. Nuo 1940 m. gyveno Palangoje.

BUDRYS KAZYS (1903–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Palangoje. Būdamas 16 metų, 1919 m. vasario 10 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1920 m. liepos 19 d. K. Budrys apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

BUDRYS ROMUALDAS – muziejininkas, dailėtyrininkas, Palangos miesto garbės pilietis (2009). R. Budrys kartu su bendraminčiais įkūrė Gintaro muziejų Palangoje; jo iniciatyva buvo tirtos ir restauruotos šimtametės kurorto bažnyčios istorinės relikvijos, tame tarpe – Palangos bažnyčios Didžiojo altoriaus paveikslas „Švenčiausioji mergelė Marija su vaikeliu“, nežinomo autoriaus sukurtas XVII a.; kartu su kurorto specialistais R. Budrys 1982 m. įkūrė skulptūrų parką Palangoje, 2008 m. šio parko ekspozicija atnaujinta. Muziejininko pastangomis išleistos knygos: „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai: architekto Franzo Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai“ (2008), „Senoji Palanga: Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija“ (2009). 2009 m. vasario 15 d. Palangos miesto savivaldybės sprendimu už nuopelnus Palangos kultūrai Romualdui Budriui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

BUGAILA ALEKSANDRAS (1884–?) – Lietuvos karininkas, majoras, farmacininkas. 1903 m. baigė Palangos progimnaziją.

BUKAUSKIENĖ AUDRONĖ – pedagogė (dailės). Gyvena, dirba ir kuria Šventojoje. Su dailininku P. Baronu Šventojoje organizavo dailės simpoziumus-plenerus „Šventosios žemės atminties ženklai“, yra išleista plenerų bukletų.

BURŽINSKAS JUOZAS (1891–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 28 metų, 1919 m. balandžio 12 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1920 m. balandžio 17 d. Palangoje gyveno 1930–1937 m. J. Buržinskas apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

BUTKŲ JUZĖ (1893–1947) – muziejininkas, pedagogas (lituanistas), poetas, dramaturgas, pirmasis Valstybinės viešosios bibliotekos Palangoje vedėjas (1937–1940), Lietuvos žurnalistų sąjungos narys (1932–1940). Palangoje teatro meno saviveiklininkai yra pastatę J. Butkaus pjesių (1921–1940).

BUTKUS IGNAS (1900–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Palangoje. Būdamas 20 metų, 1920 m. gruodžio 13 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1923 m. liepos 3 d. 1929 m. I. Butkus apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Č

ČEPAS ALBINAS (1898–1963) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, generolas majoras, sovietinis karinis veikėjas. Būdamas 20 metų, 1918 m. gruodžio 8 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Baigė Lietuvos karo mokyklą. 1926 m. paskirtas kapitonu, 1936 m. – brigados generolu. 1928 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 1926 m. – Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinu. 1940 m.  paskirtas generolu majoru. Per Antrąjį pasaulinį karą dėstė Maskvos karo akademijoje. 1945–1951 m. Lietuvos kūno kultūros instituto, vėliau – Lietuvos žemės ūkio akademijos Karinio parengimo katedros viršininkas Mirė 1963 m. Palangoje.

ČEPYS  ALBINAS  (1917–1989) – architektas, Palangos miesto vyriausiasis architektas (1963–1977). Palangoje sukūrė ir įgyvendino 22 objektų projektus: Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklą, parodų paviljoną, alaus barus „Molinis ąsotis”, „Laumės gryčia”, kavinę „Šachmatinė”, gyvenamuosius namus ir kt. 2014 m. vasaros skaityklos pastatas, pastatytas 1969 m., įrašytas į LR kultūros vertybių registrą. Architektas A. Čepys rašė kurorto estetikos ir architektūros temomis. Mirė 1989 m., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

ČEPORIENĖ GENOVAITĖ žr. URBONIENĖ GENOVAITĖ

ČERNECKIENĖ EMILIJA (1915–2012) – tautodailininkė (audėja), tautinių kostiumų kūrėja, Liaudies meno draugijos narė (1966–2012). Jos audiniai papildė Lietuvos liaudies kultūros centro kuriamą tautinių drabužių kolekciją. Įvairiose parodose E. Černeckienės audiniai eksponuoti nuo 1959 m. 1972 m. audėjų konkurse apdovanota personaline juosta, 1977 m. – verpimo rateliu, 1988 m. palangiškė tituluota Lietuvos audėjų audėja. 1992 m. jai paskirtas aukščiausias liaudies meistrų apdovanojimas – Pauliaus Galaunės premija. 2005 m. audėja tapo respublikinės konkursinės liaudies meno parodos laureate. E. Černeckienė apdovanota II laipsnio diplomais respublikinėje parodoje Vilniuje bei sąjunginėje parodoje Maskvoje. Jos darbų įsigijo Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailės, Mažosios Lietuvos istorijos, Kretingos, Skuodo kraštotyros ir kiti muziejai. Palaidota Šventosios kapinėse.

ČESNYS BLAŽIEJUS (1884–1944) – kunigas, teologas, teologijos daktaras, profesorius, spaudos bendradarbis. Baigė Palangos progimnaziją. Dėstė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje (1911–1918), Liublino katalikų universitete (1918–1921), Lietuvos universitete (1922–1940). Nuo 1927 m. – Kauno bazilikos kanauninkas, prelatas dekanas, nuo 1938 m. –Popiežiaus rūmų prelatas. Parašė religinių veikalų. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.

ČILINSKAS EUGENIJUS – Lietuvos politikos veikėjas, Palangos miesto savivaldybės Šventosios seniūnijos seniūnas (2007–2015).

ČILINSKAS KĘSTUTIS (1946–2011) – teisininkas, visuomenės veikėjas, LR Seimo narys (2007–2008). Iki studijų Vilniaus valstybiniame universitete gyveno, mokėsi, dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

ČIURLIONIS JONAS (1891–1955) – vargonininkas, muzikos mokytojas, M. K. Čiurlionio brolis. 1935–1939 m. dirbo Palangos gimnazijoje muzikos mokytoju.

ČIURLIONIS MIKALOJUS KONSTANTINAS (1875–1911) – kompozitorius, dailininkas. Palangoje lankėsi paauglystėje su M. Oginskio dvaro mokyklos orkestru, kuriame grojo. 1908 m. vasarą mėnesį praleido Palangoje, čia kūrė muziką, tapė paveikslus. Čiurlionių atminimui Palangoje, L. Vaineikio gatvėje ant 17-uoju numeriu pažymėto namo atidengta memorialinė lenta (skulptorė D. Zubovaitė-Palukaitienė, 1969). 1993 m. namas įregistruotas LR kultūros vertybių registre ir saugomas valstybės. Palangos botanikos parke stovi S. Šarapovo skulptūra „Šaulys“ M. K. Čiurliono atminimui (1981).

D

DAMBRAUSKAS TOMAS (1899–1943) – žurnalistas, redaktorius, Kretingos burmistras. 1931 m. redagavo Palangos laikraštį „Palangos pajūris“. Periodinis leidinys ėjo Palangoje kurortinio sezono metu 1931, 1933, 1935 m.

DAUJOTAS  MARIJONAS (1891–1975) – miškininkas, mokslininkas, Lietuvos pajūrio smėlynų apželdinimo pradininkas. 1924 m. pradėjo Palangos pajūrio kopų apželdinimo darbus. Netoli Naglio kalno jam atminti pastatytas stogastulpis (1984), jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

DAUKANTAS  FELIKSAS (1915–1995) – dailininkas, dizaineris, gintaro dirbinių kūrėjas, dėstytojas, profesorius. Dailininko darbai eksponuoti visame pasaulyje. Gintaro muziejuje saugoma didelė dalis F. Daukanto kūrybinio palikimo. 1970 m. dizaineris sukūrė herbą Palangai, tačiau valdžia  heraldiką laikė nepriimtinu praeities reliktu ir tais pačiais metais herbas panaikintas. F. Daukanto sukurtas Palangos herbas, kiek pakoreguotas menininkės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės, patvirtintas 1996 m.

DAUKŠA RAIMONDAS – dailininkas. Gyvena ir kuria Palangoje.

DAUKŠAS RAIMUNDAS – medikas, psichologas, literatas. Baigė Palangos vidurinę mokyklą.

DAUKŠIENĖ STEFANIJA (1926–2019) – poetė, pedagogė, buhalterė, Palangos miesto savivaldybės tarybos narė (1995–1997). Gimė Monciškės kaime (Palangos vlsč.). 1946 m. baigė Palangos gimnaziją. Dirbo pedagoge Akmenalių (Kretingos r.) pradinėje mokykloje (1946–1948), buhaltere Palangos sanatorinių-kurortinių įstaigų susivienijime „Jūratė“ (1957–1990). Parašė atsiminimus „Gyvenimas yra ne žodžiai“ (1997, rankraštis), išleido dvi poezijos knygas „Keliuku palei kelią“ (1999), „Pasaulis po langu“ (2002), priklausė Palangos literatų klubui „Takai per kopas“.

DĖDINAS PRANAS (1930–2017) – medikas, mokslininkas. Jo iniciatyva įkurtas Kauno medicinos instituto Širdies kraujagyslių fiziologijos ir patologijos MTI Palangos filialas (1969).

DIMŽLYS ANTANAS (1920–2010) – skulptorius. Jo sukurta skulptūra „Baltija“ stovėjo Palangoje (1990), po to perkelta į Šventąją (2009).

DIRGĖLA TOMAS – vaikų rašytojas, prozininkas. Gimė Palangoje. 2008 m. baigė Palangos senąją gimnaziją. 2013 m. Lietuvos edukologijos universitete įgijo filologijos bakalauro laipsnį. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (2016). Rašo vaikams.

DUSEIKA VLADISLOVAS (1832–1890) – kunigas. Už ryšius su 1863 m. sukilėliais ištremtas iš Lietuvos. Į Palangą grįžo 1871 m.

DVARIONAITĖ ALDONA (1939–2000) – pianistė, pedagogė, kompozitoriaus B. Dvariono dukra. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

DVARIONAS BALYS (1904–1972) – kompozitorius, dirigentas, pianistas, pedagogas, profesorius. Kompozitoriaus gyvenimas ir kūryba susiję su Palanga. 1921 m. Palangoje jis koncertavo su „Dainos“ draugijos choru. Muzikas nuo 1930 m. dažnai lankėsi Palangoje. 1958 m. Birutės alėjoje Dvarionų šeima įsigijo vilą ir vasaras leisdavo Palangoje. Čia profesorius rašė uvertiūrą „Aušra“, sonatą smuikui ir fortepijonui, operą „Dalia“, pradėjo kurti koncertą fortepijonui ir orkestrui ir kt. kūrinius. Nuo 1955 m. Palangos vasaros estradoje imta rengti simfoninės muzikos koncertus. B. Dvarionas, tuometinis Valstybinės filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas, koncertuodavo Palangoje. Profesoriaus ir jo žmonos Aldonos Dvarionienės pastangomis Palangoje 1958 m. atidaryta vaikų muzikos mokykla. Kompozitorius palaidotas Palangos miesto kapinėse. Dvarionų šeimos antkapinio paminklo projekto autorius – skulptorius R. Midvikis. B. Dvariono šeimos kapas, namas Palangoje įrašyti į LR kultūros vertybių registrą. Prie namo Palangoje, Birutės al. 6, stovi skulptoriaus R. Midvikio granitinė stela. Name išliko autentiškas kompozitoriaus darbo kambarys.

DVARIONIENĖ ALDONA  (1907–1982) – pianistė, kompozitoriaus B. Dvariono žmona. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

DZIUBINSKAS VLADAS (1898–1977) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, leitenantas. 1935 m. paskirtas Klaipėdos krašto pasienio policijos 4 (Palangos) rajono viršininku. 1938 m. dirbo Šventosios uoste. Nuo 1949 m. aktyviai dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje.

E

EIDUKAITIS  VIDMANTAS – dailininkas karikatūristas. Gyvena Palangoje.

EIGIRDAS ALEKSANDRAS (1927–1990) – Lietuvos architektas. Palangoje suprojektavo: poilsio namus „Žuvėdra“ (1954–1956), restoraną „Vasara“ (1967), pensionatą „Kastytis“ (apie 1970), prekybos centrą „Bangpūtis“ ir kt.

EIMANAVIČIENĖ GRAŽINA žr. OŠKINYTĖ-EIMANAVIČIENĖ GRAŽINA

EINAS ALEKSANDRAS (1901–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 18 metų, 1919 m. balandžio 28 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1920 m. gegužės 6 d. Po tarnybos gyveno Palangos valsčiuje. A. Einas 1928 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

EINAS FELIKSAS (1927–1991) – teatro ir kino aktorius, gimęs Būtingėje.

EINIKYTĖ ASTA – televizijos režisierė, aktorė. Gimė ir augo Palangoje, čia baigė vidurinę mokyklą. Dirba vyriausiąja LRT televizijos režisiere.

EITAVIČIUS JOKŪBAS (1898–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Palangoje. Būdamas 21 metų, 1919 m. kovo 20 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. lapkričio 5 d. J. Eitavičius 1935 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

EMPACHERIS EDVARDAS (?) prekybininkas, knygnešys, lietuvių tautinio judėjimo dalyvis. Gyveno Kretingoje. Palangoje vykusiame pirmame viešame lietuviškame spektaklyje (Keturakio „Amerika pirtyje“, 1899) atliko Faibčiko vaidmenį. 1900 m., prasidėjus L. Vaineikio bylai, suimtas, įkalintas Liepojoje už  lietuvišką veiklą ir draudžiamų lietuviškų knygų platinimą.

ENDZINIS JONAS  knygnešys. Gyveno Palangoje, dirbo pašto vežėju, perveždavo draudžiamą lietuvišką literatūrą.

F
FREIMANAS  knygnešys. Gyveno Palangoje, buvo pašto tarnautojas. Bendradarbiavo su L. Vaineikiu, kuris organizavo draudžiamos lietuviškosios spaudos platinimą.
G

GABRĖNAS PETRAS (1928–2011) – statybininkas, tremtinys. Gimė Monciškėse (Palangos savivaldybė). Mokėsi Šventosios pradinėje mokykloje, Palangos gimnazijoje. 1948 m. suimtas, ištremtas į Komijos Vorkutos lagerį. Į Lietuvą grįžo 1966 m. 1997–2008 m. vadovavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriui. Prisidėjo prie Palangos tremties ir rezistencijos muziejaus veiklos, daugelio paminklų Palangoje iniciatorius ir įkūrėjas. Pelnė daug apdovanojimų. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

GADLIAUSKAS PRANAS (1900–1964) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, puskarininkis. Būdamas 19 metų, 1919 m. vasario 2 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. lapkričio 14 d. Baigė Lietuvos karo mokyklą, paskirtas puskarininkiu. Nuo 1929 m. gyveno Želvių kaime, Palangos valsčiuje. P. Gadliauskas 1930 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

GAIGALAITĖ NIJOLĖ (1928­­­–2009) – skulptorė. Palangoje stovi jos sukurta skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ (1961).

GALDIKAS JURGIS (1883–1963) – kunigas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras. Mokėsi Palangos progimnazijoje. Buvo Palangos klebonas (1938–1940). 1941 m. sausio 17 d. jis išvyko iš Palangos.

GALDIKAS  VYTAUTAS (1927–2011) – tautodailininkas (tapytojas), muzikos instrumentų meistras. Gimė, gyveno Palangoje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

GALDIKIENĖ VIDA TERESĖ – akušerė, pirmoji Palangos „Tremtinio" klubo pirmininkė. V. Galdikienė apdovanota padėkos raštais už drąsą, suburiant tremtinių politinę jėgą, ir žyminiu ženklu „Už nuopelnus Tėvynei“. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo 25-mečio proga 2013 m. V. Galdikienei įteikta padėka už aktyvią ilgametę veiklą, įprasminant Lietuvos laisvės kovas, trėmimus, skaudžią tautos istoriją, už jaunesnės kartos patriotinį ugdymą. 2017 m. V. Galdikienė TS-LKD renginyje „Lietuvos ąžuolai", skirtame laisvės gynėjams pagerbti, apdovanota auksiniu ženklu už tiesos liudijimą – tremčių ir laisvės kovų istorijos sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje.

GALINAUSKIENĖ JŪRATĖ – pedagogė (lituanistė), švietimo konsultantė (nuo 2002 m.), yra valstybinio lietuvių kalbos egzamino vyresnioji vertintoja, lietuvių kalbos brandos egzamino vertinimo konsultantė, Lietuvos asociacijos „Lituanistų sambūris“ tarybos narė (2011). Palangoje gyvena nuo 1983 m., išugdė per pusšimtį įvairių šalies lituanistikos konkursų laureatų, Palangos senojoje gimnazijoje organizuoja tradicinę poezijos šventę „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“, projektą „Prie upokšnio“, vedė seminarus įvairių Lietuvos mokyklų lietuvių kalbos mokytojams, rengė metodinę medžiagą, rekomendacijas brandos egzaminų, pedagogikos metodikos, kvalifikacijos klausimais, 2013 m. su kitais autoriais parengė leidinį „Aš esu, jei ir tu esi“, skirtą Palangos senosios gimnazijos 90-mečiui. J. Galinauskienė išrinkta „Metų mokytoja“ (2004). LR švietimo ir mokslo ministerija ir Palangos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyrius J. Galinauskienę apdovanojo už jaunųjų filologų ugdymą, aukštus rezultatus Lietuvoje ir gerosios patirties sklaidą Palangos mieste.

GASIŪNAS JONAS (1887–1973) – kunigas, kanauninkas. Palangos altarista (1973 04 30 –1973 08 25). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

GEDRIMAITĖ SAULĖ – žurnalistė, diktorė, televizijos ir radijo laidų vedėja. Gimė Palangoje, baigė Palangos 2-ąją vidurinę mokyklą. Mokydamasi baigiamojoje mokyklos klasėje, laimėjo LRT diktorių konkursą. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute įgijo žurnalistės specialybę (1989–1994). Baigė keletą kvalifikacinių kursų užsienio šalyse. Dirbo diktore, žurnalistinį darbą LTV žinių tarnyboje (nuo 2001 m. rengė reportažus „Labam rytui“, „Panoramai“, vedė „Vakaro žinias“). Nuo 2007 m. dirba Seimo Informacijos ir komunikacijos departamente Ryšių su visuomene skyriuje.

GELŽINIENĖ VAIDUTĖ – medikė (kardiologė), biomedicinos mokslų daktarė, nuo 1993 m. dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto klinikoje (anksčiau – KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas).

GENYS (GENIS) KAZIMIERAS (1866–1952) – kunigas, publicistas, visuomenės veikėjas, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Palangoje vikaras ir Palangos progimnazijos kapelionas (1892–1896), dirbo Palangos gimnazijos direktoriumi (1928–1930).

GENUTIS ALGIS – kunigas, bažnytinės teisės daktaras, dėstytojas. Palangos dekanato dekanas, Palangos parapijos klebonas (2003–2010).

GIEDRA JUOZAS (1903–?) – Lietuvos karininkas, majoras. Gimė Palangos valsčiuje.

GINEITIS SIMONAS (?–?) – bajoras, XVIII a. pabaigos Lietuvos valstiečių bruzdėjimų ir 1794 m. sukilimo dalyvis. 1789–1792 m. vadovavo Palangos seniūnijos valstiečių ir miestiečių kovai su Palangos seniūnijos savininku Vilniaus vyskupu I. J. Masalskiu. Per 1794 m. sukilimą buvo Darbėnų parapijos kavalerijos karininku rotmistru. Suorganizavo pasienio apsaugą, nutraukė tarp Rusijos ir Prūsijos pašto ryšį per Palangą.

GINTALAS PETRAS – skulptorius, metalo dizaineris, medalių kūrėjas, dėstytojas, profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 1986 m.), Tarptautinės medalininkų federacijos FIDEM (nuo 1992 m.) narys. Su tėvais apsigyveno Palangoje (1952). Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1963). Rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje.

GIRDVAINIS MYKOLAS (1841–1931) – mokslininkas (entomologas, ichtiologas). 1876 m. tyrinėjo Baltijos jūros ichtiofauną Palangoje (ties Kunigiškių kaimu), bičiuliavosi su grafų Tiškevičių šeima.

GIRININKAS TADAS – operos dainininkas (bosas). Palangiškis, baigė Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją, Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Nuo 2009 m. – Kauno muzikinio teatro solistas. Dainuoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, Bohemiečių (nuo 2012 m. – Vilniaus miesto opera) spektakliuose, festivaliuose, garsių užsienio teatrų scenose. Laimėjo S. Baro dainininkų konkurso II premiją (2007), pelnė „Operos švyturio“ apdovanojimą (2013), apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi (2014, už De Silvos vaidmenį G. Verdi operoje „Ernanis“ bei Heinricho der Voglerio vaidmenį R. Vagnerio operoje „Lohengrinas“; 2021, už Dalando vaidmenį R. Vagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ bei Henriko vaidmenį G. Donizetti operoje „Ana Bolena“).

GYLYS EDUARDAS (1898–?) – Lietuvos karininkas, leitenantas. Gimė Palangos valsčiuje.

GODUNAVIČIENĖ JADVYGA (1932–2019) – žurnalistė, poetė. Mokėsi Šventosios šešiametėje mokykloje (1939–1946), Palangos gimnazijoje (1946–1949), lankė literatų būrelį. Mokėsi Palangos vakarinėje vidurinėje mokykloje (1958–1960). Iki 1964 m. gyveno ir dirbo Palangoje, 1964–1965 m. dirbo Kretingos rajono laikraštyje „Švyturys“, 1967–1999 m. Vilniaus laikraštyje „Vakarinės naujienos“.  J. Godunavičienei 1981 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusios žurnalistės vardas, 2014 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“.

GRABYS DOMAS (1897–1942) – Lietuvos karininkas, pulkininkas, medikas. Mokėsi Palangos progimnazijoje.

GRECEVIČIUS PETRAS – inžinierius, architektas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, KU Rekreacijos (1991–2002), Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos (2002–2004) katedrų vedėjas, nuo 2004 m. Gamtos mokslų ir matematikos fakulteto dekanas, politikas, buvęs Palangos miesto savivaldybės tarybos narys. Dirba strateginio planavimo, turizmo, rekreacijos, aplinkosaugos, architektūros ir kitose srityse. Vadovėlio „Turizmas" (2002) bendraautorius ir mokslinis vadovas, daugelio projektų, taip pat ir tarptautinių, mokslinis vadovas, ekspertas. Prof. dr. P. Grecevičiaus projektai, susiję su Palanga: Didžiosios Palangos neužstatytų erdvių planavimo schema (1988), Senosios Palangos pajūrio ruožo detalusis planas (1996), Lietuvos Baltijos jūros kranto zonos integruoto valdymo planas (1998), vilos „Šilelis“ rekonstrukcija (1996), Palangos oro uosto salės rekonstrukcija (1996), kavinės „Molinis ąsotis“ rekonstrukcija (1997), poilsio namų „Vanagupė“ rekonstrukcija (su architektu L. Merkinu, 1997). Kaip mokslinis ekspertas prof. dr. P. Grecevičius rengė Lietuvos ilgalaikės plėtros strategiją iki 2015 m., Klaipėdos apskrities, Palangos miesto, Tauragės apskrities, Skuodo rajono ir kitus strateginės plėtros planus, Vakarų Lietuvos turizmo strategiją, Lietuvos saugomų teritorijų strategiją. Nuo 1982 m. gyvena Palangoje.

GRICIUS AUGUSTINAS (1899–1972) – žurnalistas, rašytojas, vertėjas, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Pirmasis dramos kūrinys – groteskinė komedija „Palanga“, Kauno dramos teatre pastatyta 1932 m., išspausdinta – 1974 m. „Palanga“ – tai spektaklis apie prieškario Kauno ponų gyvenimo būdą Palangos kurorte.

