Pradžia / Kraštotyra / Palangos įvykių kronika

Palangos įvykių kronika

  • III tūkst. pr. Kr. Palangoje įsikūrė pirmieji gyventojai 
  • 1253 04 05 Palangos vardas pirmą kartą paminėtas vokiečių kronikose 
  • XIII–XV a. Palanga – pasienio teritorija tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir vokiečių ordinų Prūsijoje ir Livonijoje. Tai vienintelis LDK priėjimas prie Baltijos jūros
  • XIII–XVIII a. pajūrio gyventojai vertėsi žvejyba, rinko jūros išmestą gintarą, prekiavo su Baltijos pakrantės miestais
  • XIV a. viduryje Palangoje, išstūmę kuršius, jau gyveno žemaičiai
  • XIV a. pabaigoje Birutės kalne buvo pagoniška alkvietė – paleoastronominė observatorija
  • 1429 m. istorijos šaltiniuose jau minima Heiligen Aa – Elija (dabartinė Šventoji)
  • 1435 12 31 Breste pasirašyta sutartis tarp Lietuvos, Lenkijos, Vokiečių ordino. Palanga atiteko Lietuvai
  • 1506 m. Birutės kalne pastatyta Šv. Jurgio koplyčia
  • 1520 m. Elijoje (Šventojoje) pastatyta bažnyčia
  • 1529 m. įsteigta Palangos seniūnija
  • XVI a. viduryje Palangoje buvo valstybinė institucija – muitinė
  • 1547 m. Palanga vadinama miesteliu
  • 1542 m. Šventoji pažymėta H. Celijaus žemėlapyje
  • 1590 m. pastatyta pirmoji Palangos bažnyčia
  • 1600 m. Zigmantas Vaza, Palangos seniūno Motiejaus Vainos paprašytas, paskelbė privilegiją Palangoje rengti sekmadieninį turgų ir dvi muges per metus
  • XVII a. Birutės kalnas, kaip didžiausia Palangos apylinkių kopa, buvo pažymėta visuose stambesniuose žemėlapiuose
  • 1637 m. jūra paplovė Elijos bažnyčią.
  • Nuo 1639 m., leidus Vladislovui Vazai, Palangoje pastoviam gyvenimui kūrėsi žydai
  • 1679 m. anglų pirkliai iš Respublikos valdovo Jono Sobieskio gavo leidimą apsigyventi Palangoje, prekiauti, įrengti uostą prie Šventosios upės. Šešeriems metams jie buvo atleisti nuo mokesčių. Kuriamas Janmarienburgo miestas (dabartinė Šventoji), jam suteikta Magdeburgo teisė (savivalda)
  • 1691 m. Marija Kazimiera (Jono Sobieskio žmona) atšaukė anglų pirklių globą.
  • 1698 m.:
    • sunyko Janmarienburgo miestas
    • inventoriaus duomenimis Palangoje surašyti 53 gyventojų dūmai (savarankiški ūkiniai vienetai). Iš jų 43 – krikščionių, 10 – žydų
  • 1701 m. į Lietuvą įsiveržusi švedų kariuomenė išgriovė Palangos ir Šventosios uostų įrengimus ir molus, prieplaukas užvertė akmenimis
  • 1705 m. Varšuvos sutartis tarp Švedijos ir jos statytinio Respublikoje Stanislovo Leščinskio visai uždarė uostą prie Palangos. Šventosios uostas liko apleistas
  • 1767 m. pastatyta antroji medinė Palangos bažnyčia vietoj nykstančios senosios
  • 1779 m. rašto paminkluose ir žemėlapiuose paminėtas Roužės upelio vardas
  • 1791 m. Palangai suteiktos Magdeburgo teisės
  • 1795 m. po trečio Žečpospolitos padalinimo didžioji Lietuvos dalis su pajūriu pateko Rusijos imperijos valdžion
  • XVIII a. bažnyčios knygose registruojamos palangiškių santuokos, vaikų krikštai, parapijiečių mirtys
  • XIX a. pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė
  • 1809 m. nugriuvo Elijos bažnyčia
  • 1819 m.:
