Pradžia / Kraštotyra / Miesto garbės piliečiai / Kraštotyra / Miesto garbės piliečiai / Tiškevičius Alfredas Marija (1913 11 17 – 2008 07 10)

Tiškevičius Alfredas Marija (1913 11 17 – 2008 07 10)

Tiskevicius                    

     Lietuvos-Lenkijos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, paskutinis grafų Tiškevičių, kurie valdė Palangą per 100 metų, palikuonis, Palangos miesto garbės pilietis

                                                                                                                                                 

Alfredas Marija Tiškevičius (Alfred Maria Tyszkiewicz) gimė 1913 m. lapkričio 17 d. Krokuvoje, grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių šeimoje. Jis buvo dešimtasis ir paskutinis vaikas šeimoje. Užaugo Palangoje. Mokėsi namuose, padedamas korepetitorių, vėliau – Panevėžio ir Kauno lenkų gimnazijose. Nuo 1926 m. A. Tiškevičius mokėsi Prancūzijoje, kur 1938 m. baigė Paryžiaus tarptautinių santykių institutą. Po metų, grįžęs į Palangą, motinai ir broliui pasitraukus į Vakarus, valdė Palangos dvarą. Palangoje sukūrė šeimą, čia gimė sūnus Adomas Marija. 1940 m. jis su šeima išvyko iš Lietuvos į Lenkiją, gyveno Varšuvoje. Po antrojo pasaulinio karo, gyvendamas Lenkijoje, slėpė savo kilmę, gyveno kukliai, dirbo įvairius darbus.

Į Palangą grafas A. Tiškevičius atvyko tik po 52 metų, kai Lietuva tapo nepriklausoma. Nuo tada jis kasmet vasaromis lankė Palangą, čia jautė dvasios pilnatvę. Grafas mylėjo Palangą ir jo žmones, save laikė lietuviu. A. Tiškevičius, nors augo lenkiškoje aristokratų šeimoje, bet nuoširdžiai bendravo su paprastais žmonėmis, Palangos vaikais. Jis buvo paprastas, kuklus, inteligentiškas, demokratiškas, tolerantiškas žmogus, gražiai kalbėjo žemaičių tarme.

1997 m. liepos 13 d. Tiškevičių rūmų Židinio menėje už giminės nuopelnus, kuriant ir vystant kurortą, jam, vieninteliam gyvam giminės palikuoniui, buvo suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas. Taip Palangos miesto savivaldybės taryba pagerbė grafų Tiškevičių giminę, kuri buvo neatsiejama nuo Palangos vardo. Daugiau nei 100 metų Juozapo, Sofijos, Felikso, Antaninos Tiškevičių vardai buvo susiję su Palanga, jos istorija. Tiškevičiai įkūrė ir vystė kurortą: išpuoselėjo Birutės parką, pastatė rūmus, buvo Palangos bažnyčios fundatoriai. Jūros tiltas, kurhauzas, „Anapilio“, „Baltoji“, kitos vilos ir jų kompleksai, kuriuos pastatė grafai, papuošė Palangą. Tiškevičių šeimos pastangomis Palangoje iškastas artezinis šulinys, atidaryta pirmoji ligoninė, veikė plytinė. Visa tai – grafų Tiškevičių giminės indėlis į Palangos kurorto plėtrą, jo garsinimą.

2008 m. liepos 10 d. Varšuvoje užgeso grafo Alfredo Tiškevičiaus gyvybė. Pagal jo valią urna su grafo A. Tiškevičiaus palaikais buvo palaidota Palangos miesto kapinėse, šeimos kapavietėje. Mirus A. Tiškevičiui, baigėsi su Tiškevičių gimine susijusi kurorto era.

Nuotrauka iš Palangos viešosios bibliotekos nuotraukų fondo.

Naudota literatūra:

  • DEGUTIS, Algimantas. Per gyvenimą su meile Palangai ir Lietuvai. Krantai, 2012, nr. 1, p. 64-69. 
  • GRAJAUSKIENĖ, Livija. Alfredas Tiškevičius. Per gyvenimą – su meile Palangai. Palangos tiltas, 2013, lapkričio 19, p. 6-7.
  • LUKAUSKAITĖ, Audra. Pirmieji grafo Alfredo Tiškevičiaus grįžimo į Palangą metai. Vakarinė Palanga, 2009, rugpjūčio 8, p. 4.
  • PILIBAITIENĖ, Jūratė. Palanga pagerbė grafą Alfredą Tiškevičių. Vakarinė Palanga, 1997, liepos 16, p. 8-9.
  • ZIGMANTAVIČIŪTĖ, Jurgita. Ketvirtadienį Palangą paliko paskutinis jos grafas. Vakarinė Palanga, 2008, liepos 12, p. 2, 10.