GRICIUS VIDMANTAS – kunigas, Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonas (1995–2016), Palangos miesto garbės pilietis (2019). 1995 m. paskirtas Šventosios parapijos klebonu, kun. V. Gricius nuo pirmų dienų rūpinosi Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios statyba pagal architektų R. Krištapavičiaus ir G. Aperavičiaus parengtą projektą. Kun. V. Griciui atvykus, tebuvo tik bažnyčios pamatai, išvykstant – stovėjo ypatingos architektūrinės formos bažnyčia. Kun. V. Gricius suaktyvino ir Šventosios intelektualinį bei kultūrinį gyvenimą. Jo rūpesčiu organizuotos įvairios akcijos, kultūros renginiai klebonijoje ir už jos ribų. Daug darbų nuveikta, ugdant katalikiškąjį jaunimą. 2019 m. gegužės 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui, kuriant bendruomenės kultūrinę ir dvasinę gerovę, Vidmantui Griciui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

GRINCEVIČIŪTĖ BEATRIČĖ (1911–1988) – Lietuvos dainininkė. 1928 m. baigė Varšuvos aklųjų ir nebyliųjų institutą, 1933–1940 m. mokėsi Liaudies konservatorijoje Kaune. Nuo 1937 m. pradėjo dainuoti per radiją, nuo 1943 m. rengė solo koncertus. 1944–1946 m. Lietuvos filharmonijos, 1946–1965 m. – Lietuvos radijo solistė. Koncertavo su Baliu Dvarionu, Laimonu Noreika ir kt. Vasaromis Beatričė gyvendavo Palangoje, Giedrės Gučienės tėvo dailininko Antano Žmuidzinavičiaus vasarnamyje. Ji žaisdavo, dainuodavo Gučų vaikams, vėliau – anūkams. Vasarnamyje susirinkdavo ir kiti tuo metu poilsiavę Palangoje kultūros, meno žmonės. Buvo daug muzikuojama, dainuojama. Dažnai ateidavo taip pat vasaras Palangoje leisdavęs Balys Dvarionas.

GRIŠKEVIČIUS  GEDIMINAS (1948–2020) – poetas, žurnalistas, laikraščio „Palanga“ redaktorius (1991–1992). Poeziją kūrė nuo 1961 m., išleido poezijos knygų. Gyveno ir kūrė Palangoje.

GRIUŠYS JUOZAS (1952–2017) – dailininkas. J. Griušys Palangoje gyveno nuo 1975 m., dirbo Palangos prekybos valdyboje reklamos biuro dailininku (1975–1983), kino teatre „Naglis“ (1983–2003) dailininku. Menininkas – vienas iš Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ steigėjų. 1996–2000 m. ir  2003–2017 m. jis buvo „Mosto" pirmininkas. Dalyvavo parodose: meno (1975–2017), karikatūrų (nuo 1975 m.), bendrosiose Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ parodose (nuo 1993 m.). Iliustravo keletą knygų, sukūrė dvylikos satyrinių piešinių ciklą žurnalui „ADIZ“ (Vokietija), apie 20 grafikos darbų istorine tematika, nupiešė tris komiksus istorine nuotykine tematika. Leidiniuose nuo 1972 m. publikavo apie 1000 karikatūrų ir šaržų. 1991 m., ėmus leisti laikraštį „Palanga“, dirbo leidinio dailininku. J. Griušys apdovanotas specialiuoju prizu tarptautinėje karikatūrų parodoje Taline (Estija, 1980), Lietuvos karikatūrų parodose Vilniuje laimėjo pirmąsias vietas (1989, 1991), karikatūrų konkurse „Lietuva ir NATO“ laimėjo pirmąją vietą (2001). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

GRUDZINSKAS ANTANAS (1904–1984) – pedagogas, choro ir orkestro dirigentas. Nuo 1929 m. mokė muzikos ir vadovavo chorams Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1939 m. Vokietijai okupavus Klaipėdą, iš uostamiesčio išvyko. 1940–1944 m. buvo Palangos gimnazijos muzikos mokytojas ir chorų vadovas.

GRUODIS JUOZAS (1884–1948) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Sukūrė baletą „Jūratė ir Kastytis“ (1933).

GUDAITIS-VABALAS JONAS (1881–1955) – pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas, laisvamanis, eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos pradininkas Lietuvoje, profesorius. Baigė Palangos progimnaziją. 1922–1940 m. – Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) dėstytojas, nuo 1927 m. – profesorius. 1940–1941, 1944–1951 m. dėstė Vilniaus universitete.

GUDELIS  VYTAUTAS (1923–2007) – geografas, geologas, habilituotas daktaras, profesorius. Nuo 1948 m. rinko medžiagą apie Lietuvos pajūrį. Jūrotyros ir krantotyros pradininkas Lietuvoje. Paskelbė daug publikacijų apie pajūrį.

GUMULIAUSKAS ALFREDAS (1954–2023) – Lietuvos architektas, Lietuvos architektų sąjungos narys. Nuo 1980 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto Palangos sektoriuje (vėliau – bendrovė „Palangos projektas“) projektų vyriausiuoju architektu (1990–1992), direktoriumi (1992–2001), projektų vadovu (nuo 2001). Palangoje suprojektavo: viešbutį „Pušų paunksnėje“, Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslo universitetas) Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto kliniką (2001), poilsio statinių kompleksą Šventosios jūrų uoste, gyvenamųjų ir poilsio apartamentų pastatų Vanagupėje (2002–2008), parengė Šventosios gyvenvietės (su kitais, 2000) detalųjį planą. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

GUTMANAS LAZARIS (1875–1957) – gydytojas neurologas, psichiatras, medicinos daktaras (1910), profesorius (1948). Gimė Palangoje. 1902 m. baigė Maskvos universitetą. 1924–1941 m. dirbo gydytoju Kaune, nuo 1933 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1945–1953 m. Kauno medicinos instituto (iki 1946 m. – Vytauto Didžiojo universitetas, 1946–1950 m. – Kauno universitetas) Nervų ir psichikos ligų katedros vedėjas.

I

ILSKIS JONAS (1907–1985) – kunigas, literatas. Palangos vikaras ir gimnazijos kapelionas (1935–1938), Palangos klebonas ir dekanas (1941–1948). Parašė atsiminimus „Mano gyvenimo takelis“ (1998), kuriuose minima ir Palanga. 2000 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė 114 Lietuvos kankinių, tarp kurių buvo ir kunigo Jono Ilskio pavardė.

INTAS TOMAS – lengvaatletis, Europos jaunimo lengvosios atletikos (ieties metimas) čempionas (1999), Lietuvos ieties metimo čempionas (2001–2007, 2009), Lietuvos rekordininkas (2004). Baigė Palangos sporto mokyklą (treneris Romaldas Kazlauskas).

J

JABLONSKIS JONAS (1860–1930) – lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos normintojas. Lietuvos universiteto garbės profesorius (1922), Latvijos universiteto garbės daktaras (1929). Apdovanotas Gedimino 2 laipsnio ordinu (1928). Būdamas silpnos sveikatos, kalbininkas nuo 1921 m. vasaras praleisdavo Palangoje. Kurorte bendravo su vietiniais ir atvykusiais inteligentais, dažnas svečias buvo Vaineikių šeimoje.

JAGĖLA JONAS (1945–2019) – skulptorius. Jo darbai  Palangoje: paminklai L. Vaineikiui (1989), J. Žemaičiui (2004), 1918–1991 m. Žemaitijos kariams savanoriams atminti (2014).

JAKŠEVIČIŪTĖ-VENCLAUSKIENĖ STANISLAVA (1874–1958) – pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų. 1899 m. Palangoje kartu su G. Petkevičaite-Bite režisavo pirmąjį viešą lietuviškąjį spektaklį, vaidino Agotą.

JANULAITIS AUGUSTINAS (1878–1950) – teisininkas, draudžiamos lietuviškosios spaudos platintojas. Būdamas studentu, dalyvavo pirmajame viešame lietuviškame spektaklyje Palangoje (1899), vaidino Antaną.

JANUŠIS FELIKSAS (1867–1920) – gydytojas, rašytojas, vertėjas, „Varpo“ ir kitų  lietuviškų periodinių leidinių bendradarbis, visuomenės veikėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Dalyvavo Palangoje vykusiame pirmojo viešo lietuviško spektaklio pastatyme (Keturakio „Amerika pirtyje“, 1899), jam patikėtas suflerio vaidmuo. Prasidėjus L. Vaineikio bylai, ištremtas į Smolenską (Rusija). Dirbo Kretingos ligoninėje gydytoju, ligoninės vadovu (1919–1920).

JARECKAS ANTANAS (1898–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 21 metų, 1919 m. rugpjūčio 4 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. kovo 15 d. Po tarnybos gyveno Palangoje. A. Jareckas 1930 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

JASAS JUOZAS (1872–1935) – kunigas, publicistas, knygnešys, visuomenininkas. Baigė Palangos progimnaziją. 1899 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo įšventintas į kunigus.

JASENSKIS JULIJONAS (1875–1934) – kunigas, publicistas, vertėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas (1900–1906).

JOCEVIČIUS ANTANAS (1896–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 23 metų, 1919 m. birželio 25 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. lapkričio 16 d. Po tarnybos gyveno Šventosios kaime, Palangos valsčiuje. A. Jocevičius 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

JODKA SALVIJUS (1956–2008) – gydytojas, verslininkas, Palangos miesto savivaldybės politinis veikėjas. Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (2000–2003, 2003–2007, 2007–2008), du kartus išrinktas Palangos miesto savivaldybės vicemeru. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

JONUŠKAITĖ ŽYMANTĖ VLADISLAVA (1936–2001) – skulptorė, literatė. Nuo 1960 m. gyveno ir kūrė Palangoje. Dirbo Klaipėdos „Dailės” kombinato Palangos gintaro ceche dailininke. Respublikinėse ir tarptautinėse parodose dalyvavo nuo 1960 m. Palangos skulptūrų parkelyje eksponuojama jos dekoratyvinė skulptūra „Saulytė“. Jos darbų saugo Lietuvos dailės muziejus. Ž. Jonuškaitė palaidota Palangos miesto kapinėse.

JUCEVIČIUS LIUDVIKAS ADOMAS (1813–1846) – kunigas, etnografas, kraštotyrininkas, literatas, literatūros istorikas, vertėjas. Pirmasis užrašė legendą apie Jūratę ir Kastytį (1836). Etnografinėje knygoje „Žemaitijos prisiminimai“ aprašė Palangą, daug dėmesio skyrė Birutei, papasakodamas jos biografiją, išryškino santuoką su kunigaikščiu Kęstučiu, pomirtinį kunigaikštienės kultą Palangoje, kapo legendą Birutės kalne. Lenkų ir lietuvių kalbomis išspausdino ir S. Valiūno eilėraštį „Birutė“, vadindamas jį liaudies daina.

JUCHNEVIČIŪTĖ-VAIVADIENĖ DAINORA (g. 1934 m.) – Lietuvos architektė. Parašė knygą apie Palangos parką (Palangos parkas. Vilnius: Mintis, 1972).

JUDELIS MARKAS (1897–1975) – pedagogas, jidiš kalbininkas, vertėjas, publicistas, visuomenės veikėjas. Gimė Palangoje, baigė Palangos progimnaziją (1911). M. Judelis į pasaulio kultūros istoriją įėjo dėl paskelbtų mokslo straipsnių, išleistų knygų, parašytos pirmosios jidiš gramatikos (1922). Svarbiausias gyvenimo darbas – 12 tomų aiškinamasis jidiš kalbos žodynas. 

JUOZAPAVIČIENĖ VALDONĖ – pedagogė (muzikė), vokalistė, saviveiklininkė, chorvedė. Dirba Palangoje.

JUOZAUSKAITĖ AUDRONĖ – pianistė, koncertmeisterė, meno vadybininkė, vargonininkė. Baigė Palangos vidurinę ir S. Vainiūno muzikos mokyklas (1986). 1990 m. baigė Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė pianisto solisto ir pianisto koncertmeisterio magistrantūras (1998) ir Meno vadybos magistrantūrą (2018). Koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų. Apdovanota LR Prezidentės Padėkos raštu už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje (2011). Nuo 2018 m. A. Juozauskaitė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja menui ir Palangos bažnyčios vargonininkė. Krikščioniškoje aplinkoje A. Juozauskaitė žinoma kaip vargonininkė, giesmių autorė bei atlikėja, chorų vadovė bei religinių-kultūrinių projektų idėjų autorė. Ji yra Lietuvos muzikų sąjungos, asociacijos „Latga“ narė. 2005 m. jai suteiktas Meno kūrėjo statusas.

JUOZAUSKAS PRANCIŠKUS (1938–2013) – architektas, visuomenininkas, dailininkas. Palangoje gyveno nuo 1972 m. Pagrindiniai architektūriniai darbai Palangoje: kavinė „Guboja“ Kunigiškėse (1974); kavinė „Eglaitė“ Palangoje (1976); individualių namų projektai ir rekonstrukcijos Palangoje, Šventojoje; Nežinybinės apsaugos administracinis pastatas Palangoje (1991); antkapinis paminklas Juozauskų šeimos kapavietėje Palangoje (su skulptore A. Januškaite); grafo A. Tiškevičiaus antkapinio paminklo stela Palangos miesto kapinėse (2010). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

JUREVIČIUS ALBERTAS (1925–1947) – partizanas, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės „Narimanto” kuopos įkūrėjas (1946). Gimė Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje. A. Jurevičiui po mirties 1999 m. pripažintas Kario savanorio statusas. Vardas įamžintas Kretingos parapijos senųjų kapinių paminkle žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti. Užparkasių (Žiogelių) kaime iškilo akmens obeliskas Narimanto kuopos partizanų Alberto Jurevičiaus-Sakalo ir Apolinaro Grabio-Vaidilos artimųjų lėšomis ir iniciatyva.

JUREVIČIUS LAURYNAS (1880–1927) – knygnešys, žvejys. Gyveno Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje. 

JUREVIČIUS STASYS (1903–1977) –  Lietuvos karininkas, valstybės, visuomenės veikėjas, Palangos burmistras (1943). Gimė Joskaudų kaime, Palangos valsčiuje, mokėsi Palangos progimnazijoje.

JUREVIČIUS VYTAUTAS (1922–2010) – pedagogas (matematikas), Birželio sukilimo (1941) dalyvis, Lietuvos laisvės armijos (LLA) „Pušies“ kuopos Palangoje pirmasis vadas. Gimė Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje, 1940 m. baigė Palangos gimnaziją. Dirbo mokytoju Palangos gimnazijoje (1945–1946). Pripažintas Kariu savanoriu (1990), apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, išrinktas Palangos miesto Metų žmogumi (2006). 2002 m. išleista V. Jurevičiaus eilėraščių knyga „Skausmo akordai“. Palaidotas Palangos miesto kapinėse. 

JUREVIČIŪTĖ MARIJA  (1925–2010) – partizanų ryšininkė. Gimė Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje. Mokėsi Palangos gimnazijoje. Buvo partizanų „Narimanto“ kuopos ryšininke (1946–1948). Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, įsijungė į Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą, rinko istorinę medžiagą apie partizanus, kovos draugus, rūpinosi jų palaidojimo vietomis. M. Jurevičiūtė palaidota Palangos miesto kapinėse.

JURGAITIS MARCIJONAS POVILAS (1855–1926) – kunigas, knygnešys, visuomenės veikėjas, Palangos progimnazijos kapelionas (1883–1889). Vikaraudamas Palangoje, padėjo organizuoti „Aušros“ redaktoriaus Jono Šliūpo pabėgimą.

JURGELIS RYTAS – dailininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1986). Jam paskirtas Lietuvos kūrėjo statusas (2006). Parodose dalyvauja nuo 1986 m. Yra gyvenęs ir kūręs Palangoje.

JURGUTIS ANTANAS (1895–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, kapitonas. Gimė Palangoje. Būdamas 24 metų, 1919 m. liepos 4 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Savanoris dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1928 m. A. Jurgutis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės medaliais.

JURGUTIS JUOZAS (1903–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 16 metų, 1919 m. spalio 1 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. lapkričio 21 d.  Palangoje gyveno 1928–1939 m. J. Jurgutis 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

JURGUTIS PRANAS (1884–1981) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, medicinos felčeris, Palangos ligoninės įkūrėjas (1948), kraštotyrininkas, fotografas. P. Jurgutis gimė Palangoje, čia mokėsi progimnazijoje. 1918 m. kartu su broliu Antanu įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorius. 1948 m. rūpinosi Palangos ligoninės steigimu. 1951 m. Palangos ligoninėje pradėjo dirbti felčeriu, o nuo 1952 m. – Palangos sanitarinėje-epidemiologinėje stotyje epidemiologo padėjėju ir sanitarijos gydytojo padėjėju. 1969 m. už darbą apdovanotas Sveikatos apsaugos ministerijos padėkomis, garbės raštais. Išėjęs į pensiją, gilinosi į Palangos istoriją. Žiniomis apie senuosius Palangos miesto namus ir jų gyventojus dalijosi su žymia kurorto kraštotyrininke E. Adikliene, kartu su ja važinėjo po aplinkinius kaimus, rinko eksponatus būsimam kraštotyros muziejui, fotografavo. P. Jurgutis palaidotas Palangos miesto kapinėse.

JURGUTIS ROMUALDAS (1934–2023) – medikas (terapeutas), biomedicinos mokslų daktaras (1993). Palanga – R. Jurgučio gimtinė. Jo tėvas – medicinos felčeris Pranas Jurgutis. 1943–1954 m. R. Jurgutis mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje. R. Jurgutis – daugelio Lietuvos ir tarptautinių gydytojų organizacijų narys. 1989 m. išrinktas Klaipėdos krašto Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininku ir tarybos nariu. Gydytojas apdovanotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos nusipelniusio gydytojo diplomu (2005) ir nominacija už nuoširdų darbą (2008). 2014 m. pasitraukė iš aktyvios gydytojo praktikos. R. Jurgutis palaidotas Palangos miesto kapinėse.

JURGUTIS VLADAS RAFAELIS (1885–1966) – politikas, ekonomistas, akademikas, Lietuvos banko įkūrėjas, kunigas, finansų terminijos kūrėjas, Lietuvos mokslų akademijos narys, profesorius. Gimė Palangoje, mokėsi Palangos progimnazijoje (1897–1901). Už darbą Lietuvos banke V. Jurgutis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1927), už veiklą valstybės tarnyboje – Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1934). 1997 m. Palangos 2-oji vidurinė mokykla pavadinta Vlado Jurgučio vidurine mokykla  (dabar  –  V. Jurgučio pagrindinė mokykla). Prie namo Palangoje, kur gyveno V. Jurgutis (J. Piktuižio g. 13), atidengta paminklinė stela (skulptorius R. Midvikis, architektas E. Benetis). Lietuvos banko ir lito 75 m. jubiliejaus proga išleistos auksinės ir vario su nikeliu lydinio 1 lito monetos su V. Jurgučio atvaizdu, įsteigtos V. Jurgučio vardinė stipendija, premija (1997).

JURKŪNAS VYTAUTAS (1910–1993) – Lietuvos dailininkas grafikas, dėstytojas, profesorius. 1929–1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1945–1975 m. – Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1945–1952 m. – direktorius, 1968–1975 m. – Grafikos katedros vedėjas, profesorius (1960). Išgarsėjo kaip knygų iliustratorius. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1957). 1937–1940 m. mokytojavo Palangoje. 1937–1939 m. sukūrė raižinių ciklą  „Žvejai”.

JUŠKA AUGUSTAS (1924–1984)  – muzikas. Palangoje gyveno nuo 1955 m., dirbo Kultūros ir poilsio parke meno vadovu (1955–1960), pučiamųjų orkestro vadovu (1961–1968). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

JUŠKEVIČIUS  FELICIJONAS (1873–1899) – kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas (1896–1899).

JUŠKYTĖ (JUŠKEVIČIŪTĖ) JADVYGA TEOFILĖ (1869–1948) – spaudos bendradarbė, knygnešė, žymi tautinio atgimimo veikėja. Dalyvavo Palangos pirmame viešame lietuviškame spektaklyje (1899), vaidino Bekampienę.

JUZELIŪNAS JULIUS (1916–2001) – kompozitorius, muzikos teoretikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų habililituotas daktaras, menotyros daktaras (1972). Poilsiaudavo Palangoje, vėliau įsigijo vilą.

K

KAIRYS STEPONAS (1879–1964) – inžinierius, politikos veikėjas, profesorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras. 1889–1894 m. mokėsi Palangos progimnazijoje. S. Kairys 1921 m. dalyvavo Palangos miesto prijungimo prie Lietuvos iškilmėse. 1937 m. kartu su tuometiniu Palangos burmistru dr. J. Šliūpu ėmėsi Palangos miesto vandentiekio ir kanalizacijos projektų ekspertizės. 2018 m. Palangoje atidengta stela-paminklas (skulptorius A. Sakalauskas, architektas A. Žebrauskas), priminsiantis ateities kartoms apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, Palangoje lankiusius progimnaziją. Skveras pavadintas Signatarų alėjos vardu.

KALANTA ANTANAS (1945–2014) – Palangos senosios gimnazijos pedagogas, monetų, knygų, sporto atributikos kolekcininkas, Romo Kalantos brolis.

KANIAVA EDUARDAS – dainininkas (baritonas), profesorius, Lietuvos kultūros, politikos, visuomenės veikėjas, LR Seimo narys (2000–2004). Nuo 1962 m. vasarodavo, nuo 2005 m. gyvena Palangoje.

KARAČIONKA ALGIRDAS (1952–2023) – pedagogas. 1970–1975 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Net 32 metus (1983–2015) buvo Palangos 1-osios vidurinės mokyklos (nuo 1999 m. – Senosios gimnazijos) direktorius. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

KARALIUS SALEMONAS (1902–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Palangos pasienio policijos pareigūnas. Būdamas 17 metų, 1919 m. birželio 13 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1924 m. kovo 1 d.  Baigė Policijos mokyklą. 1928 m. gyveno Palangoje, dirbo pasienio policijoje. S. Karalius 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

KARNAUSKAITĖ-MAŽEIKIENĖ ELENA – pedagogė (lituanistė) (1987–2018), poetė, eseistė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė (2001). Nuo 1989 m. gyvena, dirba ir kuria Palangoje. Poezija įvertinta įvairiomis literatūrinėmis premijomis: Maironio (2005), Simonaitytės (2012), V. Šlaito (2023), išversta į kitas kalbas. Už nuopelnus ir indėlį į Palangos miesto kultūrą ir švietimą apdovanota Garbės ženklu ir Palangos miesto premija (2023).

KAROSAS JUOZAS (1890–1981) – kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, profesorius. 1958–1981 m. Palangoje esančioje viloje kompozitorius gyveno ir kūrė. Ant namo Birutės al. 5 atidengta memorialinė lenta J. Karosui atminti (2015).

KASPERAVIČIUS JULIJONAS IPOLITAS (1865–1933) – kunigas, knygnešys, publicistas, religinių raštų rengėjas, pranciškonas. Nuo 1914 m. ėjo Palangos vikaro ir kapeliono pareigas. Įkūrė Žvejų draugiją, buvo vienas iš laikraščio „Palangos žvejys“ (1919) steigėjų.  Siekė, kad Palanga būtų grąžinta Lietuvai. Per Palangos grąžinimo iškilmes (1921 03 31) palangiškių vardu pasakė sveikinimo kalbą. 1921 m. išrinktas Palangos valsčiaus tarybos pirmininku.

KATILIŪTĖ MARCĖ (1912–1937) – Lietuvos grafikė, tapytoja, knygų iliustratorė. 1929–1935 m. Kauno meno mokykloje studijavo grafiką, tapybą. 1936 m. Palangos progimnazijoje dirbo dailės mokytoja. Palangoje dailininkė kūrė grafikos darbus Paryžiaus pasaulinei meno parodai. Dailininkė taip ir nesužinojo, kad jos grafikos darbai parodoje pelnė aukso medalį (1937 m.). Paliko apie 500 darbų: lino raižinių, eskizų, piešinių, paveikslų, knygų iliustracijų. Autorės darbai saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

KAUNIENĖ ZUZANA (1911–?) – žolininkė. Gyveno Kunigiškių kaime, netoli Palangos.

KAZĖNAS ZINAS (1936–2019) – fotografas. Išleido fotoalbumus apie kurortą: „Palanga“ (1978), „Palanga“ (1985).