    • Palanga prijungta prie Kuršo gubernijos. Palangos dvaro valdą, atskirtą nuo Vilniaus gubernijos, sudarė Palangos miestelis, Virkštininkų, Vilimiškės, Užpelkių, Žibininkų, Joskaudų, Želvių, Šventosios, Monciškių, Paliepgirių, Kunigiškių kaimai
    • Palangoje įsteigta miesto pradžios mokykla, joje dėstoma vokiečių kalba
  • 1824 m.:
    • katalikų kapinės iš centro iškeltos į šiaurę nuo miestelio
    • Palangoje lankėsi lenkų poetas Adomas Mickevičius
    • Mykolas Tiškevičius nupirko Palangos dvarą iš generolo Ksavero Niesolovskio. Tiškevičių giminė Palangą valdė iki antrojo pasaulinio karo
    • Pastatyta Būtingės bažnyčia
  • 1827 m. Palangoje įkurta vaistinė, kuri veikia iki šiol
  • 1831 m. pavasarį Palanga beveik visiškai sudegė kovų tarp caro kariuomenės ir Lietuvos sukilėlių metu
  • 1839–1856 m. Palangą valdė Juozapas Tiškevičius
  • 1842 m. Adomas Jucevičius pirmasis užrašė padavimą apie Jūratę ir Kastytį. Šis padavimas išspausdintas knygoje „Vspomnienia Žmudzi“
  • 1848 m. pradėtas sodinti parkas ties dabartine Basanavičiaus-Vytauto gatvių sankirta
  • XIX a. II p. per Palangą buvo gabenamos draudžiamos lietuviškos spaudos siuntos
  • 1860 m. Palangoje įsteigta Tauerio ir Buršteino gintaro apdirbimo įmonė
  • XIX a. 7 dešimtmetyje prekyba per Palangą galutinai nunyko, nes 1862 m. nutiestas Kauno-Virbalio geležinkelio ruožas
  • XIX a. pabaigoje ir XX a. I pusėje Palanga buvo valsčiaus centras
  • 1869 m.:
    • Palangos klebono Konstantino Steponavičiaus rūpesčiu ant Birutės kalno pastatyta nauja mūrinė koplyčia. Projekto autorius – architektas K. Meyer
    • Motiejus Valančius išleido „Palangos Juzę“
  • 1875–1876 m. Palangoje lankėsi dailininkas N. Orda, kuris nupiešė romantišką Birutės kalno su koplyčia paveikslą. Jis publikuotas leidinyje: Orda N. Albom widokow historycznich Polski. Warszawa,1876
  • 1875 m. įkurta M. ir G. Kanų gintaro apdirbimo įmonė
  • Apie 1877 m. J. Tiškevičius pastatė erdvų restoraną.
  • Apie 1880 m. pastatas išplėstas, įrengtas pirmasis kurorto viešbutis. Šis pastatas imtas vadinti kurhauzu (vok. Kurhaus – poilsio namai kurorte arba poilsio namų koncertų, šokių salė su bufetu)
  • Apie 1877–1880 m. Tiškevičių šeima pastatė fachverkinių vasarnamių kompleksą Roužės upelio vingyje, prie dabartinės Basanavičiaus gatvės
  • Apie 1884–1888 m. J. Tiškevičius pastatė prieplauką. Prekybinis-keleivinis laivas „Phoenix“ dukart per savaitę iš Liepojos veždavo poilsiautojus, prekes, maistą, į Liepoją – keleivius ir Tiškevičiui priklausiusios Vilimiškės plytinės produkciją
  • 1886 m.:
    • poilsiaudamas Palangoje, lenkų architektas S. Witkiewicz nutapė du paveikslus: „Palangos pakrantės“ ir „Baltijos jūra ties Palanga“
    • Palangoje sezono metu leistas rankraštinis jumoristinis laikraštis prancūzų kalba „La Limande“ („Plekšnė“). Žinomi tik keturi numeriai
    • Palangoje įsteigta progimnazija, kurioje dėstoma rusų kalba. Daug Palangos progimnaziją baigusių moksleivių tapo garsiais Lietuvos politikais, visuomenės veikėjais, mokslininkais
  • 1888–1891 m. Palangoje veikė Šlezingerio ir Josifovičiaus gintaro apdirbimo įmonė
  • 1890 m.:
    • Palangoje fotografe pradėjo dirbti Paulina Mongirdaitė