KAZLAUSKAS JUOZAS (1922–2001) – politikos veikėjas, pedagogas (lituanistas), Palangos vidurinės mokyklos direktorius, rūpinęsis naujosios vidurinės mokyklos statyba Jūratės gatvėje. J. Kazlauskas apdovanotas TSRS švietimo pirmūno ženklu, Darbo veterano medaliu, LTSR švietimo ministerijos garbės raštais. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

KELERTIENĖ PALMIRA – astrologė, baigė Palangos vidurinę mokyklą.

KEMĖŠIS FABIJONAS (1880–1954) – kunigas, kanauninkas, ekonomistas, sociologas, leidėjas, pedagogas, mokslų daktaras, profesorius. 1890–1895 m. mokėsi Palangos progimnazijoje. 1902 m. baigė Kauno kunigų seminariją. 1913 m. išvyko į užsienį. Visose emigrantų parapijose pasižymėjo kaip švietėjas ir visuomenininkas, redagavo katalikiškus laikraščius. 1914 m. Čikagoje jis įkūrė Tautos fondą Lietuvos laisvės kovoms. Grįžęs į Lietuvą,  F. Kemėšis dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Jis pirmasis Lietuvoje inicijavo ir pradėjo sociologinius tyrimus. Parengė ir išleido apie 20 knygų ir brošiūrų. 1946 m. suimtas. F. Kemėšis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1928). Kunigas F. Kemėšis įrašytas į Lietuvos katalikų bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą).

KENTRA JONAS (1869–1942) – teisininkas (notaras). Gimė Palangoje, mokėsi Palangos progimnazijoje. Iki pirmojo Pasaulinio karo gyveno Palangoje, dirbo notaru.

KEPENIS DAINIUS – visuomenės, politikos veikėjas, sportininkas, Palangos sveikatos mokyklos vadovas (1990–2016), Sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos miesto kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas (1982–1987), LR Seimo narys.

KERNAGIS VYTAUTAS (1951–2008) – lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas, aktorius. Dažnai koncertuodavo, vasaromis gyvendavo Palangoje.

KETURAKIS žr. VILKUTAITIS ANTANAS, VILKUTAITIS JUOZAS

KIAULEIKIS LEONAS (1927–2009) – publicistas, žurnalistas, kolekcininkas. Gimė Palangoje, mokėsi Palangos gimnazijoje. Parašė knygą apie gimtąjį kurortą – „Palanga" (1957, 1961). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

KIRSTUKAS REMIGIJUS ALVYDAS – medikas, politikos bei visuomenės veikėjas. Nuo 1970 m. gyvena Palangoje. Palangos miesto meras (2005–2008).

KIŠONAITĖ-AUŽELIENĖ SIGITA (1948–2015) – dailininkė (grafikė). Dailininkų sąjungos narė (1984). Nuo 1974 m. gyveno ir kūrė Palangoje, dalyvavo bendrose vietinėse, respublikinėse, sąjunginėse dailės parodose, iliustravo vaikiškas knygas. Grafikė palaidota Palangos miesto kapinėse.

KYMANTAITĖ-ČIURLIONIENĖ SOFIJA (1886–1958) – rašytoja, literatūros ir meno kritikė, vertėja, visuomenės veikėja, pedagogė, Lietuvos skaučių vadė (1932–1940). 1898–1899 m. mokėsi mergaičių pradžios mokykloje Palangoje. 1908–1909 m. kurorte lankėsi su sužadėtiniu, vėliau sutuoktiniu M. K. Čiurlioniu. Palangoje S. Kymantaitė parašė literatūrinį kūrinį „Jūra”. Yra žinoma, kad Palangoje viešėdavo ir tarpukariu, globojo skaučių stovyklas. Čiurlionių atminimui kurorte, L. Vaineikio gatvėje ant 17-uoju numeriu pažymėto namo atidengta memorialinė lenta (skulptorė D. Zubovaitė-Palukaitienė, 1969). 1993 m. namas įregistruotas LR kultūros vertybių registre ir saugomas valstybės.

KLOVAS KAZIMIERAS (1910–1971) – kunigas, Palangos bažnyčios klebonas (1961–1970). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

KNABIKAITĖ-ZABULIONIENĖ BRONISLAVA (1872– ?) – knygnešė. Išleido: „Vadovėlis po Palangą ir jos apylinkę" (1922), pirmąjį Palangoje lietuvišką laikraštį „Palangos žvejys" (1919). Palangoje gyveno nuo 1919 m.

KNIEŽA PRANAS (g. 1943 m.) – sportininkas (dviratininkas), tarptautinės klasės sporto meistras (1972). Palangoje baigė vidurinę mokyklą, Vilniuje – inžinerinį statybos institutą. 1960 m. pradėjo dviratininko karjerą. 12 kartų tapo Lietuvos dviračių sporto čempionu (1965–1974), 3 kartus – SSRS komandinių lenktynių čempionu (1969, 1971, 1972), vicečempionu (1970, 1972), bronzos medalininku (1965), SSRS tautų spartakiados bronzos medalio laimėtoju (1967), SSRS dviračių sporto čempionatų bronzos medalininku (1967, 1969). Gyvena Palangoje.

KONČIUS ALGIRDAS NORBERTAS (1915–2006) – mokslininkas, miškininkas, visuomenės veikėjas, I. Končiaus sūnus. Vaikystę praleido tėvų namuose Palangoje.

KONČIUS IGNAS (1886–1975) – etnografas, fizikas, muziejų steigėjas, profesorius. 1899–1903 m. mokėsi Palangos progimnazijoje. Nuo 1913 m. įsidarbino joje mokytoju, paskirtas fizikos kabineto vedėju. I. Končius – pirmasis lietuvis mokytojas, paskirtas dirbti Palangos gimnazijoje. Darbus nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. I. Končius daug rašė ir skelbė savo darbus tiek periodikoje, tiek atskiromis knygomis. Jis parašė studiją „Palangos kraštas“ (su V. Ruokiu, 1925). 

KONČIUS PETRAS (1882–1950) – valstybės veikėjas, bankininkas. 1900 m. baigė Palangos progimnaziją. 1920 m. paskirtas Vilniaus apskrities viršininku. Daug prisidėjo, kurdamas bankus ir kredito įstaigas. 1922 m. Kretingoje įsteigė komercinio Lietuvos ūkio banko skyrių. 1923 m.  Klaipėdoje įsteigė ir vadovavo šio banko skyriui. 1939–1940 m. dirbo Ūkio banko Vilniaus skyriaus direktoriumi.

KUČINSKAS  EDMUNDAS – kultūros, politikos, visuomenės veikėjas, estrados dainininkas. Mokėsi Palangos 1-ojoje vidurinėje mokykloje, Palangos muzikos mokykloje akordeono klasėje.

KUIZINAS STANISLOVAS (1881–1943) – knygnešys, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, provizorius. Mokėsi Palangos progimnazijoje, dalyvavo Palangoje vykusiame pirmajame lietuviškame  viešame spektaklyje, sukūrė piemenuko rolę (1899).

KULNYTĖ BIRUTĖ – muziejininkė, kultūros istorikė, etnologė. Gyveno, mokėsi Palangoje. Už darbus įvertinta: Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1999), Latvijos Pripažinimo kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (2008), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2009), valstybine Jono Basanavičiaus premija (2009), I laipsnio ženklu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ (2010), LR kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2014).

KUNDROTAS VIDAS – ekonomistas, auditorius, ekonomikos mokslų daktaras, politikos veikėjas. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1972).

KURŠYS JONAS (1899–1968) –  Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, puskarininkis. Gimė Palangoje. Būdamas 20 metų, 1919 m. rugpjūčio 8 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. balandžio 12 d. Baigė Lietuvos karo mokyklą, paskirtas puskarininkiu. Po tarnybos gyveno Vanagupės kaime, Palangos valsčiuje. J. Kuršys 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

KUSAS VYTAUTAS – dailininkas, poetas, pedagogas, fotografas. Mokėsi Palangos 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1971–1988 m. dirbo mokytoju Palangos 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Parodas rengia nuo 1972 m. V. Kuso darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai, privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai. V. Kusas – ilgiausio miniatiūrinio paveikslo, įregistruoto Lietuvos rekordų knygoje 2003 m., autorius. 2009 m., minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, V. Kusas pristatė autorinę parodą „Tūkstantis viename“. Ši paroda įregistruota Lietuvos rekordų knygoje. Dailininkui priklauso ir mažiausios knygos Lietuvoje (2011), ir vienu metu keliuose miestuose pristatytų tapybos parodų rekordai (2013). 2009 m. V. Kusas atidarė privatų suvenyrinių Šunų muziejų. Yra išleidęs poezijos knygų. Menininkas gyvena ir kuria Palangoje.

KUSAS VLADAS – biofizikas, medikas, mokslininkas, medicinos mokslų daktaras. V. Kusas gimė Palangoje. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1954–1965).

KVIKLYS RIMANTAS ANTANAS (1932–2016) – miškininkas, visuomenės, politikos, kultūros veikėjas, literatas, spaudos bendradarbis, Kretingos rajono garbės pilietis, Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos girininkas, apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu (2003). R. A. Kviklio pastangomis Šventosios girininkijoje pasodinta šimtai hektarų želdinių, miškas pritaikytas žmonių rekreaciniam poilsiui – įrengtas „Takas dideliems ir mažiems“, Monciškėse atidaryta paraplegikams skirta poilsiavietė, peraugusi į Paraplegikų landšafto terapijos centrą, įruoštos žaidimų aikštelės, nutiestas dviračių takas ir kita. R. A. Kviklys buvo aktyvus visuomenininkas: Palangos miesto tarybos (1978–1989), Kretingos rajono tarybos (2004–2007) narys; Lietuvos miškininkų sąjungos Girininkų tarybos, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo, Lietuvos krantų mokslo ir technologijų asociacijos valdybos narys. 2003 m. Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkui R. A. Kvikliui įteikta Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija už reikšmingus darbus ir ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje. R. Kviklys palaidotas Šventosios kapinėse.

L

LACHAVIČIUS [LIAKAVIČIUS] VLADAS (1902–1922) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, kriminalinės policijos pareigūnas. Gimė Palangoje. Būdamas 17 metų, 1919 m. kovo 27 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1920 m. rugsėjo 24 d. Baigė Policijos mokyklą. Nuo 1922 m. balandžio 20 d. tarnavo kriminalinėje policijoje, žuvo tarnyboje Luokėje (Telšių r.). 1932 m. (po mirties) apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

LARSSON LARS THOMAS   Palangos miesto partnerio Simrishamno (Švedija) pedagogas, užsiima labdaringa veikla, Palangos miesto garbės pilietis (2013). 2013 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvos respublikai ir Palangos miestui Švedijos piliečiui Tomui Larsonui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

LAUCEVIČIUS LIUBOMIRAS – teatro, kino ir televizijos aktorius. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje, lankė dramos būrelį. Aktorius už vaidybą apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2000), Auksiniu scenos kryžiumi (2004, 2016), Lietuvos Respublikos kultūros ir meno premija (2011), Fortūnos statulėle (1998, 2004, 2016).

LAUČYS VYTAUTAS (1951–2018) – chemikas, chemijos mokslų daktaras. 1969 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą. Sukūrė nukleino rūgščių apykaitos fermentų gamybos technologiją. 1981 m., kartu su kitais, jam  paskirta TSRS Ministrų Tarybos premija.

LAZDAUSKAS ANTANAS (1901–?) –  Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 18 metų, 1919 m. sausio 10 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1920 m. birželio 18 d. Po tarnybos gyveno Palangoje. A. Lazdauskas 1928 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

LĖBARTAS JURGIS  (1879–1944) – visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, verslininkas, 1923 m. sukilimo dalyvis. Jis – vienas aktyviausių lietuvininkų, siekęs sujungti Mažąją ir Didžiąją Lietuvas į vieną bendrą, nepriklausomą valstybę. Nuo 1939 m. gyveno Palangoje.

LĖCKAS ALGIMANTAS (1934–2009) – architektas. Palangoje suprojektavo poilsio namus „Žilvinas“ (1969), „Linas“ (1975), „Goda“ (1985), plaukimo baseinų kompleksą Vanagupėje (1984) ir kt.

LIACHOVIČIUS ADO (1911–1975) – pedagogas. Palangoje gyveno nuo 1946 m., dirbo mokytoju. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

LIACHOVIČIUS JŪRATIS VIKTORAS (1946–2017) – istorikas, pedagogas (istorikas), muziejininkas, kolekcininkas, povandeninio kultūros paveldo tyrimų ekspedicijų vadovas (2003–2014), Palangos kurorto muziejaus direktorius (2014–2017). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

LIEBUS  ANDRIEJUS (1908–1986) – stalius, medžio drožybos meistras, tautodailininkas. Palangos bažnyčiai pagamino maldos suolus. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

LIGNORAS (LIGNARSKIS) PETRAS (1867–1952) – knygnešys, gimęs Palangoje.

LIKŠA GINTAUTAS (1943–2009) – architektas. Gyveno Palangoje nuo 1979 m. Suprojektavo daug pastatų: Šiaulių „Tauro“ poilsio namus ir viešbutį „Žydroji liepsna“ (1983), pradinę mokyklą (anksčiau – Pionierių namai) (1985, su architekte I. Likšiene), AB „Komprojektas“ gamybinį pastatą su bendrabučiu (1988), „Eltos“ poilsio namus (1988), viešbutį „Du broliai“ Kretingos gatvėje (1990, su architekte I. Likšiene), mokesčių inspekcijos pastatą (1997), evangelikų-liuteronų bažnyčią (2005), Vilniaus kuro aparatūros gamyklos poilsio namus „Atgiris“, „Šachmatinės“ rekonstrukciją (1997, su architekte I. Likšiene), stogastulpį ant Birutės kalno (pastatymo architektas, 2009). G. Likša mirė 2009 m., palaidotas Palangos miesto kapinėse. 2009 m. architektai G. Likša (po mirties) ir I. Likšienė apdovanoti A. Zavišos paramos ir labdaros fondo prizu „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“.

LIKŠAITĖ INGA – menininkė, tekstilininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Baigė Palangos 3-iąją vidurinę mokyklą. Palangoje yra surengusi personalinių tekstilės parodų.

LIKŠIENĖ IRENA – architektė, Lietuvos architektų sąjungos narė (1979). Nuo 1979 m. gyvena Palangoje. Palangoje suprojektavo: vaikų muzikos mokyklą (1981), Palangos moskleivių namų kompleksas (buvę Pionierių namai) (1986, su architektu G. Likša), viešbučius „Šilas“ (1987,  su architektu G. Likša), „Tenisas“ (1987), „Du Broliai“ (1990, su architektu G. Likša), blokuotą 11 butų gyvenamąjį namą Vanagupėje (1997), viešbučio „Žydroji liepsna“ rekonstrukciją (1992, su architektu G. Likša), „Šachmatinės“ rekonstrukciją (1997, su architektu G. Likša), 2-osios vidurinės mokyklos priestatą (dabar – V. Jurgučio pagrindinė mokykla, su architektu G. Likša), Lietuvos banko poilsio bazė (su architektu G. Likša), Lietuvos paraplegikų asociacijos Landšafto terapijos ir rekreacijos centras Palangoje, sublokuotas 11 butų gyvenamasis namas Palangoje, gyvenamasis namas su dializių ambulatorija Palangoje (su  su architektais G. Likša, D. Likšaite, 2004), Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia (2009, su architektu G. Likša), vila „Anbo“ Palangoje. 1988 m. I. Likšienei įteiktas respublikinis apdovanojimas už Palangos vaikų muzikos mokyklą, 2009 m. – Algimanto Zavišos fondo apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus architektūros srityje.

LIPČIUS MIKAS (1894–1941[2]) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, karininkas, valstybės veikėjas. 1909 m. baigė Palangos progimnaziją.

LITVAITIS VITALIUS BERNARDAS – inžinierius, kultūros ir visuomenės veikėjas, ilgametis SPUAB „Palangos vandenys“ vadovas, kurortinio sezono atidarymo švenčių organizacinio komiteto narys (1969–2000), Lietuvos dailininkų sąjungos narių kasmetinių plenerų Palangoje organizatorius (1984–2000), vienas iš kurorte rengiamo ir tradicija tapusio „Palangos dienų“ renginio iniciatorių, Palangos miesto garbės pilietis (2015). V. B. Litvaitis rūpinosi skulptūros  „Laiminantis Kristus“ atstatymu (1993), yra vienas iš Palangos skulptūrų parko įkūrėjų, jo iniciatyva skautų akmuo sugrįžo į buvusią vietą, pastatytas bronzinis dr. J. Basanavičiaus biustas (2002, skulptorius J. Zikaras). V. B. Litvaitis rūpinosi 13 skulptūrų Palangos viešose erdvėse pastatymu. V. B. Litvaitis apdovanotas VLŪPP (Maskva) bronzos ir sidabro medaliais, jam suteikti Lietuvos nusipelniusio komunalinio ūkio darbuotojo (1987) ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos garbės nario (2001) vardai, įteiktas Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos Garbės ženklas (2010). Palangos miesto laikraščiuose V. B. Litvaitis rašo kurorto kultūros, istorijos temomis, surinko kraštotyrinės medžiagos apie svarbius miesto istorijai žmones, parašė Palangos miesto vandentvarkos ūkio raidos istoriją „Šimtmečio istorija“ (2008, su L. Peleckiu-Kaktavičiumi), atsiminimų knygą „Esu toks, koks esu“ (2015). Jo knygą išleido Palangos viešoji biblioteka. 2015 m.  kovo 26 d. Palangos miesto savivaldybės  tarybos sprendimu už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai, aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui, kuriant bendruomenės kultūrinę gerovę, Vitaliui Bernardui Litvaičiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

LITVAITYTĖ IEVA – dailininkė, pedagogė (dailė ir technologijos), Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narė. Palanga – jos gimtinė, mokėsi Palangos 2-ojoje vidurinėje mokykloje, dirba dailės ir technologijų pedagoge Palangoje. Menininkė dalyvauja dailės parodose, akcijose, pleneruose, su ugdytiniais – tarptautinėse ir respublikinėse parodose. 2009 m. apdovanota Palangos miesto švietimo skyriaus padėka už Comenius projekto vykdymą, kūrybinį darbą ir parodų organizavimą.

LITVINAVIČIUS JONAS (1900–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, policijos pareigūnas. Būdamas 19 metų, 1919 m. sausio 8 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. lapkričio 14 d. Baigė Policijos mokyklą. 1928–1930 m. gyveno Palangoje, dirbo policijoje. 1933 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

LOUIS NOЁL HUBERT (1839–1925) – prancūzų skulptorius, medalių kūrėjas. Jo skulptūra „Rebeka“ puošia Palangos parką nuo 1983 m. Skulptūra atvežta iš Vilkėno dvaro (Šilutės r.), kur ji stovėjo nuo 1913 m.

LUBIS STASYS (1897–1945) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Palangoje. Būdamas 22 metų, 1919 m. gruodžio 18 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. vasario 13 d. Po tarnybos gyveno Paronžės kaime, Palangos valsčiuje. 1928 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

LUKAITIS ANTANAS – knygnešys. Gyveno Palangoje.

LUKAUSKYTĖ AUDRA (1943–2010) – kultūros ir visuomenės veikėja, bibliotekininkė, spaudos bendradarbė, kultūros renginių, parodų organizatorė, kraštotyrininkė, ekskursijų vadovė, Palangos miesto savivaldybės tarybos narė. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1960), dirbo Palangos miesto bibliotekos vedėja (1974–1981), vėliau – viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja (1988–2010). A. Lukauskytė palaidota Palangos miesto kapinėse. Palangos viešoji biblioteka parengė ir 2011 m. išleido knygą „Audra Lukauskytė: publikacijos, atsiminimai, bibliografija".

LUKOČIŪTĖ-KHAIMOVICH ANŽELA – dailininkė (tapytoja, grafikė). Gimė Palangoje, gyvena JAV.

LVOVAS VADIMAS (1906–1944) – Palangos ir Šventosios vyriausias inžinierius (architektas) (1938–1940). Jis buvo pirmasis oficialus Palangos miesto architektas. V. Lvovas suprojektavo verslininko Gabrieliaus Milašiaus medžiotojų namelį, G. Milašiaus kino teatrą (dabar – „Ramybės“ klubas), vilą „Šilelis“, medinę atvirą vasaros estradą, mūrinę autobusų stotį su viešbučiu ir kavine (2010 m. Palangos autobusų stoties pastatas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą), paštą, gyvenamąjį namą Vytauto g. 57 (su prekybinėmis patalpomis), išplėtė Turgaus aikštę ir kt. Jam prižiūrint, buvo statomas Šventosios uostas. 1938 m. gegužės mėn. Palangą nusiaubė didžiulis gaisras. Po gaisro jis žymiai pakoregavo ankstesnius miesto plėtros planus, parengdamas generalinį miesto planą, projektą gatvių tinklui išplėsti. Architektas paruošė apie dvidešimt Palangos pastatų bei miesto erdvių projektų.

M

MACAITIS MARTYNAS (1894–1943) – Lietuvos karininkas, kapitonas, tarnavo pasienio policijoje, patyrė sovietų represijas, žuvo lageryje. Gimė Palangoje, čia baigė progimnaziją.

MACIUS ALFREDAS – estrados dainininkas. Jo gimtinė – Palanga.  A. Macius mokėsi Palangos vidurinėje (1950–1963), vėliau – vakarinėje mokyklose, Palangos muzikos mokykloje (1958–1962). Palangoje jaunieji muzikantai įkūrė grupę. V. Malinauskas grojo akordeonu, S. Povilaitis – kontrabosu, A. Macius – klarnetu. Vasaromis grupė grojo Palangos šokių aikštelėje, su pasisekimu koncertavo restorane „Vasara“.

MACIUS EUGENIJUS (1940–2021)  – operatorius, režisierius-operatorius, fotografas. Jo gimtinė – Palanga. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1958). E. Macius – Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Kaip operatorius jis nufilmavo daugiau nei 80 dokumentinių, informacinių, mokslo populiarinimo, reklaminių filmų, apie 5 tūkstančius siužetų ir laidų kino žurnalams „Tarybų Lietuva“, „Lietuvos pionierius“  bei Lietuvos televizijai. 15 filmų apie Klaipėdos miesto jūrines įmones jis sukūrė kaip autorius-operatorius. E. Macius apdovanotas visasąjunginiais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais, Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos ir sidabro medaliais. 2012 m. E. Macius apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. E. Macius palaidotas Palangos miesto kapinėse.

MAČERNIS MEČISLOVAS (?–?) – pedagogas praktikas. Studijavo matematiką, fiziką Berlyno ir Karaliaučiaus universitetuose. Atkūrus  Palangos gimnaziją, 1922–1923 mokslo metais buvo antrasis šios švietimo įstaigos vadovas.

MAČERNIS JUOZAS (1891–1976) – žurnalistas, pedagogas, redaktorius, esperanto kalbos propaguotojas. Mokėsi Palangos progimnazijoje. 1927 m. baigė Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Redagavo savaitraštį „Žemaičių prietelius“. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. išvyko į Argentiną.

MAČYS JUOZAS (1896–1966) – Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavęs nepriklausomybės kovose su lenkais, Birželio sukilimo (1941) dalyvis. Tarnaujant Lietuvos kariuomenėje, suteikti įvairūs laipsniai: pėstininko leitenanto (1920), leitenanto (1923), vyr. karininko (1928), vyr. leitenanto (1931), kapitono (1936). Už nuopelnus Juozas Mačys apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliais ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

MAIRONIS (1862–1932) – kunigas, profesorius, poetas. Dažnai poilsiaudavo ir kurdavo Palangoje. Parašė eilėraštį „Nuo Birutės kalno“, baladę „Jūratė ir Kastytis“ ir kt. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

MALINAUSKAS VIKTORAS (1949–2022) – estrados dainininkas. Nuo 1957 m. apsigyveno su tėvais Palangoje, čia mokėsi vidurinėje mokykloje, vaikų muzikos mokykloje baigė akordeono klasę. Palangiškiai Viktoras Malinauskas, Stasys Povilaitis, Alfredas Macius susibūrė į estradinį ansamblį. Stasys grojo kontrabosu ir dainavo, Alfredas grojo klarnetu, Viktoras – akordeonu

MARDOSAS LAIMUTIS LEONAS (1929–2024) – architektas, dailininkas. Palangos vyriausias architektas (1977–1988). Palangoje suprojektavo: Palangos miesto generalinį planą (1987), Palangos centrinės dalies detaliojo plano projektą (1980, su architektu J. Vaškevičiumi ir kitais), gyvenamąjį namą su kavine „Monika“ (1990), parduotuvę su kavine ir viešbučiu „Du broliai“ (1991), Šiaulių banko rekonstrukciją (1994). L. L. Mardosas prisidėjo, Palangoje įkuriant Skulptūrų parką. Architektas rūpinosi, kad Palangoje būtų saugoma gamta, išliktų senosios vilos. L. L. Mardosui įvertintas: LSSR Ministrų Tarybos premija (1971, su kitais), Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu (2004) ir Architektūros riterio ordinu (2011).

MARTINAITIS PRANAS (1898–1972) – botanikas, sodininkas, pirmasis Palangos botanikos parko direktorius (1960–1961). Nuo 1955 m. apsigyveno Palangoje, dirbo Palangos miesto apželdinimo cecho vedėju, nuo 1960 m. – Palangos parko direktoriumi. Aprašė medžius ir krūmus, įveistus parke 1956–1961 m., sudarė Palangai būdingų augalų sąrašą. Pakviestas dirbti vyriausiuoju agronomu į Žemės ūkio ministerijos Sodininkystės ir bitininkystės skyrių. P. Martinaitis palaidotas Palangos miesto kapinėse.

MARTINKĖNIENĖ ANGELINA (1953–2021) – aukščiausios kategorijos gidė ekspertė, pedagogė, vertėja. Nuo 1981 m. gyveno Palangoje. Dirbo Palangos sanatorinėje mokykloje vyresniąja prancūzų kalbos ir pradinių klasių mokytoja, buvo Lietuvos gidų gildijos Palangos skyriaus pirmininkė, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Palangos skyriaus narė. Lietuvių ir užsienio kalbomis populiarino Palangos kurortą ir Lietuvos pajūrį tarp atvykstančių turistų ir miesto savivaldybės svečių. Valstybinio turizmo departamento apdovanota kaip sėkmingiausias metų gidas (2006), Klaipėdos krašto gidų bendrijos nominuota „Gidės elegancijos“ titulu (2007), 2008 m. gavo Lietuvos gidų sąjungos padėką už aktyvų bendradarbiavimą ir geranoriškumą. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

MARTINKUS BRONIUS – inžinierius, politikos ir visuomenės veikėjas. Palangos miesto tarybos deputatas, Palangos miesto tarybos pirmininkas (1990–1995). Gimė Palangoje.

MARTIŠIUS FELIKSAS (1879–1955) – kunigas, švietėjas, visuomenės veikėjas, sodininkas. Mokėsi Palangos progimnazijoje.

MAŽEIKIENĖ ELENA žr. KARNAUSKAITĖ-MAŽEIKIENĖ ELENA

MAŽONAS KAZYS (1886–1958) – farmacininkas, visuomenės ir politikos veikėjas, buriuotojas. 1894–1898 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, priklausė slaptam moksleivių būreliui.

MEŠKYS IGNAS (1898–1920) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Antano ir Kotrynos Meškių šeimoje Palangoje. Būdamas 21 metų, 1919 m. gruodžio 1 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Žuvo 1920 m. sausio 20 d. Šiauliuose. 1932 m. (po mirties) apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

MEŠKYS JUOZAS  (1955–2005) – dailininkas, fotografas. Gimė, mokėsi, gyveno ir kūrė Palangoje. Nuo 1980 m. dailininkas dalyvavo fotografijos ir tapybos parodose Lietuvoje ir užsienyje. J. Meškys aktyviai prisidėjo, steigiant Palangos kūrybinę grupę „Mostas“ ir jai vadovavo (2001–2003). Dailininko paveiksle pavaizduoti skrendantys kirai 1993 m. tapo „Mosto“ kūrybine emblema. J. Meškys palaidotas Palangos miesto kapinėse.

MICKEVIČIUS ADOMAS (1798–1855) – lenkų poetas. Palangoje lankėsi 1824 m. vasarą. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

MIČIŪNAS PETRAS (1908–1969) – visuomenės veikėjas, Palangos vykdomojo komiteto pirmininkas (1959–1969). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

MIDVIKIS REGIMANTAS (1947–2015) – skulptorius. Jo darbai Palangoje: paminklas pirmajam viešam lietuviškam spektakliui (1989), paminklinės stelos B. Dvarionui (2004), V. Jurgučiui (1997), E. Balsiui (1989).

MIEŽINIENĖ ALA SABINA (1936–2023) – bibliotekininkė, bibliografė, informacijos ir komunikacijos mokslų specialistė, dėstytoja, docentė (1972), humanitarinių mokslų daktarė (1993). Mokslinių interesų sritis apėmė informacijos paieškos kalbas ir sistemas, informacijos paiešką, kompiuterių taikymą, informacijos specialistų rengimą. Docentė paliko ryškų pėdsaką Vilniaus universiteto pedagoginėje ir mokslinėje Komunikacijos fakulteto veikloje, buvo mokslo darbų leidinio „Informacijos mokslai“ redaktorių kolegijos redaktore. A. S. Miežinienė Palangoje baigė vidurinę mokyklą. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

MIKALKĖNAS RIMANTAS ANTANAS – inžinierius, Lietuvos ir Palangos miesto savivaldybės politikos bei visuomenės veikėjas, Palangos miesto meras (1990–1993), Palangos miesto tarybos deputatas (1990–1995), nuo 2007 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos narys.

MIKLOVAS JUOZAPAS (1919–1991) – kunigas. Palangos bažnyčios altarista su vikaro teisėmis (1978–1985), Palangos bažnyčios klebonas (1985–1991).  Palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.

MIKULSKIS JONAS (1885–1959) – gydytojas, pedagogas, medicinos mokslų daktaras, filatelistas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Palangos progimnazijoje. Studijavo užsienyje. Dirbo Telšių apskrities gydytoju okulistu (1918–1943). Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.  Publikavo straipsnius medicinos ir kultūros temomis. Buvo pašto ženklų kolekcionierius ir tyrinėtojas. Prisidėjo, steigiant Telšių „Alkos“ muziejų. Apdovanotas LDK Gedimino III laipsnio ordinu (1939). 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

MILEVIČIUS RAPOLAS (1903–1943) –  Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 16 metų, 1919 m. balandžio 27 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. birželio 2 d. Po tarnybos gyveno Palangoje. 1928 m. R. Milevičius apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

MILINIS VIRGINIJUS – pedagogas, „Grubiojo“ teatro Palangoje įkūrėjas ir režisierius.

MINGILAITĖ-UOGINTIENĖ BRONĖ (1919–1983) – dailininkė (tapytoja), dėstytoja. Palangoje turėjo dirbtuves, kuriose vasaromis tapydavo. 2013 m. dailininkų Uogintų šeimai priklausančiame name (Naglio al. 12) atidengta memorialinė lenta, kurioje įamžintas B. Uoginto, B. Mingilaitės-Uogintienės ir jų sūnaus B. Uoginto atminimas.

MYKOLAITIS-PUTINAS VINCAS (1893–1967) – rašytojas. Ilsėjosi ir kūrė Palangoje. Ateitininkų konferencijos metu Palangoje suvaidinta V. Mykolaičio-Putino misterija „Nuvainikuota vaidilutė“ (1927).

MONCEVIČIENĖ LENDRŪNA – pedagogė (dailės), dailininkė, Palangos S. Vainiūno meno mokyklos dailės skyriaus vedėja.

MONČIENĖ LIUCIJA – pedagogė (fizikė). Gimė Palangoje, čia baigė vidurinę mokyklą (1977). Dirba Palangoje (nuo 1984 m.)

MONČYS (MONCEVIČIUS) VYTAUTAS (1950–2016) – architektas, dailininkas (tapytojas). Gyveno, dirbo ir kūrė Palangoje.

MONČYS ANTANAS (1921–1993) – skulptorius. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno ir kūrė Prancūzijoje, Paryžiuje. Palangai padovanojo 58 darbus (1992). Palangoje veikia Antano Mončio namai-muziejus.

MONGIRDAITĖ PAULINA (1865–1924) – fotografė, leidėja, fotožurnalistikos pradininkė. Nuo 1885 m. P. Mongirdaitė su tėvais apsigyveno kurorte. 1889 m. atidarė fotografijos paviljoną Palangoje, Vytauto gatvėje šalia senosios vaistinės. Fotografavo didikų šeimas, dvarus, Kretingos ir Palangos apylinkes, vasarotojus, vertėsi leidybine veikla. 1890 m. parengė fotografijų albumą „Kretynga“. Jame yra 49 nuotraukos, kuriose įamžinti Kretingos dvaro pastatai ir parkas, Kretingos ir Palangos miesteliai bei senosios bažnyčios. P. Mongirdaitė piešė spalvotas miniatiūras su Palangos vaizdais, kurias 1892 m. panaudojo albumui „Polonga Bains de mer“. Tai seniausias žinomas Palangos miesto vaizdų albumas. P. Mongirdaitė laikoma viena iš fotožurnalistikos pradininkių. Pirmąsias nuotraukas ji žymėjo spaudais „Fotografija P. Mongird. Polangen“ (kirilicos šriftu) arba „Wadwicz Mongird Polangen“ (lenkų kalba). Pirmoji Lietuvoje fotografė moteris P. Mongirdaitė gyveno ir kūrė Palangoje. Palaidota Palangos miesto kapinėse, šalia koplyčios. P. Mongirdaitės atvirukai ir fotografijos saugomos įvairiuose Lietuvos muziejuose, bibliotekose, dažnai eksponuojami parodose.

MONGIRDAS VLADISLOVAS (1877–1960) – medikas, draudžiamos lietuviškosios spaudos platintojas. Mokėsi Palangos progimnazijoje. Pirmojo viešo lietuviškojo spektaklio metu Palangoje (1899) vaidino Bekampį.

MUKIENĖ DANUTĖ – žurnalistė, knygų, periodinių ir elektroninių leidinių leidėja, daugelio publikacijų autorė, žemaitiško laikraščio „A mon sakaa?“, žurnalo „Žemaičių žemė“ redaktorė. 1990–1995 m. gyveno ir dirbo Palangoje.

N

NAGEVIČIUS (NAGIUS) VLADAS (1881[1880]–1954) – karo gydytojas, generolas, archeologas, muziejininkas. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1893–1896).

NARMONTAS  VYTAUTAS (1953–1998) – tautodailininkas (tapytojas). Gyveno ir kūrė Palangoje.

NASTOPKA KONRADAS ALGIMANTAS (1941–2021) – gydytojas neurologas, psichoterapeutas, refleksoterapeutas, Rytų medicinos specialistas. Gyveno Palangoje, dirbo Palangos sanatorijose ir poilsio namuose gydytoju, gydytoju refleksoterapeutu. Propagavo Rytų mediciną, gydydamas taikė netradicinės medicinos metodus, dažniausiai – akupunktūrą. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

NASVYTIS STEPONAS (1883–1976) – farmacininkas, visuomenės veikėjas, Amerikos lietuvių veikėjas. 1900 m. baigė Palangos progimnaziją. Baigė Maskvos universitetą, tapo diplomuotu provizoriumi. Nuo 1922 m. – Lietuvos farmacininkų sąjungos valdybos pirmininkas, 1923–1927 ir 1930–1933 m. – Lietuvos vaistininkų draugijos pirmininkas, laikraščio „Farmacijos žinios“ redaktorius. 1934–1939 m. – Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento farmacijos referentas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. išvyko į JAV.

NAUBURAS MARTYNAS EMILIS (1898–1973) – pedagogas, kultūros darbuotojas. 1921 m. baigė Klaipėdos mokytojų seminariją, studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose. Nuo 1935 m. dėstė Klaipėdos krašto pedagoginiame institute. Klaipėdos krašto liaudies mokykloms parengė ir išleido dėstomųjų dalykų programas, mokomųjų knygų. 1939 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, 1940–1944 m. vadovavo Palangos gimnazijai. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV.

NEIMANTAS ANTANAS (tėvas) (1839–1917) – ūkininkas, knygnešys.

NEIMANTAS ANTANAS (sūnus) (1869–1934) – ūkininkas, knygnešys.

NĖRIS SALOMĖJA (1904–1945) – poetė. Dažnai vasaromis lankydavosi Palangoje, ilsėdavosi, kurdavo. Dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kursuose Palangoje (1939). Jūrai, Palangai S. Nėris skyrė daug posmų.

NIKITINSKIS NIKOLAJUS (~1865–1921) – carinės Rusijos valdininkas. Apie 1894 m. paskirtas į Palangą policijos viršininku. Per Pirmąjį pasaulinį karą  pasitraukė į Rusijos gilumą, po karo grįžo į Palangą, dirbo gaisrinėje raštininku. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

NOREIKA LIUDAS (1884–1928) – žurnalistas, redaktorius, teisininkas, pedagogas, Lietuvos valstybės, visuomenės, politinis veikėjas. Baigė Palangos progimnaziją (1901), Žemaičių kunigų seminariją Kaune (1905), Peterburgo dvasinę akademiją (1908), Peterburgo universiteto teisės fakultetą (1917). III Prano Dovydaičio, IV Mykolo Sleževičiaus, V Ernesto Galvanausko Vyriausybių teisingumo ministras, nuo 1920 m. – advokatas. 1924 m. įkūrė Lietuvių tautininkų sąjungą. Buvo spaudos bendradarbis, redaktorius.

NORMANTAS BOLESLOVAS (1911–2004) – pedagogas (muzikas), chorvedys. Nuo 1958 m. gyveno Palangoje, dirbo muzikos mokytoju Palangos vidurinėje mokykloje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. Paskirtas Palangos miesto kultūros skyriaus vedėju (1960–1962), vadovavo Palangos vaikų muzikos mokyklai (1963–1966). B. Normantas organizavo Palangos miesto ir Kretingos rajono dainų šventes, buvo jų vyr. dirigentas. Vyresniame amžiuje pats tapo choristu – įsiliejo į Palangos „Bočių“ gretas, dainavo bažnytiniame, Palangos vyrų choruose, buvo bendrijos „Bočiai“ pirmininku, vėliau – tarybos nariu. B. Normantas – nusipelnęs LTSR mokytojas (1965), apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu (1955) ir medaliais. B. Normantas palaidotas Palangos miesto kapinėse.

O

OMILANOVSKA MALGORŽATA – Lenkijos mokslininkė, kultūros istorikė, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Palangos miesto garbės pilietė (2016). Profesorė parašė ir paskelbė monografiją lenkų kalba: „Nadbałtyckie Zakopane. Połąga w czasach Tyszkiewiczow“ (2011). Ši knyga išversta į lietuvių kalbą: „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ (2014). 2016 m. gruodžio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už Palangos miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla mokslo, kultūros srityse bei ypatingus nuopelnus Palangos miestui profesorei, habilituotai daktarei Malgoržatai Omilanovskai suteiktas Palangos miesto garbės pilietės vardas. 2018 m. rugsėjo 15 d. per iškilmingą ceremoniją, vykusią kurhauze, M. Omilanovskai įteiktos Palangos miesto garbės pilietės regalijos.

OSTROVSKA ELENA KLOTILDA MARIJA žr. TIŠKEVIČIŪTĖ-OSTROVSKA ELENA KLOTILDA MARIJA

OŠKINIS BRONIUS (1913–1985) – sklandytojas, sklandytuvų konstruktorius, sklandymo pradininkas Lietuvoje, pirmasis Palangos gintaro muziejaus vedėjas (1963–1967). Nuo 1962 m. gyveno Palangoje. B. Oškinis palaidotas Palangos miesto kapinėse. Palangoje jo vardu pavadinta gatvė.

OŠKINYTĖ DOVILĖ – dailininkė, dailės pedagogė, Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narė. 1970 m. D. Oškinytė baigė Palangos 1-ąją vidurinę mokyklą. Gyvena, dirba ir kuria Palangoje.

OŠKINYTĖ-EIMANAVIČIENĖ GRAŽINA – dailininkė (grafikė), Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 1978 m.), Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narė, Palangos miesto garbės pilietė (2016). Jai suteiktas Meno kūrėjos statusas (2005). Nuo 1965 m. gyvena Palangoje, dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose (nuo 1967 m.). G. Oškinytė-Eimanavičienė sukūrė logotipų daugeliui Palangos įstaigų, įvairių ekslibrisų, atvirukų, kvietimų, plakatų, atkūrė Palangos herbą, nupiešė Palangos miesto planą, skirtą interjerui (1977), yra kelių skulptūrų autorė. Palangos botanikos parką puošia jos stela, skirta E. Andre (2007), paminklinis akmuo prie Tautos vado ąžuolo (2018), ant Birutės kalno, pagamintas pagal dailininkės piešinius, stovi stogastulpis 1863 m. sukilimo dalyviams atminti. Menininkė išleido dailės albumų, savo darbų katalogą, iliustravo poezijos knygų, sukūrė du viršelius Palangos viešosios bibliotekos leidiniams. 2013 m. Palangos viešoji biblioteka išleido dailininkės G. Oškinytės-Eimanavičienės albumą. 2016 m. gruodžio 29 d. Palangos miesto savivaldybės taryba už aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui, kuriant  bendruomenės kultūrinę gerovę, dailininkei Gražinai Oškinytei-Eimanavičienei suteikė Palangos miesto garbės pilietės vardą.

P

PAKUTINSKAS ANTANAS FELIKSAS (1942–2016) – menininkas, gintaro apdirbimo meistras, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (1990–1995). Parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvavo nuo 1967 m. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

PAKUTINSKIENĖ IRENA – menininkė, gintaro apdirbimo meistrė. Palangoje gyvena nuo 1959 m. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

PALAITIS  RAIMUNDAS – verslininkas, Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, Palangos miesto meras (2000), LR Seimo narys (2000–2004, 2004–2008), Vidaus reikalų ministras (2008–2012). Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1975), dirbo Palangoje (1981–2000). 

PAULAUSKAS ALFREDAS (1928–2013) – inžinierius architektas, Palangos vyriausiasis architektas (1957–1963). Architekto interesai apėmė Vytauto, Jūratės, J. Basanavičiaus gatvių rekonstrukcijos ir aplinkos planavimo bei tvarkymo darbus (1954–1960), individualių namų, daugiabučių, gėlynų, ledų paviljonų projektavimą, centrinės Palangos miesto aikštės-skvero Vytauto gatvėje, skvero prie Jūratės gatvės, Jūratės ir Kastyčio skvero projektus (1958) ir kt. Už kūrybos nuopelnus architektas įvertintas TSRS Ministrų Tarybos premija (1984), nusipelniusio architekto vardu (1988), apdovanotas Architektūros Riterio ordinu (1998), jam suteiktas A. Zavišos paramos ir labdaros fondo apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“ (2009).

PAULAUSKAS ANTANAS (1901–1920) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 18 metų, 1919 m. vasario 15 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Mirė 1920 m. Šiauliuose. 1932 m. (po mirties) apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

PAULAUSKAS FELIKSAS (1879–1952) – knygnešys, savivaldybininkas. Gimė Palangoje. Dirbo Palangos pašte, gabeno siuntas. Tapo knygnešiu. Už draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimą du kartus po pusmetį kalėjo Liepojos ir Petrapilio kalėjimuose. 1905 m. emigravo į JAV. 1914 m. grįžo į Lietuvą, buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę. 1921 m. išrinktas Palangos valsčiaus viršaičiu. F. Paulauskas – pirmasis ir ilgiausiai dirbęs (1921–1939) Palangos valsčiaus viršaitis. 1928 m. apdovanotas dviem Nepriklausomybės dešimtmečio medaliais. Palaidotas Palangos miesto kapinėse. 2022 m. Palangoje, S. Dariaus ir S. Girėno g. ant namo Nr. 35 Feliksui Paulauskui atidengta atminimo lenta.

PAULAUSKAS STEPONAS (1877–1965) – pirmasis šaulių vadas Palangoje, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, visuomenininkas. 1921 m. S. Paulauskas apsigyveno Palangoje, dirbo siuvėju, įkūrė šaulių būrį, tapo pirmuoju būrio vadu. 1923 m. sausį, vaduojant Klaipėdos kraštą, S. Paulauskas vadovavo Palangos šauliams-savanoriams. 1921 m. Palangoje subūrė saviveiklos mėgėjus. Jiems vadovavo iki 1924 m. 1940 m. pasitraukė į Kauną, grįžo 1959 m. S. Paulauskas palaidotas Palangos miesto kapinėse.

PAULIKAS ROMAS – dailininkas (tapytojas marinistas), Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narys. Dailininkas Palangoje gyvena ir kuria nuo 1983 m. Rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje.

PEČIUKEVIČIENĖ GENĖ – pedagogė (anglų k.), dirbusi Palangoje, apdovanota Garbės ženklu už naujausių mokymo metodų diegimą, mokymo knygų ir vadovėlių parengimą bei aukštus pedagoginės veiklos rezultatus (2009).

PERKOMAS (PERKUMAS) PETRAS (1898–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, vyr. puskarininkis. Gimė Virkštininkų kaime, Palangos valsčiuje. Būdamas 21 metų, 1919 m. vasario 19 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. gruodžio 17 d. P.  Perkomas 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

PETKEVIČAITĖ-BITĖ GABRIELĖ (1861–1943) – rašytoja, kultūros, visuomenės veikėja, knygnešė, pirmojo viešo lietuviškojo spektaklio Palangoje (1899) organizatorė ir režisierė.

PETRIKAITĖ-TULIENĖ KONSTANCIJA (1906–1999) – dailininkė, keramikė, skulptorė, grafikė. Palangoje Birutės kalno papėdę puošia jos skulptūra „Birutė“ (1965).

PETRIKYTĖ  BIRUTĖ – dainininkė. Nuo 2008 m. gyvena Palangoje.

PIKTUIŽIS  JONAS (1901–1920) – palangiškis savanoris, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. 1920 m. lapkričio 21 d. žuvo prie Širvintų. 1932 m. J. Piktuižis pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu, o Roužės gatvė Palangoje pavadinta J. Piktuižio vardu.

PIKTURNA  IGNAS (1924–2005) – rašytojas marinistas, žurnalistas, publicistas, scenaristas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1961–2005). I. Pikturna gimė Palangoje, 1944 m. baigė Palangos gimnaziją. Meninę kūrybą pradėjo skelbti nuo 1944 m., parašė daug knygų, periodikoje publikavo apie 2000 straipsnių, reportažų, apybraižų, humoreskų. 1984 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio žurnalisto vardas. 

PIKŪNAS LEONAS (1898–1927) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Palangos V nuovados viršininkas. Būdamas 21 metų, 1919 m. sausio 12 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1920 m. lapkričio 20 d. Baigė Policijos mokyklą, dirbo Palangos V nuovados viršininku. Mirė 1927 m. Palangoje. 1934 m. (po mirties) apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

PINELIS JURGIS (1874–?) – knygnešys. Gyveno Palangoje, dirbo paštininku.

PIVRIKAS VIKTORAS (1950–2013) – medikas, visuomenės ir politikos veikėjas, medicinos mokslų daktaras, profesorius, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (1995–1997, 1997–2000,  2003–2007, 2007–2011), Tarptautinės galvos ir kaklo chirurgijos akademijos tikrasis narys akademikas, yra įtrauktas į JAV išleistą žinyną „5000 Personalities of the World“ (1997).

PLAČAS JUOZAS (1910–2001) – pedagogas, spaudos bendradarbis, vadovėlių autorius. 1938 m., baigęs Klaipėdos pedagoginį institutą, dirbo mokytoju Šventojoje (čia įsteigė lietuvių pradinę mokyklą) ir Palangoje. 1944 m. pasitraukė į Švediją. Prisidėjo, steigiant Švedijos lietuvių draugiją. 1951 m. emigravo į JAV, dirbo lituanistinių mokyklų vedėju. Dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute, kūrė švietimo organizacijas, dalyvavo skautų veikloje, įsijungė į mokyklų programų, vadovėlių rengimo komisijų darbą, redagavo periodinius leidinius, parengė mokyklinių vadovėlių.