    • atidaryta Būtingės pradžios mokykla. Vaikai mokomi latvių ir rusų kalbomis
  • 1891 m.:
    • Šventojoje atidaryta jūreivystės mokykla
    • 05 27 mirė grafas Juozapas Tiškevičius. Palanga atiteko jo sūnui Feliksui. Palangos dvaro Darbėnų ir Grūšlaukės palivarkai liko našlei Sofijai Tiškevičienei
  • 1892 m. ėmė veikti Gutmano ir Reinuso gintaro apdirbimo dirbtuvė
  • Apie 1892 m. jūros tiltas tapo tik poilsiautojų pasivaikščiojimo vieta
  • 1893 m.:
    • pradėjo veikti Kameneckio gintaro apdirbimo įmonė
    • F. Tiškevičius vedė A. Koržbok-Ląck iš žymios Poznanės kunigaikštystės didikų giminės
  • 1897 m.:
    • pastatyti grafo F. Tiškevičiaus rūmai pagal vokiečių architekto F. H. Schwechteno projektą
    • suprojektuotas parkas pagal garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. André projektą. Landšafto architektas dirbo kartu su sūnumi R. André ir belgų parkų apželdinimo specialistu Buyssen de Coulon
  • 1897–1907 m. pastatyta neogotikinė Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Architektas Karl Eduard Strandmann
  • 1898–1900 m. grafas F. Tiškevičius, paskatintas savo žmonos Antaninos, pagal prancūzo meistro Bonhomme projektą Birutės kalno papėdėje įrengė Lurdo grotą
  • 1898 m. iškilo „Anapilis“ – viena pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų
  • 1898–1899 m. name L. Vaineikio gatvėje gyveno, vėliau vasarodavo rašytoja S. Čiurlionienė-Kymantaitė
  • 1899 08 20 Palangoje suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“
  • XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje:
    • pakito Palangos planinė struktūra, užstatymas. Iš linijinio plano gyvenvietės Palanga tapo stačiakampio plano miesteliu
    • nauja architektūros sritis buvo kurortų vilos, kurhauzai. Kurortų pastatai dažniausiai buvo mediniai, gausiai dekoruoti
  • 1902 m. pastatyta žydų sinagoga
  • 1902–1903 m. Palangoje pastatytas vonių korpusas
  • 1905 m. įkurta kurorto direkcija
  • 1905–1907 m. grafo F. Tiškevičius nurodymu surinkti pajūrio pelkėse iškasti gintaro dirbiniai. Ši kolekcija pavadinta „Palangos lobiu“
  • 1907 m. grafai Tiškevičiai prie rūmų pristatė koplyčią, kurią suprojektavo architektas F. H. Schwechten
  • 1908 m.:
    • prie kurhauzo iškastas artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu
    • kurhauzo parkas ir ten stovintys vasarnamiai apšviesti elektra iš vietinės elektros jėgainės
    • vasarą Palangoje atostogavo dailininkas, kompozitorius M. K. Čiurlionis
  • 1913 m.:
    • įkurta Palangos mylėtojų draugija
    • Palangos progimnazija reorganizuota į gimnaziją
    • žymus lenkų istorikas, literatas, politinis veikėjas St. Karwowski (1848-1917) pirmą kartą išsamiau aprašė apie Palangą (Poląga i Kretynga. Poznan, 1913)
  • 1914 m. Palangos gimnazija evakuota į Werru (Estija)
  • 1914–1917 m. Palangoje kartu cirkuliavo carinės Rusijos rublis ir vokiečių markė
  • 1914–1921 m. Tiškevičių rūmai stovėjo tušti, neremontuojami
  • 1915 03 23 vokiečiai užėmė Palangą ir šeimininkavo iki 1918 m. rudens
  • Nuo 1918 m. rudens iki 1919 rudens Palangoje nebuvo stabilios valdžios
  • 1919–1920 m. Palangoje veikė 13 gintaro dirbtuvių, kuriose dirbo apie 200 darbininkų
  • 1919 m.:
    • latviai Palangoje įvedė savo valdžią
    • Palangoje leidžiamas mėnesinis laikraštis „Palangos žvejys“. Išėjo tik du numeriai, nes latvių administracija laikraštį uždraudė
    • prasidėjusiose derybose dėl sienų tarp Lietuvos ir Latvijos pirmiausia bandyta susitarti dėl laikinos sienos
  • 1920 m.:
    • 01 18-23 Jelgavoje vyko antrosios derybos tarp Lietuvos ir Latvijos dėl sienų nustatymo
    • 02 26 – 03 11 Kaune vyko trečiosios derybos dėl sienų nustatymo tarp Lietuvos ir Latvijos
    • 09 28 Lietuvos ir Latvijos atstovai, tarpininkaujant Anglijos misijos Pabaltijyje vadovui S. Talensui, Rygoje pasirašė sutartį dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražo komisijai, kurios pirmininku paskirtas Edinburgo universiteto profesorius Dž. Simpsonas
  • 1921 m.:
    • 03 30 pagal Arbitražo komisijos nutarimą Latvijos civilinė ir karinė valdžia pasitraukė iš Palangos
    • 03 31 Lietuvai atgavus Palangą, ant Birutės kalno vyko didelės iškilmės
    • pasikeitė kurorto valdymo struktūra. Prie valsčiaus savivaldybės 1921 03 31 įsteigtas kurortui tvarkyti komitetas, kuris vėliau reorganizuotas į kurorto inspekciją
    • įsteigtas Palangos šaulių būrys
  • 1922 m.:
    • Vilniuje J. Basanavičius išleido studiją apie Palangą – „Iš Palangos istorijos“
    • Palangoje įkurta „Žuvies bendrovė“
    • valsčiaus valdybos iniciatyva sudarytas komitetas gimnazijai steigti
  • 1923 m. įsteigta Palangos meteorologinė stotis
  • 1923–1925 m. vyko Šventosios uosto statybos darbai
  • 1924 m. vasarą Palangoje poilsiavo tautos patriarchas J. Basanavičius. Pagerbdami jį, palangiškiai buvusį Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus gatve
  • 1926 m. Marijonui Daujotui vadovaujant, pradėtas pajūrio kopų apželdinimas
  • 1926-1927 m. E. Gutmanienė Palangoje įkūrė elektrinę
  • 1928 m. priimtos taisyklės kurortams tvarkyti. Nustatyta, kad kurortus tvarko ir eksploatuoja Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamentas. Kurortą valdo kurorto inspektorius. Kurortams tvarkyti sudarytas kurortų fondas
  • 1930 m. paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Per Lietuvą procesijų iškilmingai nešamas Vytauto Didžiojo paveikslas atneštas ir į Palangą
  • 1931 m.:
    • pagal architekto S. Fedorovičiaus projektą parke pastatyta rotonda – pučiamųjų instrumentų orkestro estrada
    • kanauninkas J. Galdikas Šventojoje pastatė medinę koplyčią
    • valstybė iš grafo Tiškevičiaus nupirko jūros tiltą bei 11 ha parko ir miško prie dabartinės S. Dariaus ir S. Girėno gatvės
  • 1931–1935 m. Palangoje kurortinio sezono metu leidžiami iliustruoti savaitraščiai: „Palangos pajūris“ (1931-1935),„Pliažas“ (1931), „Palangos pliažas“ (1932), „Lietuvos pliažas“ (1932), „Palanga“ (1933)
  • 1932 m.:
    • Kauno dramos teatre pastatyta rašytojo A. Griciaus komedija „Palanga“
    • priimtas Kurortų įstatymas
  • 1933 m.:
    • Jonas Šliūpas išrinktas pirmuoju Palangos miesto burmistru
    • Palangai suteiktos miesto ir kurorto teisės
    • 08 15 Palangoje vykusioje tarptautinėje skautų stovykloje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir pasaulio skautų judėjimo įkūrėjas seras Robert Baden-Poowell