PLATAKIS KAZIMIERAS – medikas, Lietuvos respublikos nusipelnęs gydytojas (1974), Palangos ligoninės vyriausias gydytojas (1952–1981). 1974 m. K. Platakiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas, jis – respublikos sveikatos apsaugos žymūnas.

PLOKŠTYS JONAS (1893–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Užpelkių kaime, Palangos valsčiuje. Būdamas 26 metų, 1919 m. gruodžio 2 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. gegužės 3 d. 1932 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

POVILAITIS STASYS (1947–2015) – estrados dainininkas. 1961–1965 m. gyveno Palangoje. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje, dainavo Palangos kultūros namų estradiniame ansamblyje. Su draugais įkūrė estrados ansamblį, sėkmingai koncertavo kurorto restoranuose. 1965 m. išvyko į Vilnių. S. Povilaitis koncertavo įvairiuose ansambliuose, tapo žymiu Lietuvos estrados dainininku, solistu, įvairių dainavimo konkursų laureatu, išleido solinių muzikos albumų. Nuo 1988 m. vasaromis gyveno ir kūrė Palangoje. S. Povilaitis palaidotas Palangos miesto kapinėse. Jo vardui įamžinti ant Palangos koncertų salės fasado atidengta kompozicija „Autografas“ (skulptorius R. Klimavičius, architektė G. Antanaitytė, 2019). Joje pavaizduotas estrados dainininko parašas.

PRANAITYTĖ ZUZANA (1930–2020) – skulptorė. Šventosios kopose stovi jos skulptūra „Žvejo dukros“ (1982).

PRAPUOLENIS KAZIMIERAS (1858–1933) kunigas, visuomenės, politikos ir katalikų bažnyčios veikėjas. 1925 m. kanauninkas K. Prapuolenis paskirtas Palangos bažnyčios altarista. Palangoje jis įsijungė į visuomeninę veiklą, dirbo Lietuvos atgimimo draugijoje, kurį laiką buvo Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus pirmininkas. Gyvendamas Palangoje, dalį savo bibliotekos užrašė Telšių kunigų seminarijai, kitą – Palangos šauliams. K. Prapuolenis pasirūpino, kad Palangos bažnyčios bokšte 1931 m. būtų įrengtas modernus laikrodis. Už nuopelnus Lietuvai kanauninkas K. Prapuolenis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2 laipsnio ordinu (1928), Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu. K. Prapuolenis palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.

PRIALGAUSKAS  KAZIMIERAS (1901–1988) – kunigas, bažnytinės teisės daktaras. 1975–1988 m. K. Prialgauskas dirbo Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. 1997 m., jau po mirties, K. Prialgauskas apdovanotas Žūvančių gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą nuo nacių genocido.

PRIELGAUSKAS IGNAS (1871–1956) – pianistas, pedagogas, profesorius. 1930 m. profesorius įsigijo namų valdą Palangoje. Palangoje pas profesorių ateidavo mokiniai, atvykdavo Varšuvos muzikos profesoriai ir atlikėjai.

PRIŽGINTAS KAZYS (1900–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Palangoje. Būdamas 20 metų, 1920 m. rugsėjo 26 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1923 m. vasario 5 d. Po tarnybos gyveno Palangoje. 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

PRONCKŪNIENĖ ALMA – pedagogė, dramos sambūrio „M–3-ji karta“ vadovė, režisierė. Gyvena, dirba, kuria Palangoje.

PUKYS POVILAS (1925–2017) – žurnalistas. Gimė, mokėsi Palangoje. Atgimimo metais Palangoje, P. Pukio iš motinos paveldėtame name (Maironio g. 25), įkurti evangelikų-liuteronų parapijos maldos namai. Ten buvo meldžiamasi iki 2012 m., kol buvo pastatyta nauja Palangos evangelikų-liuteronų bažnyčia. Parašė atsiminimų knygų, kuriose įamžinta Palanga.

PUODŽIUS DANIUS – inžinierius, visuomenės veikėjas, Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas (1969–1989),  LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1971–1985), Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (1995–1997, 2007–2011), Palangos garbės pilietis (2015). Vadovaujant D. Puodžiui, Palangos teritorija išsiplėtė, pastatyta daug objektų, kurortas priimdavo svečius ištisus metus. D. Puodžius apdovanotas Garbės ženklo ordinu (1971), 2 medaliais (1965, 1970), Palangos miesto savivaldybės padėkos raštais. 1985 m. jam suteiktas nusipelniusio LTSR kultūros veikėjo vardas. Nuo 2010 m. D. Puodžius – Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo pirmininkas. 2015 m. kovo 26 d. Palangos miesto savivaldybės  tarybos sprendimu už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai, ilgametę ir reikšmingą veiklą Palangos miestui, Daniui Puodžiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

PUŠKORIUS (PUŠKARŽEVIČIUS) VLADAS (1893–1958) – operos solistas, vargonininkas. Gimė Palangoje, 1910 m. baigė Palangos progimnaziją.

PUZARAS PETRAS (1929–2006) – monsinjoras, Kauno Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų profesorius, habilituotas teologijos daktaras. Nuo 1990 m. dėstė Telšių kunigų seminarijoje. 1993 m. popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė savo rūmų kapelionu monsinjoru. 1996–2005 m. buvo Kretingos šv. Antano religijos studijų instituto prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto direktorius. Nuo 2004 m. P. Puzaras apsigyveno Šventosios parapijoje, talkino Šventosios klebonui. Palaidotas Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčios šventoriuje.

R

RADAVIČIENĖ GEORGINA (1910–2007) – medikė (pediatrė). Palangoje gyveno nuo 1962 m. 1977–1984 m. dirbo Palangoje, poilsio namuose „Gintaras“ pediatre, Fizioterapijos gydyklose. 1992 m. medikei suteiktas Lietuvos gydytojų sąjungos garbės nario vardas. G. Radavičienė palaidota Palangos miesto kapinėse.

RAGAUSKAS KAZIMIERAS (1921–2002) – sportininkas. Gimė ir augo Palangoje, čia baigė progimnaziją. Nuo 1929 m. pradėjo žaisti stalo ir lauko tenisą. 1937–1939 m. priklausė Klaipėdos „Švyturio“ sporto klubo futbolo komandai, po Antrojo pasaulinio karo – Klaipėdos ledo ritulio „Audros“ komandai. K. Ragauskas aktyviai sportavo, dalyvavo Lietuvos teniso turnyruose. Palaidotas Palangos miesto kapinėse. Sportininko atminimui įsteigta K. Ragausko taurė. Palangos kurorte vyksta teniso turnyrai K. Ragausko taurei laimėti.

RAMANAUSKAS VALERIJONAS (1856–1946) – bajoras, Lietuvos kariuomenės generolas. Nuo 1926 m. gyveno Palangoje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

RASIMAS (RASIMAVIČIUS) NARCIZAS LIUDVIKAS (1938–2023) teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1990, kovo 11) signataras, valstybės ir politikos veikėjas. Palangoje gyveno nuo 1963 m. 1969–1974 m. dirbo Palangos miesto liaudies teismo pirmininku. 1988 m. įsijungė į Sąjūdžio veiklą, išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Palangos miesto tarybos, vėliau Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos pirmininku.  L. N. Rasimavičius 1990–1992 m. buvo LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatu. Už veiklą apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2011), Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2021). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

RASTAUSKAS  ROLANDAS – poetas, dramaturgas, eseistas, docentas, KU dėstytojas, vertėjas. Nuo 1960 m. gyveno Palangoje, 1972 m. aukso medaliu baigė Palangos M. Gedvilo vidurinę mokyklą. 1978–1986 m. dirbo Vilniuje, o nuo 1986 m. persikėlė gyventi į Palangą. Nuo 1990 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2001 m. apdovanotas LR kultūros ministerijos premija už geriausią kultūrinę publicistiką. 2003 m. jam įteiktas LR Prezidento atminimo ženklas. 2006 m. skirta I. Simonaitytės premija bei Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premija už geriausią 2005-ųjų metų knygą „Kitas pasaulis“2010 m. rašytojas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija „už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje ir už sakinio eleganciją“ bei KLASCO premija už meninę veiklą. Už eilėraščių rinktinę „Vienišos vėliavos“ (2014) R. Rastauskui paskirta Jotvingių premija (2015), prezidentūroje apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2015). Apie rašytoją 2006 m. sukurtas TV filmas „Vaikštūnas RoRa“.

RAUDYS ADOMAS STASYS – skulptorius, architektas. Gimė Vilimiškės kaime, Palangos valsčiuje. 1955 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą. Nuo 1961 m. gyvena ir kuria Paryžiuje (Prancūzija). 1967 m. skulptorius išsirinko kūrybinį slapyvardį – Samogits (Žemaitis). Parodas Lietuvoje ir užsienyje rengia nuo 1957 m. Jo kūrinių įsigijo įvairių šalių muziejai, galerijos, kolekcionieriai visame pasaulyje. Skulptorius daug metų Paryžiuje dirbo architektu.

REIVYTIS RENALDAS (1968–2010) – kunigas, teol. licenciatas.1983 m. baigė Palangos 1-ąją vidurinę mokyklą. Palangos vikaras ir Vydmantų koplyčios kuratorius (1998–2002). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

REMYS DONIUS (1925–2013) – poetas, filosofas, inžinierius. Nuo 1992 m. gyveno ir kūrė Palangoje, išleido 10 poezijos knygų.

REPŠYS BOLIUS (1901–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, pasienio policijos pareigūnas. Būdamas 18 metų, 1919 rugsėjo 26 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1923 m. vasario 5 d. Baigė Policijos mokyklą, tarnavo pasienio policijoje Ukmergėje, Palangoje. 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

RIAUKA ALFONSAS (1900–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, policijos pareigūnas Palangoje (1926–1931). Būdamas 19 metų, 1919 m. vasario 1 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. spalio 30 d. Baigė Policijos mokyklą, dirbo policijos pareigūnu Palangoje. 1932 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

RIMANTIENĖ RIMUTĖ (1920–2023) – archeologė, profesorė, habilituota mokslų daktarė, tyrinėjusi Šventosios istoriją. 1994 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui jai paskirta valstybinė premija. R. Rimantienė atskleidė mokslui seniausią Lietuvos istorijos tarpsnį – nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo iki vietinių kultūrų susiformavimo. Jos iniciatyva surengta dešimtys archeologinių ekspedicijų Vakarų Lietuvoje, sukaupta ir išnagrinėta gausi archeologinė medžiaga, parengtos monografijos: „Šventoji“ (Kn. 1–2, 1979–1980), „Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos“ (2005), publikuota daugybė mokslinių straipsnių ir pranešimų. Lygiagrečiai rašytas ir pats reikšmingiausias R. Rimantienės kūrinys „Akmens amžius Lietuvoje“ (1984). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, R. Rimantienės straipsniai, publikuoti žinomiausiuose archeologiniuose leidiniuose, sukėlė didelį susidomėjimą kolegų užsieniečių tarpe ir buvo teigiamai įvertinti. Jos knygos išverstos į kitas kalbas.

RIMKUS EGIDIJUS (1958–2014) – gydytojas (ginekologas), verslininkas, medicinos mokslų daktaras, politikos bei visuomenės veikėjas, Palangos miesto savivaldybės narys (2000–2004), Palangos miesto meras (2001–2002). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

RONKUS KOSTAS (1900–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Palangoje. Būdamas 19 metų, 1919 m. gruodžio 19 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. balandžio 10 d. Po tarnybos gyveno Palangoje. 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

RUDALEVIČIENĖ PALMIRA – profesorė, medicinos mokslų daktarė, rašytoja, mokslininkė. Lietuvos kultūrinės psichiatrijos asociacijos steigėja, prezidentė, Pasaulinės kultūrinės psichiatrijos asociacijos narė ir steigėja, Pasaulinės psichiatrų asociacijos narė, tarptautinių mokslinių psichiatrijos kongresų organizatorė, dalyvė ir pranešėja, mokslinių psichiatrijos žurnalų redkolegijų narė, kelių personalinių ir kolektyvinių monografijų autorė, knygų psichiatrijos tema autorė. P. Rudalevičienė aukso medaliu baigė Palangos vidurinę mokyklą, dažnai atvyksta į Palangą.

RUDAVIČIUS JUOZAPAS (1879–1940) – knygnešys, vargonininkas. 1900 m. J. Rudavičius gavo vargonininko darbą Palangoje. Talkino, platinant lietuvišką spaudą. 1904 m. iš Palangos išvyko.

RUOKIS VIKTORAS (1885–1971) – agrochemikas, profesorius, pedagogas, mokslininkas, dirvožemininkas, keliautojas. Knygos „Palangos kraštas“  bendraautorius (1925, su I. Končiumi).

RUTKAUSKAS JURGIS (1890–1965) – kunigas. Kunigu įšventintas 1918 12 08. 1928–1930 m. buvo Palangos vikaras ir kapelionas.

RUZGAILA STASYS (1922–2019) – Lietuvos pedagogas, krepšinio treneris, sporto varžybų teisėjas, Kretingos rajono garbės pilietis. Užaugo Palangoje. Nuo 1931 m. mokėsi Palangos pradžios mokykloje, 1943 m. baigė Šventosios Vytauto Didžiojo gimnaziją Palangoje. Su kitais vaikinais subūrė Palangos krepšinio komandą „Švyturys“, kuri 1942–1944 m. buvo stipriausia Vakarų Lietuvoje. 1951 m. baigė mokslą Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo fizinio lavinimo mokytojo specialybę. Kretingos sporto mokykloje dirbo treneriu, išugdė daug perspektyvių Lietuvos krepšininkų, organizavo sporto šventes, bendradarbiavo laikraščiuose. Apdovanotas LTSR trenerio ženklu (1980), jam suteiktas LTSR nusipelniusio trenerio vardas (1981). 1992 m. Stasiui Ruzgailai suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas, jis apdovanotas „FIBA Europe Eurobasket September 5–14 Sweden“ medaliu (2003), medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2002, 2008), Lietuvos Sporto garbės kryžiumi (2008).

S

SALDŪNAS LIUDAS (1940–2004) – medikas, Palangos reabilitacinių ir sanatorinių įstaigų asociacijos prezidentas, visuomenininkas, politikas. Palangoje gyveno nuo 1971 m., dirbo sanatorijos „Jūratė“ vyr. gydytoju (1971–1973), Palangos profesinių sąjungų sanatorinių kurortinių įstaigų susivienijimo „Jūratė“ vyr. gydytoju (1973–1992), VšĮ „Palangos Jūratė“ direktoriumi (nuo 1992 m.), buvo Palangos miesto tarybos narys (2000–2004). L. Saldūnui suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas (1989), suteikta aukščiausia gydytojo sveikatos apsaugos administratoriaus kvalifikacinė kategorija (1992). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

SAMATIENĖ (STAKNYTĖ) MARGARITA (1917–1993) – išeivijos visuomenės veikėja. Gimė JAV, į Lietuvą tėvai Stakniai grįžo 1922 m., apsigyveno Palangoje. Čia Margarita Staknytė baigė pradžios mokyklą ir progimnaziją, Kaune – šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnaziją. 1947 m. išvyko į JAV, baigė bankininkystės mokslus. Dirbo pagal specialybę ir užsiėmė visuomenine veikla. Buvo Lietuvos moterų klubo federacijos pirmininkė, dalyvavo tarptautinėse moterų organizacijų konferencijose, kėlė žmogaus teisių klausimus. Dirbo VLIK‘o raštinės vedėja ir Eltos redaktore, darbavosi Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone su diplomatu Stasiu Lozoraičiu. Margaritos Samatienės nuveiktais darbais didžiuojasi Palanga ir Lietuva.

SANGAVIČIUS PAULIUS HENRIKAS – choreografas, šokių kolektyvų treneris, KU Menų fakulteto Sportinių šokių katedros lektorius, Lietuvos sportinių šokių federacijos viceprezidentas, Palangos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas. Gyvena ir dirba Palangoje.

SAVICKIS JURGIS (1896–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Palangoje. Būdamas 23 metų, 1919 m. liepos 23 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. sausio 17 d. Po tarnybos gyveno Paronžės kaime, Palangos valsčiuje. 1928 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

SCHWECHTEN FRANZ (1841–1924) – vokiečių architektas, suprojektavęs Palangos grafų Tiškevičių rūmus (1895).

SEBECKAS ANTANAS – miškų ūkio inžinierius, politikos veikėjas. Dirbo Palangos botanikos parko mechaniku, fitopatologu (1973–1976), dekoratoriumi, sodininku (1976–1977), parko inžinieriumi (1977–1992), direktoriumi (1992–2011). Buvo Palangos miesto tarybos narys (2011–2015).

SEIBUTIS RENALDAS – sportininkas (krepšininkas), Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (nuo 2023). R. Seibutis mokėsi Šventosios pagrindinėje mokykloje ir Palangos Vlado Jurgučio, „Baltijos“ vidurinėse mokyklose. Krepšininko karjerą pradėjo Palangos „Naglio“ komandoje, buvo vienas jos lyderių (2002, 2003). R. Seibutis – Europos jaunimo čempionato sidabro laimėtojas (2005), Pasaulio jaunimo čempionas (2005), Pasaulio jaunimo čempionato naudingiausias žaidėjas (2005), Graikijos vicečempionas (2006), Pasaulio krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojas (2010), Europos krepšinio čempionato sidabro medalių laimėtojas (2013, 2015), Karaliaus Mindaugo taurės čempionas (2017), LKL čempionas (2016, 2017), LKL trečios vietos laimėtojas (2018), krepšinio klubo „Palangos kuršiai“ įkūrėjas (2018–2023). 2021 m. paskelbė apie profesionalaus krepšininko karjeros pabaigą. Krepšinio klubo „Palangos Olimpas“ treneris (nuo 2023). Už nuopelnus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2010), ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2013).

SENDRAUSKAS ADAS – fotomenininkas, Lietuvos (nuo 1997 m.) ir Rusijos (nuo 2007 m.) fotomenininkų sąjungų narys, Meno kūrėjas (nuo 2005 m.), „Palangos fotoklubo 750“ steigėjas (2003), asociacijos „Fotobienalė LT“ prezidentas (nuo 2009 m.). Palangoje gyvena nuo 1957 m. Čia baigė 1-ąją vidurinę mokyklą. Fotografuoja nuo 1976 m. Eksponuoja parodas Lietuvoje ir užsienyje, rengia tarptautinius projektus, leidžia foto albumus. Gyvena ir kuria Palangoje.

SERAPINIENĖ JANINA – choreografė, Palangos meno kolektyvų „Bočiai“, „Banguolis“ vadovė.

SIMPSON JAMES YOUNG (1873–1934) – britų zoologas, teologas, visuomenės veikėjas, profesorius. Vyriausiasis Lietuvos-Latvijos sienos nustatymo arbitras (1920–1921). Vyriausiojo arbitro sprendimu Palanga grąžinta Lietuvai. Dž. J. Simpsonas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Latvijos, Estijos, Suomijos valstybiniais apdovanojimais. Palangoje Dž. J. Simpsono vardu pavadinta gatvė. 2021 m. Dž. J. Simpsono gatvės ir Meilės alėjos sankirtoje atidengta skulptūra, skirta Derybinei grupei ir Dž. J. Simpsonui atminti (skulpt. autoriai – S. Plotnikovas ir S. Druskis). Kūrėjai įamžino Tarptautinės arbitražo komisijos pirmininko Dž. J. Simpsono portretą ir jo parašą.

SYRUS STEPAS (1896–1943) – Lietuvos karininkas, majoras. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Mokėsi Palangos progimnazijoje.

SKABEIKA KLEMENSAS (1884–1951) – pedagogas, visuomenės veikėjas, lietuviškų elementorių autorius. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1896–1899).

SKIPITIS RAPOLAS (1887–1976) – teisininkas, visuomenės veikėjas. Baigė Palangos progimnaziją (1904).

SKRITULSKAS MINDAUGAS – Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė Palangoje, 1992 m. baigė Palangos 1-ąją vidurinę mokyklą. 2006–2011 m. ir 2018–2020 m. – verslo įmonių vadovas, 2011–2018 m. – Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius. Ilgametis Palangos savivaldybės tarybos narys (2000–2020), Palangos savivaldybės mero patarėjas (2000–2003), Palangos savivaldybės mero pavaduotojas (2003–2006), Lietuvos Respublikos atstovas Europos Sąjungos Regionų komitete. 2020 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, yra Ekonomikos komiteto narys, Lietuvos pajūrio bičiulių Seimo narių grupės pirmininkas. Nuo 1993 m. – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus narys.

SKUČAITĖ RAMUTĖ – prozininkė, poetė, dramaturgė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė (nuo 1969 m.). R. Skučaitė gimė Palangoje. Rašytoja už kūrybą apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinu (1997), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2009). 2016 m. R. Skučaitė tapo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureate. Jai suteikta Maironio premija už išleistą autobiografinės prozos miniatiūrų ir eilėraščių knygą „Nepaslaptis tokia balta“.

SKUDŽINSKAS GYTIS – fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (nuo 2006 m.). Gyvena ir kuria Palangoje.

SLABOŠEVIČIENĖ SALOMĖJA – pedagogė (lituanistė), politikos veikėja. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1957–1969), dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Palangos mokyklose (1973–1978), Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos direktore (1989–2004), nuo 2008 m. „Baltijos“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja. Palangos miesto savivaldybės tarybos narė (2004–2007, 2007–2010), Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotoja (2006–2007), mero patarėja (2007–2008).

SLYVAUSKAS MYKOLAS (1900–1983) – Lietuvos kariuomenės savanoris (1918), karininkas. Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Nuo 1968 m. gyveno Palangoje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

SMETONA ANTANAS (1874–1944) – valstybės, politikos, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras, LR prezidentas, VDU filosofijos garbės daktaras (1928). Mokėsi Palangos progimnazijoje (1891–1893). 1920–1921 m. vadovavo Lietuvos delegacijai Arbitražo komisijai valstybinei sienai su Latvija nustatyti. A. Smetoną išrinkus prezidentu, jo vasaros rezidencija tapo „Baltoji“ vila Palangoje. 1933 m. prezidentas Palangoje priėmė pasaulio skautų vadą R. Baden-Powell su žmona. Pagerbdami prezidentą jubiliejaus proga, palangiškiai 1934 m. prie Birutės kalno pasodino tautos vado ąžuolą, kuris žaliuoja iki šiol. Kurhauze surengtas jubiliejinių iškilmių minėjimas. A. Smetona apdovanotas Vyties kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1927), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1 laipsnio ordinu (1928), Vytauto Didžiojo ordinu su grandine (1930). 2018 m. Palangoje atidengta stela-paminklas (skulptorius A. Sakalauskas, architektas A. Žebrauskas), priminsiantis ateities kartoms apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, Palangoje lankiusius progimnaziją. Skveras pavadintas Signatarų alėjos vardu. 2023 m. Palangoje Birutės al. ir A. Mickevičiaus g. sankryžoje esančiame skvere, šalia „Baltosios“ vilos, atidengta skulptūrinė kompozicija A. Smetonai atminti (arch. G. A. Sakalas, skulpt. K. Venclova).

SMIELIAUSKAS EDUARDAS (1911–?) – Lietuvos karininkas, jaun. leitenantas, pedagogas, Užpalių, Aplankių, Tauragės, Palokysčio pradinių mokyklų vedėjas, Lietuvos šaulių sąjungos narys. Gimė Virkštininkų kaime, Palangos valsčiuje. Mokėsi Palangoje.

SOBECKIS DAINIUS – poetas, pedagogas, filologijos mokslų daktaras, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (2007), knygų apie Palangos kultūros paveldą sudarytojas. Dirbo Palangos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vyresn. specialistu paveldosaugai ir etninei kultūrai (2006–2011). Dirbdamas Palangoje, išleido autorinių poezijos knygų lietuvių, rusų kalbomis, sudarė knygų apie Palangos kultūros paveldą.

SONDECKIS SAULIUS (1928–2016) – dirigentas, pedagogas, profesorius. Jo iniciatyva Palangos gintaro muziejaus terasoje nuo 1971 m. vyksta klasikinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“. Dirigentas festivalį organizavo iki 2004 m. S. Sondeckis apdovanotas aukščiausiais Lietuvos atlikėjui skirtais titulais.

SPOSMANYTĖ MEILĖ (SMILTĖ) – dailininkė, poetė, fotografė. 1987 m. baigė Palangos M. Gedvilo vidurinę mokyklą.

STALMOKAS VYTAUTAS – verslininkas, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politikos bei visuomenės veikėjas, Palangos miesto meras (2008–2011), Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (1997–2015). Palangoje gyvena nuo 1983 m.

STANČIENĖ DALIA MARIJA – habilituota filosofijos mokslų daktarė, profesorė. Mokslinių interesų kryptys: ugdymo filosofija, viduramžių filosofija, metafizika, fenomenologija, socialinė etika, didaktika. Gimė Palangoje, 1955–1966 m. mokėsi vidurinėje mokykloje. Gyvena Palangoje.

STANIULIS TOMAS – rašytojas, buriuotojas. Gimė Palangoje, mokėsi vidurinėje mokykloje.

STANKUS ALBINAS (1942–2021) – gydytojas neuropatologas, dėstytojas, išradėjas, mokslininkas, biomedicinos mokslų daktaras, politikos ir visuomenės veikėjas, ilgametis Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (6 kadencijos). Kartu su kitais įkūrė Kauno medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto Palangos filialą (dabar LSMU Neuromokslų instituto Palangos klinika) ir ten dirbo (1969–2003). 1988 m. buvo Lietuvos Sąjūdžio Palangos tarybos narys. 1995–2000 m. – Lietuvos centro sąjungos Palangos skyriaus pirmininkas, nuo 2005 m. – Lietuvos centro partijos Palangos skyriaus narys.

STAUSKIS VYTAUTAS JONAS – technikos mokslų daktaras (1974), vienintelis akustikos mokslų habilituotas daktaras Lietuvoje (1997), profesorius (1998), VGTU katedros vedėjas (1998–2009), akredituotos pastatų akustikos mokslo laboratorijos vedėjas (2007–2011). Palangoje gyveno nuo 1944 m., baigė Palangos vidurinę mokyklą (1960). Vasaromis profesorius gyvena Palangoje. 2002 m. paskirta Lietuvos nacionalinė mokslo premija iš architektūrinės akustikos srities už fundamentinių mokslinių darbų ciklą „Salių akustikos tyrimai, inžineriniai sprendimai ir jų realizavimas (1977–2001)“; įteiktas VGTU medalis už nuopelnus universitetui (2002). Už mokslinę veiklą įvertintas: įteikti Tarptautinės mokslo asociacijos „Audio Engineering Society“ Garbės diplomas (2000) ir Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos sidabro medalis (1970). V. J. Stauskis – aukščiausio laipsnio Valstybės mokslo stipendijos laimėtojas (2000–2001). Akustikas – geriausių vadovėlių Lietuvos universitetams konkurso laimėtojas (2005, 2007), geriausių VGTU vadovėlių konkurso laimėtojas (2005, 2008), geriausių VGTU mokslinių monografijų konkurso laimėtojas (2005). Parašė mokslo ir mokymo knygas:  „Muzikos salių akustika“ (1999); „Architektūrinė akustika“ (2001); „Acoustics of concert halls“ (2002); „Statybinė akustika“ (2005); „Statybinių konstrukcijų akustika“ (2012); „Statybinė fizika“  (su V. Barkausku ir kitais, 1977) ir kt. Profesorius – 190 mokslinių straipsnių, 12 išradimų iš statybinės ir architektūrinės akustikos autorius. Atliko mokslo darbus: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro akustikos tobulinimo du etapai; LRT simfoninio orkestro didžiosios įrašų studijos akustika; Šventosios estrados akustika; Šventosios, Grigiškių bažnyčių, Palendrių šv. Benedikto vienuolyno akustika;  prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje kompleksinė akustika; daugelio kultūros namų Lietuvoje akustika; gyvenamųjų namų Palangoje, Klaipėdoje ir kitur statybinių konstrukcijų oro ir smūgio garso izoliacijos tyrimai ir kt.

STEPONAVIČIUS KONSTANTINAS (1826–1870) – kunigas, Palangos klebonas (1859–1870). Jo pastangų dėka 1869 m. gautas Rusijos imperijos vidaus reikalų ministro leidimas baigti koplyčią ant Birutės kalno Palangoje. 1869 m. kunigas ją pašventino. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

STONIS PRANAS (1901–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 18 metų, 1919 m. liepos 18 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. liepos 1 d. Po tarnybos gyveno Palangoje. 1928 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

STONKUVIENĖ DAIVA – pedagogė (dailės), tapytoja, VŠĮ „Šilko klubas“ steigėja ir vadovė (nuo 2009 m.). Dirba ir kuria Palangoje, rengia parodas.

STOUKUS JUOZAS (1886–1946) ­– valstybės tarnautojas, pedagogas, pirmųjų nepriklausomos Lietuvos aukštosios matematikos pradmenų vadovėlių Lietuvos gimnazijoms lietuvių kalba autorius, Palangoje leisto mėnraščio „Palangos žvejys“ redaktorius (1919). Gimė, augo kurorte, 1903 m. čia baigė Palangos progimnaziją.

STRAKŠYS IGNAS (1899–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, vyr. puskarininkis. Būdamas 20 metų, 1919 m. kovo 28 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. spalio 17 d. 1931 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

STRANDMANN KARL EDUARD (1867–1946) – švedų architektas, suprojektavęs Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią (1897–1907).

STRAŠEVIČIUS LEONAS (1901–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, matininkas. Būdamas 18 metų, 1919 birželio 1 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1920 m. birželio 19 d. Baigė matininkų kursus, nuo 1931 m. gyveno ir dirbo Vilimiškės kaime Palangoje. 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

STRIKAS VYTAUTAS (1937–1988) – pedagogas (muzikas), Palangoje gyveno nuo 1958 m., dirbo Palangos ir Kretingos muzikos mokyklų smuiko mokytoju, Palangos muzikos mokyklos direktoriumi (1966–1988). 1960 m. subūrė Palangos kultūros namų kaimo kapelą „Atgaja“. 1975 m. V. Strikui suteiktas LTSR nusipelniusio mokytojo vardas. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

STRIMAITIS  VACLOVAS (1905–1982) – kunigas. Domėjosi ir rinko medžiagą apie Palangos istoriją.

STRIOGA LEONAS VYTAUTAS (1930–2022) – dailininkas, skulptorius. Palangoje eksponuojami trys skulptoriaus darbai: „Šokėjos“, „Mintis“, „Vaikai“.

STROPUS IGNAS (1885–1959) – fotografas. Mokėsi Palangos progimnazijoje. 1921–1930, 1933–1944 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Jo nuotraukose, atvirukuose užfiksuoti Palangoje lankomi objektai, architektūra, žymūs žmonės, peizažai. Fotomenininko nuotraukos publikuotos periodinėje spaudoje ir albumuose. 1936 m. Lietuvos šaulių sąjungos Palangos būrys išleido I. Stropaus meninių fotografijų albumą „Palanga“. Apie fotografą išleista J. Klietkutės knyga „Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus“ (2015). Jo fotografijos, atvirukai saugomi Lietuvos muziejuose, bibliotekose.

STROPUS STASYS – knygos „Vadovas po Palangos botanikos parką“ (2001) autorius.

STULGINSKIS ALEKSANDRAS (1885–1969) – valstybės ir politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras, LR prezidentas. Dažnai poilsiaudavo Palangoje.

SUNGAILIENĖ LORETA – etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė (menotyra), televizijos laidų ir renginių vedėja, folkloro dainininkė ir atlikėja. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1990–1995), Palangos folkloro ansamblio „Mėguva“ narė (1990–1995). L. Sungailienė atlieka tradicinio ir modernizuoto folkloro muziką; inicijuoja ir organizuoja respublikinius ir tarptautinius folkloro renginius; rengia ir skaito paskaitas kultūros, švietimo darbuotojams, studentams apie lietuvių liaudies dainų atlikimą, dainavimo mokymo metodiką; teikia metodinę pagalbą etninės kultūros specialistams, folkloro ansamblių vadovams; sukūrė muzikinio spektaklio „Lietuva tarmiškai“ scenarijų, atliko jame pagrindinį vaidmenį; sudarė metodinių leidinių, sukūrė scenarijų, daug garso, vaizdo publikacijų. Kartu su Z. Baniulaityte 2006 m. sudarė kompaktinį diską „Ant krašto marių Palangos miestely: Palangos krašto tradicinė muzika“. L. Sungailienei įteiktas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas „Už lietuviško folkloro puoselėjimą tarp kartų“ (2012). Prezidentė D. Grybauskaitė ją apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Š

ŠALKAUSKIS EGIDIJUS – pedagogas (geografas). Vadovauja jauniesiems kurorto turistams, organizuoja jiems pažintines keliones ir žygius, dalyvauja įvairiuose projektuose. Gyvena ir dirba Palangoje.

ŠALTIS (ŠALČIUS) EDMUNDAS (1912–1941) – visuomenės veikėjas, Šaulių sąjungos narys, „Jaunosios Lietuvos“ Palangos skyriaus vadas.

ŠAPKŪNAS IGNAS (1918–1949) – pedagogas. 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, partizanas, Žemaičių apygardos, Šatrijos rinktinės vadas (slapyvardis – Meisteris). Gimė, mokėsi Palangoje. 

ŠARAPOVAS  STEPONAS (1936–1981) – skulptorius. Palangos botanikos parke stovi jo skulptūra „Šaulys“ (1981).

ŠATKAUSKAS GIEDRIUS (1967–2013) – inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas. Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (2000–2003, 2003–2007, 2008–2011, 2011–2013). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

ŠATKAUSKAS JUSTINAS (1925–2019) – visuomenės, politikos veikėjas. Palangos miesto meras (1995–1997). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

ŠAULYS JURGIS (1879–1948) – diplomatas, visuomenės, politikos veikėjas, spaudos bendradarbis, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras. 1988–1895 m. mokėsi Palangos progimnazijoje. Kurorte įsitraukė į slaptą lietuvių moksleivių būrelį, skaitė draudžiamą spaudą, knygas lotynišku raidynu. 2018 m. Palangoje atidengta stela-paminklas (skulptorius A. Sakalauskas, architektas A. Žebrauskas), priminsiantis ateities kartoms apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, Palangoje lankiusius progimnaziją. Skveras pavadintas Signatarų alėjos vardu.

ŠAULYS KAZIMIERAS STEPONAS (1872–1964) – kunigas, dėstytojas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1886–1890). 2018 m. Palangoje atidengta stela-paminklas (skulptorius A. Sakalauskas, architektas A. Žebrauskas), priminsiantis ateities kartoms apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, Palangoje lankiusius progimnaziją. Skveras pavadintas Signatarų alėjos vardu.

ŠČERBAKOVIENĖ REDA – dailininkė, pedagogė, kūrybinės grupės „Mostas“ narė. Nuo 1990 m. R. Ščerbakovienė gyvena, dirba ir kuria Palangoje. Parodose dalyvauja nuo 1988 m. Personalines parodas surengė Lietuvoje ir už jos ribų.

ŠEDUIKYTĖ JURGA – dainininkė, muzikos kūrėja. Baigė Palangos vidurinę mokyklą.

ŠEŠKUS MIKAS (1989–1944) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Paronžės kaime, Palangos valsčiuje. Į Lietuvos kariuomenę savanoriu įstojo 1919 m. gruodžio 2 d. Tarnavo eiliniu. Iš kariuomenės paleistas atsargon 1922 m. balandžio 10 d. 1928 m. M. Šeškus apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

ŠIDLAUSKAS LEONAS (g. 1954 m.) – pedagogas. 1976–1981 m. buvo Palangos vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, dirbo Palangos švietimo skyriaus vedėju. Nuo 2015 m. – Palangos senosios gimnazijos direktorius.

ŠILAS (ŠILAUSKAS) ALEKSAS (1899–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, vyr. leitenantas, policijos pareigūnas. Būdamas 20 metų, 1919 m. vasario 15 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Baigė Lietuvos karo mokyklą, paskirtas vyr. leitenantu. 1928 m. paleistas į atsargą, dirbo policijos pareigūnu. Nuo 1925 m. gyveno Palangos valsčiuje. 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

ŠILAUSKAITĖ KRISTINA (1868–1944) – mokytoja, knygnešė, daraktorė. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

ŠILGALIS JURGIS (1898–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, grandinis. Gimė Palangoje. Būdamas 22 metų, 1920 m. balandžio 10 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1924 m. sausio 1 d. 1930 m. J. Šilgalis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

ŠILGALIS  KOSTAS (1923–1994) – dainininkas, operos solistas. Mokėsi Palangoje.

ŠILGALYTĖ ALEKSANDRA (1904–1997) – rašytoja, pedagogė. Gimė Palangoje, čia baigė pradinę mokyklą. Iki Antrojo pasaulinio karo aktyviai kūrė ir dalyvavo literatūriniuose vakaruose, tarybiniais metais jos kūryba nebuvo spausdinama. A. Šilgalytė parašė atsiminimus apie vaikystę Palangoje („Žingsneliai ir žingsniai“, 1999). Palaidota Palangos miesto kapinėse.

ŠIMKUS JONAS (1906–1965) – rašytojas, mokėsi Palangos progimnazijoje (1923–1925).

ŠIMOLIŪNAS  JONAS (1878–1965) – statybos inžinierius, profesorius. 1925–1930 m. inžinierius buvo Šventosios uosto statybos viršininkas. Profesorius parašė knygą „Šventosios uostas: istorija, ekonominė reikšmė, uosto statyba“ (1933).

ŠLIŪPAS JONAS (1861–1944) – gydytojas, kultūros, visuomenės veikėjas, aušrininkas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, pirmasis Palangos miesto burmistras (1933–1934, 1938–1939, 1941). Kurorte veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus. Šalia atidengtas biustas J. Šliūpui (2003, skulptoriai A. Toleikis, D. Lukoševičius). J. Šliūpo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

ŠLIŪPAS VYTAUTAS (1930–2017) – visuomenės veikėjas, inžinierius, rūpinosi tėvo Jono Šliūpo archyvo išsaugojimu. Palanga – V. Šliūpo gimtinė.

ŠNIUKŠTA JUOZAPAS (1864–1949) – kunigas. J. Šniukšta paskirtas Palangos klebonu (1896), dekanu (1924). 1897 m. klebonas laikinai dėstė Palangos progimnazijoje tikybos pamokas, rūpinosi Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statyba ir įrengimu. 1938 m. gegužės 10 d. iš Palangos klebonijos kilęs gaisras nusiaubė pusę miestelio. Sudegė ir progimnazijos pastatas. Kurį laiką vaikai mokėsi klebono J. Šniukštos namuose J. Piktuižio gatvėje. 1938 m. J. Šiukšta liko altarista. J. Šniukšta palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje. Palangoje, prie centrinio  įėjimo į bažnyčią, pritvirtinta bronzinė memorialinė lenta, skirta prelatui Juozapui Šniukštai.

ŠNIUKŠTA PETRAS (1877–1952) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, generolas, teisininkas, dėstytojas, LR krašto apsaugos ministras (1934–1935). Mokėsi Palangos progimnazijoje.

ŠORYS VLADAS (1906–1936) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. V. Šorys gimė 1906 m. Palangoje. Į Lietuvos kariuomenę savanoriu įstojo 1920 m. lapkričio 25 d., būdamas keturiolikos metų. Grįžęs iš kariuomenės, tapo Palangos miesto šaulių būrio vado pavaduotoju. 1926 m. įsidarbino pirmojo autobusų maršruto Palanga-Klaipėda vairuotoju, vėliau – Palangos pašte. 1933 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

ŠUKYS  JUOZAPAS (1908–1992) – kunigas, teologijos daktaras. Palangos klebonas (1950–1953).

ŠVECHTENAS FRANCAS HEINRIKAS (1841–1924) – švedų architektas, profesorius, grafų Tiškevičių rūmų Palangoje projekto autorius.

T

TADARAUSKAS JUOZAS (1913–1993) – kunigas, teologijos daktaras, spaudos bendradarbis. Dirbo Palangos vikaru ir kapelionu (1938–1940).

TALAIŠIS BERNARDAS – kunigas, kanauninkas, pranciškonas. Per Antrąjį pasaulinį karą mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje Palangoje. Buvo Palangos dekanato dekanu (1988–1989). 

TALLAT-KELPŠA JUOZAS (1889–1949) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1900–1905). Kai Lietuva minėjo pirmojo viešo lietuviškojo spektaklio 10-metį (1909), J. Tallat-Kelpša buvo jubiliejinio komiteto narys ir dirigavo Miko Petrausko operą „Birutė“.

TAPINAS JONAS LAIMONAS (1944–2022) – žurnalistas, rašytojas, vertėjas, kino istorikas ir kritikas, menotyros mokslų daktaras. Gimė Užkanavėje (Palanga). 1962 m. aukso medaliu baigė Palangos vidurinę mokyklą. J. L. Tapinas buvo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius (1991–1992), dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas (1991–1996), Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius (1992–1995), Lietuvos žurnalistikos centro direktorius (1995–2003). Parašė 10 dokumentinės prozos, 2 mokslines knygas, vertė iš latvių ir prancūzų kalbų. L. J. Tapinui įteikta Lietuvos žurnalistų sąjungos V. Mickevičiaus-Kapsuko premija už knygą „Iliuzijų mugėje“ (1985), V. Kudirkos premija už knygą „Septynios vienatvės Paryžiuje“ (1994) ir prizas „Metų knygos“ konkurse, V. Gedgaudo premija už knygą „Imk, klajokli, žibintą vilties“ (2001), J. Tumo-Vaižganto premija už knygą „Prarasto laiko nebūna“ (2004). Rašytojas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1996), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2003), Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo tiesą ir tikėk“ (2014).

TAURINSKAS ALGIRDAS (1917–2008) – pedagogas (fizikas). Dirbo Palangos vidurinėje mokykloje, vadovavo jaunųjų fizikų būreliui. Jo vadovaujami moksleiviai pristatė savo darbus Visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje.

TIŠKEVIČIENĖ ANTANINA SOFIJA (1870–1953) – Palangos grafienė, Prūsijos karalystės Poznanės didžiosios kunigaikštystės politikos ir visuomenės veikėjo, Posadovo dvarininko Vladislovo Tomo Juozapo Lonckio ir Antaninos Skuževskos jauniausia duktė. 1893 m. rugpjūčio 15 d. Lvuveke (Lenkija) ištekėjo už Palangos grafo Felikso Vincento Tiškevičiaus. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statybos rėmėja (1898–1907), Lurdo grotos su Švč. Lurdo Marijos skulptūra (1898–1900), Švenčiausios Jėzaus Širdies skulptūros (1907–1912) Birutės parke fundatorė. 1932 m. mirus vyrui, su sūnumi S. M. Tiškevičiumi valdė Palangos dvarą (1932–1939). 1939 m. išvyko iš Palangos. Mirė 1953 m. Monrealyje (Kanada). 2017 m. Tiškevičių alėjoje Palangoje atidengta skulptūrinė kompozicija „Grafienė Antanina Sofija Loncka-Tiškevičienė ir grafas Feliksas Tiškevičius“ (skulptorius K. Pūdymas, architektė – S. Stripinienė).

TIŠKEVIČIENĖ JOANA (1777–1816) – Palangos grafo Juozapo Mykolo Tiškevičiaus (1761–1839) žmona, Benedikto Karpio ir Karolinos Puzynos duktė. 1799 m. sausio 22 d. Joniškėlio bažnyčioje Joana Karpytė ištekėjo už Mykolo Juozapo Tiškevičiaus. Joana Tiškevičienė mirė 1816 m. spalio 25 d.

TIŠKEVIČIENĖ ONA (1807–1857) – Palangos grafienė. 1826 m. Ona Zabielaitė ištekėjo už Palangos grafo Juozapo Mykolo Tiškevičiaus (1805–1844). Pagrindiniai J. M. ir O. Tiškevičių dvarai – Trakų Vokė, Palanga, Darbėnai, Grūšlaukė ir Valažinas (Baltarusija).

TIŠKEVIČIENĖ SOFIJA (1837–1919) – Palangos grafienė, filantropė. Sofijos tėvas – Aleksandras Horvatas, motina – Klotilda Volodkevičiūtė. 1860 m. birželio 29 d. Barbarove ištekėjo už grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891). Gyveno Vilniuje, šeimos užmiesčio rezidencijoje Lentvario dvare, nuo 1875 m. – Kretingos dvare. Vasaras grafai leido Palangoje. Rūpinosi šeimai priklausančių dvarų administravimu ir ūkine veikla. S. Tiškevičienė valdė Dimitravo, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarus, turėjo rūmus Vilniuje. Kretingos dvaro ligoninėje įkūrė ir išlaikė našlaičių, senelių ir invalidų prieglaudą.

TIŠKEVIČIUS ALFREDAS MARIJA (1913–2008) – Palangos grafas, Palangos miesto garbės pilietis (1997). A. M. Tiškevičius gimė Krokuvoje (Lenkija), grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių šeimoje. Užaugo Palangos dvare, tėvų rūmuose Birutės parke. Mokėsi namuose, padedamas korepetitorių, vėliau – Panevėžio ir Kauno lenkų gimnazijose. 1926–1938 m. mokėsi Prancūzijoje. 1938 m. motinai ir broliui išvykus iš Palangos, A. M. Tiškevičius valdė Palangos dvarą. Kurorte sukūrė šeimą, čia gimė sūnus Adomas Marija. 1940 m. Tiškevičių šeima išvyko į Lenkiją. Palangon grafas atvyko po 52 metų, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. Po 1992 m. kasmet su žmona vasarodavo Palangoje. Atgavęs Lietuvos pilietybę ir jam priklausančią Palangos dvaro valdų dalį, rūmus ir parką padovanojo valstybei. 1997 m. liepos 13 d. grafų Tiškevičių rūmų Židinio menėje už giminės nuopelnus, kuriant ir vystant kurortą, jam, vieninteliam gyvam giminės palikuoniui, suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas. A. M. Tiškevičius mirė 2008 m. Varšuvoje (Lenkija). Urna palaidota Palangos miesto kapinėse, šeimos kapavietėje.

TIŠKEVIČIUS FELIKSAS VINCENTAS (1869–1932) – Palangos grafas, kurortinės infrastruktūros plėtotojas. Jauniausias Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sūnus gimė Lentvario dvare. Prižiūrimas guvernančių, Feliksas Vincentas augo Lentvario ir Kretingos dvaruose bei Vilniuje, vasarodavo Palangoje. Mirus tėvui Juozapui Tiškevičiui, Feliksas Vincentas 1891 m. paveldėjo Palangos dvarą su Joskaudų, Valteriškių, Vilimiškių, Virkštininkų, Virbališkės ir Želvių palivarkais. Vedęs Antaniną Loncką, nuolatine šeimos gyvenviete pasirinko Palangą. Šeimos rūmams projektuoti pakvietė vokiečių architektą F. H. Švechteną, o parkui – prancūzų parkų architektą-dendrologą E. F. Andrė. F. Tiškevičius rūpinosi religinės infrastruktūros plėtojimu. Grafų prašymu Birutės parke 1898–1900 m. pastatyta Lurdo grota su Švč. Lurdo Marijos skulptūra, 1907–1912 m. iškilo Švenčiausios Jėzaus Širdies skulptūra, 1907–1908 m. prie šeimos rūmų pristatyta koplyčia. Grafai rėmė ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statybą. Skatino kurorto plėtrą, jo modernizavimą. XIX a. pabaigoje Tiškevičių bulvare įrengta elektros jėgainė, tiekusi energiją vasarnamiams, kurhauzui, parkui. Jūros tiltas paliktas poilsiautojų reikmėms, 1902–1903 m. prie jūros pastatytas restoranas „Undinė“, maudyklės su voniomis ir pašildytu jūros vandeniu bei specializuotos gydyklos. 1910 m. Tiškevičių bulvare išgręžtas artezinis šulinys. Nutiestas vandentiekis į kurhauzą, vilas. 1909 m. Palangai suteiktos kurorto teisės. Tiškevičiai rėmė švietimo infrastruktūrą: 1911–1914 m. suteikė patalpas Palangoje veikusiai „Saulės“ draugijos lietuviškai pradinei mokyklai, 1913 m. dovanojo pastatą Palangos progimnazijai. Iškilus Lietuvos ir Latvijos teritoriniam ginčui dėl Palangos, 1921 m. pas Tiškevičius apsistojo derybas stebėjusio tarptautinio arbitražo komisijos pirmininkas, anglų diplomatas Džeimsas Jangas Simpsonas. Pagal archyvinius dokumentus, Feliksas Vincentas Tiškevičius mirė 1932 m. balandžio 14 d. Paryžiuje. 2017 m. Tiškevičių alėjoje Palangoje atidengta skulptūrinė kompozicija „Grafienė Antanina Sofija Loncka-Tiškevičienė ir grafas Feliksas Tiškevičius“ (skulptorius K. Pūdymas, architektė – S. Stripinienė).

TIŠKEVIČIUS JUOZAPAS MYKOLAS (1805–1844) – Palangos grafas. Gimė 1805 m. Palangoje. Jo tėvas – Mykolas Juozapas Tiškevičius, motina – Joana Karpytė. 1826 m. J. M. Tiškevičius vedė Oną Zabielaitę. Pagrindiniai J. M. Tiškevičiaus dvarai – Trakų Vokė, Palanga, Darbėnai, Grūšlaukė ir Valažinas (Baltarusija). J. M. Tiškevičius palaidotas Trakų Vokės dvare grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje.

TIŠKEVIČIUS JUOZAPAS (1835–1891) – Palangos grafas, kurorto įkūrėjas. Jo tėvas – Juozapas Mykolas Tiškevičius, motina – Ona Zabielaitė. Vaikystę leido Trakų Vokėje ir Valažine (Baltarusija), Lietuvos grafų Tiškevičių giminės lopšyje – Lahoisko dvare netoli Minsko (Baltarusija). Tėvui mirus, Juozapui atiteko Izabelino dvaras Ašmenos apskrityje ir Palangos valda su Darbėnų, Grūšlaukės, Pesčių ir Šlaveitų dvarais Žemaitijoje. 1860 m. grafas vedė Sofiją Horvataitę. Tiškevičių šeimos rezidencija tapo Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės rūmai Vilniuje, užmiesčio – Lentvario dvaras. J. Tiškevičius mėgo naujoves. Dalį kapitalo investavo į pramonę ir prekybą. Vilniuje įkūrė garinį malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, o Palangoje – plytinę ir uostą. Grafo sumanymu Palangoje įrengta laivų prieplauka privačiam jūros uostui. Su plytine ją sujungė siauruoju geležinkeliu. Grafo garlaiviu į Liepoją gabentos plytos, žemės ūkio produkcija, atvykdavo ir išvykdavo vasarotojai, plukdytos pramonės ir užjūrio kraštų prekės. Šalia senojo Palangos dvaro, kairiajame Rąžės krante, grafas 1877–1880 m. pradėjo kurti kurortą: pastatė kurhauzą, kelias vilas, teatrą, įrengė maudykles. Grafo sumanymu vienoje iš altanų, buvusių tarp jūros ir senojo dvaro, grodavo pučiamųjų orkestras. Netoli orkestro altanos įrengtos pirmosios karuselės. Po J. Tiškevičiaus mirties Palanga atiteko jo sūnui Feliksui Vincentui Tiškevičiui.

TIŠKEVIČIUS MYKOLAS JUOZAPAS (1761–1839) – Palangos grafas, įsigijęs valdą Palangoje. Jo tėvas – Juozapas Ignotas Tiškevičius, motina – Marija Ona Galimska. 1799 m. sausio 22 d. Joniškėlio bažnyčioje vedė Joaną Karpytę (1777–1816). Mykolas Juozapas pirmasis iš grafų Tiškevičių susidomėjo Lietuvos pajūriu. 1824 m. liepos 13 d. nusipirko Palangos valdą su Darbėnų, Grūšlaukės ir Palangos dvarais.

TIŠKEVIČIUS STANISLOVAS MARIJA (1907–1979) – Palangos grafas, bibliotekininkas. Gimė ir augo Palangoje. Ketvirtasis grafų Felikso ir Antaninos sūnus. 1932 m. tėvui mirus, kartu su motina valdė Palangos dvarą. 1935 m. Kaune vedė Žeimių (prie Jonavos) dvarininkaitę. Antrojo pasaulinio karo pradžioje su šeima išvyko į Lenkiją, iš kurios pasitraukė į Angliją, apsigyveno Londone. Po Antrojo pasaulinio karo persikėlė į JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje.

TIŠKEVIČIUS-LONCKIS FELIKSAS (1905–1970) – Lenkijos karinis veikėjas. Gimė Palangoje. Grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių sūnus, kurį įvaikino grafienės brolis Stanislovas Antanas Ignotas Lonckis. Antrojo pasaulinio karo metais apdovanotas Narsiųjų Kryžiumi.

TIŠKEVIČIUS-LONCKIS JONUŠAS MARIJA (1900–1987) – Lenkijos karinis veikėjas. Gimė Palangoje. Grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių sūnus, kurį įvaikino grafienės brolis Stanislovas Antanas Ignotas Lonckis. Jonušas Marija 1926 m. Poznanėje (Lenkija) vedė grafaitę. Tapęs agronomu, šeimininkavo paveldėtose Posadovo (Lenkija) dvaro valdose, augino žirgus. Dvare rengė arklių kinkinių varžybas, jos tapo tradiciniu renginiu. 1942 m. paskirtas Lenkijos ginkluotųjų pajėgų kapitonu, už nuopelnus apdovanotas Narsiųjų Kryžiumi. Po karo su žmona pasitraukė į JAV.

TIŠKEVIČIŪTĖ ALICIJA (1899–1944) – Palangos grafaitė, Varšuvos sukilimo dalyvė. Grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių ketvirtoji dukra. Augo Palangoje. Per Antrąjį pasaulinį karą įstojo į Armiją Krajovą, dalyvavo 1944 m. Varšuvos (Lenkija) sukilime, apdovanota sidabro kryžiumi „Už nuopelnus“ su kardais. Žuvo 1944 m. spalio 2 d., atsitiktinės kulkos sunkiai sužeista į galvą.

TIŠKEVIČIŪTĖ MARIJA (1871–1943) – Palangos grafaitė, lietuvių spaudos bendradarbė, knygnešė. Jos tėvas – Juozapas Tiškevičius, motina – Sofija Tiškevičienė. M. Tiškevičiūtė 1896 m. parašė istorinę apysaką lenkų kalba „Viskantas“. Spaudos draudimo metais grafaitė gabeno uždraustą literatūrą. Pasinaudodama tuo, kad rusų muitininkai ir žandarai jos karietos netikrindavo, Klaipėdoje iš sutartos vietos paimdavo lietuviškos spaudos siuntą ir parveždavo į Kretingą arba Palangą. Bičiuliavosi su kunigu J. Mačiuliu-Maironiu, kuris, vasarodamas Palangoje, būdavo dažnas Tiškevičių svečias. Iš tėvo Marija paveldėjo prie Minijos, netoli Jokūbavo, buvusį Kumponų palivarką ir „Baltąją“ vilą Palangoje. M. Tiškevičiūtė dažnai gyveno pas brolius Aleksandrą Kretingoje ir Feliksą Palangoje. Mėgo istoriją, žirgų sportą ir keliones.

TIŠKEVIČIŪTĖ SOFIJA MARIJA (1896–1970) – Palangos grafaitė, vienuolė. Antroji grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių dukra. Augo Palangoje. 1921 m. Pnievuose (Lenkija) įstojo į Kenčiančio Jėzaus Širdies seserų uršuliečių kongregacijos vienuolyną, pasirinko sesers Imakulatos vardą, 1924 m. davė įžadus. Per 1944 m. mūšį dėl Romos slaugė sužeistus sąjungininkų kariuomenės karius, apdovanota Lenkijos valstybiniu ordinu – kryžiumi „Už nuopelnus“ su kardais.

TIŠKEVIČIŪTĖ-OSTROVSKA ELENA KLOTILDA MARIJA (1876–1953) – grafaitė, jauniausia Palangos grafų Juozapo Tiškevičiaus ir Sofijos Horvaitaitės duktė. Kol buvo gyva motina Sofija Tiškevičienė, Elena Klotilda Marija dažnai viena, su vyru ir vaikais ne sykį vasarojo Palangoje. Pokario metais Londone parašė prisiminimus „Połąga i Kretynga za życie mojego ojca“ („Palanga ir Kretinga mano tėvo laikais“) apie Kretingoje ir Palangoje kartu su tėvais praleistus vaikystės ir paauglystės metus.

TIŠKUS ALFREDAS GYTIS (1934–2008) – architektas, inžinierius, dailininkas. Palangoje suprojektavo: kavinę „Vaidilutė“ (1968), Žvejų poilsio namus.

TIŠKUS FELIKSAS (1909–1985) – nepriklausomos Lietuvos karininkas, leitenantas, gimęs Palangoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje. Patyrė sovietų represijas, kalintas lageriuose. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

TOLEIKIS ALOYZAS (1931–2021) – skulptorius, dailininkas, pedagogas. Nuo 1966 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1978 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas. A. Toleikis sukūrė dešimtis portretų, dekoratyvinių skulptūrų, medalių, projektavo antkapinius paminklus. Jo darbų yra įvairių Lietuvos muziejų fonduose. Palangoje eksponuojamos A. Toleikio skulptūros: „Vėjas“ (1978, 2001), paminklas J. Šliūpui (su D. Lukoševičiumi, 2003), „Susimąsčiusi mergaitė“ (1975), „Irutė“.

TRANAUSKAS VINCENTAS RIMAS (1939–2020) – chorvedys, vargonininkas, pedagogas, Palangos miesto poilsio namų „Linas“ klubo vedėjas (1978–1981), Palangos sanatorinių-kurortinių įstaigų susivienijimo „Jūratė“ kultūrinio darbo organizatorius (1981–1993), Palangos liaudiškų šokių ansamblio „Bočiai“ instrumentinės ir vokalinės grupės vadovas (1993–2016). Su „Bočiais“ daug koncertavo Lietuvoje ir už jos ribų, 12 kartų dalyvavo tarptautiniame Europos folkloro kultūros festivalyje „Europiada“. 2006 m. kartu su kitais muzikantais įrašė instrumentinius kūrinius kompaktinei plokštelei „Ant marių krašto, Palangos miestely“. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

TRANYZAS ALEKSAS (1901–?) – Lietuvos karininkas, jaun. leitenantas, Klaipėdos muitinės tarnautojas. Gimė Palangoje.

TRANYZAS ANTANAS (1942–2023) – muziejininkas, dėstytojas. A. Tranyzas gimė Palangoje. 1960 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą. Studijavo Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) universitete televizijos žurnalistiką, Klaipėdos universitete (KU) – kultūros ir švietimo darbo organizavimą. KU dėstė muziejininkystę, kultūros istoriją, parkų meno istoriją. Nuo 1971 m. dirbo Palangos gintaro muziejuje. Pradžioje – ekskursijų vadovu, moksliniu bendradarbiu, muziejaus vadovu (1976–1988), vėliau – vyr. muziejininku. A. Tranyzas parengė Gintaro muziejaus ekspozicijos vadovą „Palangos gintaro muziejus“. Domėjosi istorija, kaupė dokumentų ir nuotraukų archyvą apie Palangą, jos istoriją, kraštiečius, Tiškevičių giminę. Yra parašęs šviečiamųjų straipsnių, įamžinęs daug svarbių miestui įvykių. Atgimimo metais buvo Sąjūdžio laikraščio „Palanga“ redaktorius. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

TRANYZAS FELIKSAS (1898–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Gimė Palangoje. Būdamas 21 metų, 1919 m. gruodžio 1 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. balandžio 12 d. 1930 m. F. Tranyzas apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

TRUKANAS KAZYS (1892–1957) – kunigas, visuomenininkas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras (1924).  1915 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1920–1924 m. Miunsterio universitete (Vokietija) studijavo filosofiją, istoriją. Atsisakė kunigystės. LR Švietimo ministerija jam suteikė aukštesniosios mokyklos mokytojo vardą. 1929–1939 m. buvo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius. 1939 m., Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, rūpinosi gimnazijos perkėlimu į Palangą. Palangos gimnazijai vadovavo iki 1940 m.

TUMĖNAS JUSTINAS (1881–1946) – poetas, beletristas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras. Nuo 1897 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, nuo 1900 m. – Liepojos gimnazijoje. Studijavo Šveicarijos, Prancūzijos universitetuose. Parašė disertaciją ir 1914 m. gavo daktaro laipsnį. 1915 m. parašė habilitacinį darbą ir Ženevos universitetas suteikė privataus docento teises. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo Švietimo ministerijoje, pedagogu, mokytojų seminarijos direktoriumi, 1922–1927 m. vadovavo savo vardu įsteigtiems brandos kursams. Išleido daug atskirų humanitarinės filosofijos, eilėraščių ir kitokio žanro  leidinių, tame tarpe ir „Viešnia Palangoje“ (1935). 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

TURAUSKAITĖ LORETA BIRUTĖ – A. Mončio dukterėčia, A. Mončio paramos fondo dalininkė (nuo 1993 m.), VšĮ „Antano Mončio namai-muziejus“ direktorė (nuo 1998 m.). Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1964–1975). Muziejuje kasmet organizuojamas meno ir kultūros festivalis „A. Mončio dienos“ (nuo 2002 m.). Skulptoriaus kūrybinis palikimas tarptautinių parodų metu pristatomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, nuolat vyksta tarptautinės konferencijos, plenerai, paskaitos, diskusijos bei susitikimai su Lietuvos ir užsienio menininkais. 2015 m. išleido dokumentinę knygą „Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“. 2016 m. L. B. Turauskaitei skirtas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, meno ir kultūros puoselėjimą ir sklaidą, aktyvią kultūrinę ir visuomeninę veiklą bei asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Įvertinant reikšmingus nuopelnus Lietuvos muziejininkystei, kultūrai ir menui, Antano Mončio namų-muziejaus direktorė L. B. Turauskaitė apdovanota Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

TVERIJONAS PRANAS (1902–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, puskarininkis. Būdamas 17 metų, 1919 m. gegužės 10 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1920 m. gegužės 18 d. Baigė Lietuvos karo mokyklą, tarnavo iki 1926 m. Po tarnybos gyveno Palangoje. 1931 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

U

ULBA ALGIMANTAS VINCAS (1939–2012) – politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1990, kovo 11) signataras, Palangos miesto savivaldybės meras (1993–1995), Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (1995–1997, 1997–2000, 2000–2003). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

UMBRASIENĖ LIDIJA (1940–2013) – ornitologė, gidė, publicistė, fotografė. Gyveno ir dirbo Palangoje. Jos fotografijomis iliustruotos kelios poezijos knygos.

UNTULIS MATAS (1889–1952) – teisininkas, politikos veikėjas, pedagogas, kalbininkas, tautosakininkas, kraštotyrininkas. Baigė Palangos progimnaziją. Palangos progimnazijos direktorius (1923–1926). Jam pavestos Palangoje vykusių vasaros kursų mokytojams vedėjo pareigos.

UOGINTAS BRONIUS (1913–1988) – dailininkas, dėstytojas. Vasaromis gyveno ir kūrė Palangoje, čia turėjo dirbtuves, kuriose nutapė peizažų, Lietuvos menininkų portretų. 2013 m. dailininkų Uogintų šeimai priklausančiame name (Naglio al. 12) atidengta memorialinė lenta, kurioje įamžintas B. Uoginto, B. Mingilaitės-Uogintienės ir jų sūnaus B. Uoginto atminimas.

URBONAS ANTANAS (1914–1991) – pedagogas. Nuo 1945 m. vasario mėn. iki 1946 m.  spalio mėn. vadovavo Palangos gimnazijai. Vedė palangiškę mokytoją Pranę Grudzinskaitę. Aktyviai dalyvavo LLA veikloje. 1946 m. suimtas, apkaltintas antitarybine veikla ir nuteistas 10 metų kalėti ir 5 m. tremties be teisės sugrįžti į Lietuvą. Po tremties 1956 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą, dirbo Klaipėdoje.

UOGINTAS BRONIUS (1946–2013) – dailininkas, restauratorius. Vasaromis gyveno ir kūrė Palangoje. Tėvų dirbtuvėse Palangoje nutapė J. Miltinio, G. Kaukaitės, A. Žukausko, A. Dvarionaitės portretus. 2013 m. dailininkų Uogintų šeimai priklausančiame name (Naglio al. 12) atidengta memorialinė lenta, kurioje įamžintas Broniaus Uoginto jaunesniojo ir jo tėvų atminimas.

UOGINTIENĖ BRONĖ žr. MINGILAITĖ-UOGINTIENĖ BRONĖ

URBONAVIČIUS KAZIMIERAS (1928–2000) – miškininkas, Palangos botanikos parko direktorius (1966–1989). Nuo 1964 m. gyveno Palangoje. Rūpinosi Palangos botanikos parko kraštovaizdžiu, peizažo formavimu. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

URBONIENĖ GENOVAITĖ (1921–2007) – pedagogė (lituanistė). Dirbo Palangos vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vadovavo moksleivių dramos būreliui, režisavo spektaklius. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

UŽPELKIS FELIKSAS – teisininkas  (advokatas), Palangos miesto vykdomojo komiteto atsakingasis sekretorius, pirmininko pavaduotojas (1982–1990), vasaros kurorto atidarymo švenčių Palangoje organizacinio komiteto pirmininkas (1982–1989), estradinės muzikos festivalio „Baltijos jaunystė“ (1988–2012 festivalio pavadinimas – „Palanga“) vienas iš organizatorių (1982–1988), fotografijų albumo „Palanga“ sudarytojas, teksto ir atskirų nuotraukų autorius (1989), Palangos teniso sporto fedaracijos įkūrėjas (1982), Palangos teniso mėgėjų klubo įkūrėjas (1983), turistinio-reklaminio dokumentinio filmo „Viena diena Palangoje“ scenarijaus autorius (1985). Buvo Palangos miesto tarybos deputatu, Lietuvos fotomeno draugijos nariu, Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Palangos skyriaus pirmininku. 2010 m. tapo Palangos teniso klubo garbės nariu.

UŽPELKYTĖ RASA – dailininkė (tekstilė, grafika), pedagogė. Nuo 1982 m. gyvena Palangoje. Baigė Palangos 2-ąją vidurinę mokyklą, Stasio Vainiūno meno mokyklą. Gyvena, dirba ir kuria Palangoje. Yra Palangos dailininkų kūrybinės grupės „Mostas“ narė.

V

VAIČIŪNAS VIRGILIJUS – architektas, tautodailininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1992 m.), Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys (nuo 2007 m.). V. Vaičiūnui suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas, išduotas tautinio paveldo produktų sertifikatas. Šventojoje gyvena nuo 1985 m. Kuria skulptūras įvairiose Lietuvos vietose, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

VAILOKAITIS JONAS (1886–1944) – verslininkas, kultūros ir meno mecenatas, valstybės, politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras. 1922 m. su broliu Juozu Vailokaičiu iš Tiškevičių šeimos įsigijo vilą „Sofija“ Palangoje. Ji tapo kultūros ir meno židiniu tarpukario kurortiniame gyvenime.

VAILOKAITIS JUOZAS (1880–1953) – dvasininkas, verslininkas, valstybės, politikos veikėjas. Palangoje turėjo nuosavybės, aktyviai dalyvavo kurorto visuomeniniame, kultūriniame gyvenime.

VAINEIKIENĖ STASĖ (1884–1946) – daraktorė, knygnešė, socialdemokratų laikraščių „Darbininkų balsas“, „Lietuvos darbininkų gyvenimo aidas“ (1906) redaktorė, Palangos burmistrė (1940). Rūpinosi valstybinės gimnazijos atkūrimu Palangoje (1922), vadovavo gimnazijos globos komitetui, dirbo mokytoja, parašė istorinės tematikos grožinių kūrinių, memuarus apie Palangą, gyvenimą Sibire ir Vidurinėje Azijoje. S. ir L. Vaineikių namai iki Antrojo pasaulinio karo buvo kultūros židinys Palangoje. Juose viešėdavo lietuvių inteligentija, meno ir kultūros žmonės. 2014 m. Palangos viešoji biblioteka išleido S. Vaineikienės atsiminimų knygą „Palangos atsiminimai. Pabėgėlės užrašai“.

VAINEIKIENĖ STASĖ (1884–1946) – daraktorė, knygnešė, socialdemokratų laikraščių „Darbininkų balsas“, „Lietuvos darbininkų gyvenimo aidas“ (1906) redaktorė, Palangos burmistrė (1940). Rūpinosi valstybinės gimnazijos atkūrimu Palangoje (1922), vadovavo gimnazijos globos komitetui, dirbo mokytoja, parašė istorinės tematikos grožinių kūrinių, memuarus apie Palangą, gyvenimą Sibire ir Vidurinėje Azijoje. S. ir L. Vaineikių namai iki Antrojo pasaulinio karo buvo kultūros židinys Palangoje. Juose viešėdavo lietuvių inteligentija, meno ir kultūros žmonės. 2014 m. Palangos viešoji biblioteka išleido S. Vaineikienės atsiminimų knygą „Palangos atsiminimai. Pabėgėlės užrašai“, 2023 m. išversta į rusų kalbą.

VAINEIKIS LIUDAS (1869–1938) – medikas, visuomenės veikėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius. 1928 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Palangoje L. Vaineikio vardu pavadinta gatvė (1925), o buvusio gyvenamojo namo vietoje stovi jo biustas (1989, skulptorius J. Jagėla). 2014 m. Palangos viešoji biblioteka išleido L. Vaineikio žmonos S. Vaineikienės atsiminimų knygą „Palangos atsiminimai. Pabėgėlės užrašai“, kurioje įamžintas Vaineikių vardas, jų darbai.

VAINEIKYTĖ LIUDA (1908–1997) – dailininkė, Lietuvos TSR dailininkų sąjungos valdybos pirmininkė (1951–1956), Lietuvos valstybinio dailės instituto dėstytoja (1951–1956), Vilniaus paveikslų galerijos direktorė (1956–1958), LKP Revizijos komisijos narė (1956–1958), LTSR AT deputatė (1955–1959). L. Vaineikytė gimė Palangoje, Stasės ir Liudo Vaineikių šeimoje. Dailės parodose dalyvavo nuo 1935 m. Jos siūlymu Palangoje, buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose, atidaryti poilsio namai dailininkams. Po rūmų rekonstrukcijos (1950–1957) įkurti TSRS dailininkų sąjungos kūrybos ir poilsio namai. Dailininkei suteiktas nusipelniusios Lietuvos meno veikėjos vardas (1958).

VAINEIKYTĖ LIUDVIKA RŪSNA – architektė, dėstytoja, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo narė. 1961 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą. L. R. Vaineikytė parengė skulptūrų parko, skverų įrengimo, apželdinimo projektus Palangoje, gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų architektūrinius projektus. Pagal architektės projektą atidengtas skulptoriaus J. Jagėlos sukurtas biustas L. R. Vaineikytės seneliui Liudui Vaineikiui.

VAINIŪNAS STASYS (1909–1982) – kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, chorvedys, profesorius. 1984 m. jo vardu pavadinta Palangos muzikos mokykla.

VAINORAS STASYS (1909–1964) – žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Gimė Palangoje. 1925 m. baigė Palangos progimnaziją. Iki Antrojo pasaulinio karo S. Vainoras dažnai rašė straipsnius jūrinės valstybės politikos klausimais, ruošė reportažus jūrine tematika. 1940–1941 m. įsijungė į Lietuvių aktyvistų fronto veiklą (1940–1941), Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (1943–1944). 1949 m. persikėlė gyventi į JAV, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Lietuvoje ir JAV paskelbė grožinės literatūros vertimų.

VAIŠĖ ALGIRDAS JONAS (1938–2013) – dailininkas, pedagogas. Gimė Palangoje. 1956 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą. Dailės parodose dalyvavo nuo 1958 m. 2008 m. dailininkui įteikta Palangos mero V. Stalmoko padėka už pajūrio gamtos grožio įamžinimą kūryboje ir palangiškio savasties išlaikymą. Išleistas albumas „Jonas Vaišė. Nenuspėjamas kaip jūra“ (2008). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

VAITKUS MYKOLAS (1883–1973) – kunigas, kultūros ir spaudos darbuotojas, poetas, visuomenės veikėjas, profesorius. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1895–1899). Memuaruose aprašė Palangą, mokslą progimnazijoje.

VAITKUS ŠARŪNAS – Lietuvos ir Palangos miesto savivaldybės politikos veikėjas. Gimė Palangoje. 1993 m. baigė Palangos V. Jurgučio vidurinę mokyklą. Palangos miesto savivaldybės mero patarėjas (2003), Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius (2005–2006), LR Seimo nario V. Bacevičiaus padėjėjas-sekretorius (nuo 2008 m.), Palangos miesto savivaldybės meras (nuo 2011 m.), Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (2003–2007; 2007–2011; 2011–2014; 2015–2019; 2019–2023; nuo 2003).

VAITONIS VYTAUTAS ZIGMAS (1942–2020) – Lietuvos šachmatininkas, tarptautinis  korespondencinių šachmatų  meistras, daugkartinis  Klaipėdos šachmatų pirmenybių dalyvis, prizininkas, čempionas, dukart Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionas, 5-ojo Europos komandinių korespondencinių šachmatų vicečempionas, šachmatų sporto treneris. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (dabar – Senoji gimnazija). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

VALANČIUS MOTIEJUS (1801–1875) – žemaičių vyskupas, rašytojas, švietėjas, istorikas, blaivybės sąjūdžio pradininkas Lietuvoje. Parašė kūrinį „Palangos Juzė“ (1869). Viešėjo Palangoje, rašydamas veikalą „Žemaičių vyskupystė“. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

VALANTINAS ROMUALDAS (1947–2015) – medikas, visuomenės, politikos veikėjas. Gimė Palangoje. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1966). Dirbo sanatorijoje „Žuvėdra“ (1981–2003), Palangos miesto gelbėjimo stotyje (2004–2007), Palangos miesto socialinių paslaugų tarnybos direktoriumi (2007–2015), buvo Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (2003–2007). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

VALATKA RIMVYDAS – žurnalistas, redaktorius, valstybės ir politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1990, kovo 11) signataras, 1990–1992 m. kadencijos LR Seimo narys, Lietuvos žurnalistų valdybos pirmininko pavaduotojas (1989). R. Valatka baigė Palangos vidurinę mokyklą (1975). Dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto laborantu, redagavo laikraštį „Tarybinis pedagogas“ (1978–1987), dirbo „Valstiečių laikraščio“ korespondentu (1982–1983 ), laikraščio „Tiesa“ (1983–1987) informacijos skyriuje, savaitraščio „Gimtasis kraštas“ (1987–1990) vyriausiuoju redaktoriaus pavaduotoju, savaitraščio „Atgimimas“ (1990–1991) redaktoriumi, dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiuoju redaktoriaus pavaduotoju (1992–2012), laikraščio ir naujienų portalo „15 min“ vyriausiuoju redaktoriumi (2012–2015), žurnalo „Veidas“ vyriausiuoju redaktoriumi ir direktoriumi (2015–2016), vieną dieną – ELTA naujienų agentūros vyriausiuoju redaktoriumi (2017). Televizijoje vedė laidas: „Detektorius“ (1996), „Kitu kampu“ (1999), laidą „@rimvydasvalatka“ (nuo 2017).

VALENTINAVIČIUS JONAS (1877–1942) – provizorius, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, nuo 1930 m. – pulkininkas leitenantas. 1896 m. baigė Palangos progimnaziją.

VALICKIS JONAS (1891–?) – pedagogas, politikos veikėjas. 1906 m. baigė Palangos progimnaziją.

VALIUŠKA ANTANAS (1915–1998) – kunigas, kultūros ir visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, literatas.1943–1944 m. – Palangos gimnazijos kapelionas, Palangos parapijos vikaras, kuriam pavesta aptarnauti Šventosios parapiją ir statyti bažnyčią Šventojoje. 1944 m. emigravo, gyveno Vokietijoje, JAV. 1997 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Šventojoje, kunigavo, ženkliai finansavo Šventosios bažnyčios statybą. Palaidotas Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčios šventoriuje.

VALIŪNAS TEOFILIS SILVESTRAS (1789–1831) – poetas, 1831 m. sukilimo dalyvis. 1823 m. parašė baladę „Birutė“. Joje tiksliai laikėsi Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštyje aptiktos legendos siužeto. „Birutę“ iki pat V. Kudirkai sukuriant „Tautišką giesmę“, lietuviai dainuodavę vietoj himno. 1940 m. iš XIX a. nuorašo išleistas S. Valiūno rašytasis „Telšių miestas yr ant kalno“. Jame yra Palangos aprašymas su gyvomis aliuzijomis į amžininkus.

VARANKA ANTANAS – fotografas, išleidęs albumą „Palanga“ (2006).

VARDYS VYTAUTAS STASYS (ŽVIRZDYS) (1924–1993) – politikos mokslų daktaras, Viskonsino (JAV) universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1970–1993), ateitininkas, JAV visuomenės, kultūros veikėjas. 1941 m. baigė gimnaziją Palangoje. Mokydamasis buvo vienas iš Palangos gimnazijos moksleivių literatūrinio žurnalo „Birutės tėviškė“ (1937–1941) redaktorių, aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, literatų būrelyje.

VENCKUS ALGIRDAS ANTANAS (1924–2020) – finansininkas, poetas. Gimė Palangoje. 1944 m. baigė gimnaziją Palangoje. Mokykloje pradėjo rašyti poeziją, publikavo periodikoje. Motorine žvejo valtimi 1944 m. iš Šventosios Baltijos jūra pasiekė Gotlando salą (Švedija). Vėliau išvyko dirbti ir gyventi į JAV. Dirbo Švedijos ir JAV kraštų pramonės ir prekybos finansų sektoriuose. Išleido poezijos knygų lietuvių kalba. 2013 m. įsteigta A. Venckaus premija jauniesiems literatams.

VENCKUS GIEDRIUS – tautodailininkas (medžio drožyba), Tautodailininkų sąjungos narys (nuo 2000 m.). G. Venckus rengia autorines, dalyvauja respublikinėse konkursinėse liaudies meno parodose. Gyvena ir kuria Palangoje.

VENCKUS VYTAUTAS (1922–1997) – muzikologas, radijo laidų vedėjas, pedagogas, Lietuvos skautų sąjungos, Kompozitorių sąjungos valdybos, Vilniaus Vytautų klubo, Vilniaus žemaičių draugijos, Lietuvos žydų kultūros klubo narys. V. Venckus palaidotas Palangos miesto kapinėse.

VENCLOVA ANTANAS (1906–1971) – rašytojas. Nuo 1957 m. vasaromis gyveno ir kūrė Palangoje, turėjo vilą, kurioje rinkdavosi rašytojai, vykdavo diskusijos.

VERTULIENĖ ALBINA VANDA (1937–2015) – skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1967–2015). Nuo 1963 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Nuo 1964 m. dalyvavo vietinėse, respublikinėse, sąjunginėse ir tarptautinėse parodose. A. V. Vertulienės darbų yra Lietuvos dailės muziejaus gintaro rinkinyje. Palangoje stovi jos skulptūra „Mergytė“, (architektas V. Domanskis, 1979), skirta atminti 1941 m. birželio 22 d. tragediją. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

VERTULIS JULIUS (1935–2005) – skulptorius, gintaro, metalo apdirbimo meistras, pedagogas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1966–2005). Nuo 1963 m. dirbo, gyveno ir kūrė Palangoje. Nuo 1962 m. dalyvavo respublikinėse, sąjunginėse ir tarptautinėse dailės parodose. Netoli Palangos, Žibininkuose (Kretingos r.) atidengtas J. Vertulio sukurtas paminklinis akmuo Lietuvos partizanams (1995). Lietuvos dailės muziejaus fonduose nuo 1984 m. saugomas J. Vertulio sukurtas granitinis L. Vaineikio portretas, gintaro rinkinyje – kūriniai iš gintaro. J. Vertulis prisidėjo prie Palangos senosios vaistinės rekonstrukcijos. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

VIENUOLIS ANTANAS (1882–1957) – rašytojas. Poilsiaudavo Palangoje, Rašytojų namų arba Literatūros fondo vilose. Parašė legendą apie Naglio kalną Palangoje.

VIGONTAS JUOZAS (1898–1969) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, puskarininkis. Gimė Palangoje. Būdamas 21 metų, 1919 m. gruodžio 19 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. lapkričio 2 d. Baigė Lietuvos karo mokyklą, paskirtas puskarininkiu. Po tarnybos gyveno Palangoje. 1932 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

VIKSVA JUOZAPAS (1861–1920) – kunigas, knygnešys, Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas (1889–1892).

VILKAS IGNAS (1883–1943) – tautodailininkas (medžio drožyba), verslininkas, meno saviveiklininkas. Gimė Palangoje, 1895 m. baigė pradinę mokyklą. Mokėsi staliaus amato pas žinomą palangiškį stalių Paškevičių (1910–1912). Vertėsi baldų gamyba. I. Vilkas sumeistravo Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai klausyklas, ąžuolinius suolus. Po Pirmojo pasaulinio karo pagal užsakymą statė medines vilas. Per Antrąjį pasaulinį karą atstatė nugriautą rytinės Palangos bažnyčios pusės dalį. Tarpukaryje I. Vilkas aktyviai dalyvavo meno saviveikloje: vaidino teatre, dainavo chore. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

VILKUTAITIS ANTANAS (1864–1903) – literatas, spaudos bendradarbis, inžinierius. A. Vilkutaitis spaudos draudimo laikotarpiu pasirašinėjo slapyvardžiu Keturakis. Manoma, kad yra komedijos „Amerika pirtyje“, kuri pirmą kartą suvaidinta viešai lietuvių kalba Palangoje (1899) spaudos draudimo metais, autorius.

VILKUTAITIS JUOZAS (1869–1948) – literatas, spaudos bendradarbis, teisininkas. J. Vilkutaitis spaudos draudimo laikotarpiu pasirašinėjo slapyvardžiu Keturakis. Manoma, kad yra komedijos „Amerika pirtyje“, kuri pirmą kartą suvaidinta viešai lietuvių kalba Palangoje (1899) spaudos draudimo metais, autorius.

VIRBALIS ADOMAS (1896–1980) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, majoras. Gimė Palangoje. Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės medaliais, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

VIRELIŪNAS ANTANAS (1887–1925) – pedagogas, publicistas, kalbininkas, kraštotyrininkas, leidyklos „Sakalas“ bendrasavininkas, Lietuvių kalbos draugijos steigėjas. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

VIRŠILA KAZYS (1899–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, vyr. leitenantas. Būdamas 21 metų, 1920 m. birželio 12 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Baigė Lietuvos karo mokyklą, tarnavo iki 1934 m. (išskyrus 1926–1930 m. laikotarpį). 1929–1934 m. gyveno Vilimiškės kaime, Palangos valsčiuje. 1928 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

VISGIRDA (VIZGIRGA, ŠULŠEVSKIS, ŠULŠAUSKAS) PRANAS (1888–1986) – Lietuvos kariuomenės karininkas, dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose su lenkais prie Beržininkų, Seinų, Vievio ir Utenos. Mokėsi Palangos progimnazijoje.

VISKANTAS FELIKSAS (1934–1995) – muzikas, chorvedys, kompozitorius, dėstytojas, visuomenininkas. Gimė Palangoje. 1952 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą. Nuo 1972 m. F. Viskantas buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Estetikos katedros dėstytojas, vėliau vyr. dėstytojas ir docentas, taip pat ir akademinio mišriojo choro „Gabija“ chormeisteris, nuo 1975 m. iki mirties – meno vadovas ir dirigentas. Dirigentui suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio artisto garbės vardas (1985).

VIŠINSKIS POVILAS (1875–1906) – visuomenės ir kultūros veikėjas, publicistas, kraštotyrininkas. Aktyviai dalyvavo, rengiant pirmą viešą spektaklį lietuvių kalba „Amerika pirtyje“ Palangoje (1899), vaidino siuvėją Vincą.

VITKUS ANTANAS (1938–2004) – politikos veikėjas, spaudos bendradarbis, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (1997–2000, 2003–2004).

VYDŪNAS (1868–1953) – kultūros ir visuomenės veikėjas, rašytojas, filosofas, muzikas. 1922–1923 m. žiemą, S. Vaineikienės kvietimu užimti vedėjo pareigas, Vydūnas keletą savaičių dirbo Palangos mokykloje, tačiau LR švietimo ministerija jo mokyklos vedėju nepatvirtino. 1923 m. vasarą Vydūnas pirmąkart skaitė paskaitas mokytojų kursuose Palangoje. Tarpukaryje, vasarodamas Palangoje, dažnai apsistodavo L. ir S. Vaineikių namuose. 1931 m. Palangoje koncertavo Vydūno vadovaujamas Tilžės lietuvių giedotojų draugijos choras. Vydūno atminties ženklai Palangoje: filosofo vardu pavadinta alėja, skulptūrų parke (Vytauto g.) stovi skulptūra „Vydūnas“ (skulptorius A. D. Belevičius, 1983).

VYGONTAS IZIDORIUS (1902–1975) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, pasienio policijos pareigūnas. Gimė Vilimiškės kaime Palangos valsčiuje. Būdamas 17 metų, 1919 m. birželio 11 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1920 m. birželio 13 d. Baigė Policijos mokyklą. Nuo 1927 m. tarnavo pasienio policijoje Klaipėdoje. 1930 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

Z

ZAICEVA TAMARA – žurnalistė, redaktorė. „Vakarinės Palangos“ laikraščio įkūrėja, ilgametė redaktorė (1991–2019). Gimė, gyvena ir dirba Palangoje.

ZIKARAS JUOZAS (1881–1944) – skulptorius, profesorius. Palangoje stovi J. Basanavičiaus biusto, sukurto 1923–1924 m., pozuojant pačiam J. Basanavičiui, kopija (2002).

ZUBRICKAS BOLESLOVAS (1930–2011) – chorvedys, pedagogas, muzikologas, humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, „Vagos“ leidyklos Muzikos leidinių redakcijos vedėjas (1973–1987), Lietuvos muzikų draugijos, leidyklos „Muzika“ darbuotojas (1987–1992), Lietuvos kompozitorių sąjungos ir Lietuvos chorų sąjungos narys. B. Zubrickas Palangoje gyveno 1954–1963 m. Dirbo Palangos vidurinės mokyklos muzikos mokytoju, pionierių ir vyresniųjų moksleivių chorų, liaudies dainų ir šokių  ansamblio vadovu (1954–1957), Palangos kultūros namų meno vadovu, subūrusiu mišrų chorą, vokalinius ansamblius. B. Zubrickas Palangos vidurinės mokyklos ir Kultūros namų chorus parengė 1955 m. respublikinei dainų šventei ir 1957 m. pirmajam respublikiniam jaunimo festivaliui Vilniuje. Buvo vienas iš pirmosios Palangos miesto dainų šventės 1955 m. organizatorių. Jo pastangomis Palangoje įkurta muzikos mokykla (1958), kuriai jis vadovavo (1958–1962). Muzikos mokykloje įkūrė vaikų chorą, kuris 1960 m. respublikinės dainų šventės konkurse užėmė antrąją vietą. Choro dirigentas vadovavo miesto pensininkų mišriam chorui, buvo Palangos vienerių metų chorvedžių ir pučiamųjų orkestrų vadovų kursų vedėjas (1962–1963), mišriojo choro vadovas, dirigavo Palangos miesto ir Kretingos rajono dainų šventėse.

Ž

ŽADEIKIS POVILAS (1887–1957) – diplomatas, valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Baigė Palangos progimnaziją (1903).

ŽEIMYS  PRANAS – inžinierius, Lietuvos ir Palangos politikos veikėjas. Dirbo Palangos oro uoste (1978–1992), Palangos miesto savivaldybės administratoriumi (1995–1997). Buvo Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (1997–2008), Palangos miesto meras (1997–2000, 2001–2006), LR Seimo narys (2008–2012, 2012–2016).

ŽEMAITIS JONAS (1909–1954) – Lietuvos karininkas, dimisijos brigados generolas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir pasipriešinimo vadas, LR Prezidentas, Palangos miesto garbės pilietis (2009). Gimė Palangoje. Palangoje generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui atminti pastatytas paminklas (skulptorius J. Jagėla, 2004). 2009 m. kovo 15 d. J. Žemaičiui (po mirties) suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

ŽEMAITYTĖ MARIJA DANGUOLĖ (1936–2022) – medikė (kardiologė), mokslininkė, habilituota mokslų daktarė, profesorė (1979), Pasaulinės sveikatos organizacijos Ženevoje patarėja (1985–1987), Lietuvos mokslų akademijos narė ekspertė (2001–2006), parašė mokslinių straipsnių ir knygų, sveikatos mokslų leidinių redkolegijos narė. Nuo 1966 m. gyveno Palangoje. Dirbo: Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja (1966–1978), Palangos filialo vedėja (1978–1980), direktoriaus pavaduotoja (1980–1985; 1987–1991), Psichofiziologijos ir reabilitacijos (iki 1991 m. Kardiologijos) instituto direktore (1991–2001). M. D. Žemaitytė įvertinta LTSR valstybine premija (1984, su kitais), Lietuvos mokslo premija (2000). Palaidota Palangos miesto kapinėse.

ŽEMGULYS JUOZAS (1890–1941) – medikas (chirurgas), Lietuvos kariuomenės medicinos pulkininkas, kartu su kitais įsteigė Kauno medicinos draugiją, inicijavo Lietuvos chirurgų draugijos įkūrimą, aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje. „Medicinos“ žurnalo pirmasis redaktorius, rašė straipsnius, vadovėlius medicinos tema. Baigė Palangos progimnaziją. J. Žemgulys apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Lietuvos šaulių sąjungos ordinu – „Šaulių žvaigžde“ (1931), Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

ŽIBA EDVARDAS (1959–2000) – dailininkas, Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narys, pirmininkas (1993–1996). Gimė Palangoje, čia baigė vidurinę mokyklą, gyveno ir kūrė. Parodas rengė nuo 1979 m. Tapė žymių palangiškių portretus, kūrė iliustracijas poeto Donio Remio knygoms (1996–1999), restauravo Būtingės evangelikų liuteronų freskas. Palaidotas Šventosios kapinėse.

ŽIBAS (ŽIBINSKAS) VLADAS (1910–2001) – Lietuvos karininkas. Gimė Palangoje.

ŽIČKUS ANTANAS (1915–1998) – istorikas mėgėjas, tautodailininkas (tapyba, medžio drožyba).

ŽIRGULIS STASYS – skulptorius. Palangos parke stovi jo skulptūra „Laiminantis Kristus“ (1993).

ŽMUIDZINAVIČIUS ANTANAS (1876–1966) – dailininkas (tapytojas), profesorius (1947), visuomenininkas. Dailininkas dalyvavo, parenkant Lietuvos vėliavos spalvas (1917–1918). Be peizažų, kūrė temines kompozicijas, tapė portretus, liejo akvareles, iliustravo knygas, piešė plakatus, sukūrė pašto ženklų, lietuviškų pinigų banknotų projektus, parašė atsiminimų knygą „Paletė ir gyvenimas“ (1961). Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, dailininkas turėjo vasarnamį, kuriame 1949–1966 m. praleisdavo atostogas, kūrė. Kurortą dailininkas įamžino paveiksluose: „Palanga. Pajūrio smiltynuose“ (1921), „Ronžės tiltelis“ (1931), „Palangos kopos pavakarėje“ (1936), „Ganykla prie Ronžės upės“ (1937), „Senos pušys Birutės kalne“ (1942), „Palangos kopos“ (1943), „Vilutė Palangoje“ (1949), „Palanga. Tiltas per Ronžę“ (1950), „Palangos pajūris“ (1951) ir kt. A. Žmuidzinavičiaus namas Palangoje įtrauktas į LR kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės.

ŽULKIENĖ TERESĖ – tautodailininkė (audėja), Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Nuo 1960 m. gyvena ir kuria Palangoje. Darbai eksponuoti tautodailės parodose Lietuvoje ir užsienyje, kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcininkai, Lietuvos muziejai. T. Žulkienė 2007 m. respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ regioninio turo laureate, pripažinta geriausia audėja Klaipėdos apskrityje.

ŽULKUS ALBERTAS (1933–2016) – tautodailininkas (skulptorius, medžio drožėjas), Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Nuo 1958 m. gyveno ir kūrė Palangoje. Darbų kolekcijoje: stilizuoti rūpintojėliai, užgavėnių kaukės, skulptūros, monumentalieji kūriniai Raganų kalne, Ablingos ansamblyje, kryžiai. Menininkas derino medį ir gintarą. Jo kūrinių yra įsigiję meno kolekcininkai iš viso pasaulio, Lietuvos muziejai. Kurorte stovi A. Žulkaus padarytas kryžius palangiškiams tremtiniams atminti (1988). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

ŽULKUS LINAS – tautodailininkas (medis, gintaras), muzikos atlikėjas, Lietuvos tautodailės sąjungos narys (nuo 1992 m.), Žulkų kūrybinių dirbtuvių-meno galerijos vadovas (nuo 2013 m.). Palanga – L. Žulkaus gimtinė. Nuo 1992 m. kartu su tėvu A. Žulkumi pradėjo dalyvauti bendrose parodose. L. Žulkus iš medžio drožia skulptūras, užgavėnių kaukes, baldus, vazas, unikalias apdovanojimų statulėles, iš kaulo kuria papuošalus, dekoruoja gintaru, pasitelkdamas senuosius baltų ornamentų motyvus, gyvūnų, paukščių įvaizdžius. L. Žulkus dalyvauja edukaciniuose projektuose, Palangos miesto ir nacionaliniuose kultūriniuose renginiuose.

ŽULKUS VLADAS –  archeologas, istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius (nuo 2001 m.), KU rektorius (2002–2012), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (nuo 2011 m.), Lietuvos archeologijos draugijos narys, jos pirmininkas (2001–2003), Rusijos federalinio I. Kanto universiteto (Kaliningradas, Rusija) garbės daktaras (2009), mokslinių leidinių apie archeologiją redakcinių kolegijų narys, jų pirmininkas, mokslinių straipsnių, monografijų autorius, Palangos garbės pilietis (2015), Palangos kurorto muziejaus tarybos narys (nuo 2014 m.). Prof. V. Žulkaus tyrimų interesai: povandeninė ir marinistinė archeologija, viduramžių miestų archeologija, Vakarų baltų kultūra, baltų ir skandinavų kultūriniai ryšiai. Yra surengęs archeologinių ekspedicijų Palangoje, parašė monografiją „Palangos viduramžių gyvenvietės“ (1997, išversta į anglų k.), kolektyvinės monografijos „Palangos istorija“ (1999) sudarytojas ir bendraautorius. Profesorius V. Žulkus apdovanotas Palangos miesto 750 m. jubiliejiniu medaliu (2003), už archeologijos mokslo plėtojimą Lietuvoje ir Klaipėdos universitete išrinktas Lietuvos metų archeologu (2007). Apdovanotas Klaipėdos apskrities garbės ženklu (2008), Valstybine mokslo premija už darbų ciklą „Baltai Baltijos jūros erdvėje (1994–2008 m.)“ (2009, kartu su Audrone Bliujiene ir Algirdu Girininku), jam suteiktas Klaipėdos miesto kultūros magistro vardas (2009). Profesorius apdovanotas Latvijos Respublikos Pripažinimo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2011), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2011), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2020). Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje, prie šio tikslo prisidedant savo darbais ir ilgamete reikšminga moksline, kultūrine, visuomenine veikla, kuriant Palangos miesto gyventojų kultūrinę ir dvasinę gerovę, archeologui, istorikui, akademikui, profesoriui, habilituotam daktarui Vladui Žulkui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas (2015). V. Žulkus gyvena Palangoje. Čia baigė vidurinę mokyklą (1962 m.).

Paskutinį kartą redaguota: 2024-03-14 11:45