    • Žemės reformos valdybos nutarimu Birutės kalnas ir 19,7 ha aplink jį žemės plotas 36-eriems metams buvo perduotas Lietuvai pagražinti draugijai
  • 1934 m. Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus nariai Birutės kalno papėdėje, pagerbdami Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną, pasodino ąžuoliuką ir pavadino jį Tautos vado ąžuolu. Ąžuolas auga iki šiol
  • 1936 m. išleistas žymaus Palangos fotografo I. Stropaus fotografijų albumas „Palanga: vaizdų albumas“
  • 1937 m.:
    • suplanuota ir pradėta statyti Šventosios gyvenvietė
    • 03 15 įkurta Palangos valstybinė viešoji biblioteka. Jos vedėju paskirtas Butkų Juzė
  • 1938 m.:
    • 05 10 šiaurinę Palangos miesto dalį nuniokojo gaisras
    • V. Lvovas paskirtas statybos inžinieriumi – tai pirmas oficialus miesto architektas
  • 1938–1939 m. pastatyta autobusų stotis, paštas, pradinė mokykla, kino teatras, veikė oro uostas
  • 1938–1940 m. Palangos Vytauto Didžiojo gimnazijos literatų būrelis leido laikraštėlį „Birutės tėviškė“
  • 1939 m.:
    • Šventosios-Palangos ruože surengti Jūros savaitės renginiai
    • 02 01 įkurta Šventosios valstybinė viešoji biblioteka
  • 1939–1940 m. tvarkomi Šventosios uosto pietinis ir šiaurinis molai
  • 1940 m.:
    • 06 15 Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, paskelbta sovietų valdžia
    • 08 24 Palanga neteko miesto statuso. Kretingos apskrityje sudarytas Palangos valsčius, į kurį įėjo Palanga, Būtingė, Paliepgiriai, Šventoji, Vidmantai, Vilimiškė, Žibininkai
    • 10 31 Lietuvos SSR AT Prezidiumas išleido įsaką „Dėl stambiųjų namų nuosavybės miestuose ir pramonės vietovėse nacionalizavimo“. Palangoje nacionalizuotos vilos, didesni namai, grafų Tiškevičių rūmai 
  • 1941 m.: 
    • 06 15 prasidėjo didieji lietuvių trėmimai. Iš Palangos ir Šventosios taip pat į tremtį vežami gyventojai 
    • 06 22 Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Palangą užėmė vokiečiai 
    • Palangos parke sušaudyta virš 100 žydų tautybės gyventojų 
  • 1944 10 10 Palangą užėmė sovietų armija
  • 1944–1951 m. Palangos vaistinėje veikė NKVD būstinė
  • 1946 m. įsikūrė Klaipėdos „Dailės“ kombinatas, kuriam priklausė Palangos gintaro apdirbimo cechas
  • 1947–1949 m. vyko masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai. Ir pavieniai, ir su šeimomis tremiami Palangos ir Šventosios gyventojai
  • 1948–1966 m. savo viloje J. Basanavičiaus gatvėje vasaromis gyveno dailininkas A. Žmuidzinavičius
  • 1952 m. Palangai suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės 
  • 1953–1972 m. Palangoje, name Birutės alėjoje su pertraukomis gyveno ir dirbo kompozitorius Balys Dvarionas
  • 1957 m. grafų Tiškevičių rūmai restauruoti pagal architekto A. Brusoko projektą. Po restauracijos rūmuose veikė Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybos namai
  • 1958 m.: 
    • pradėti Palangos senovinių gyvenviečių tyrinėjimai, vadovaujant archeologui P. Kulikauskui. Nuo 1976 m. juos tęsė V. Žulkaus vadovaujami archeologai 
    • Palangoje įsteigta septynmetė muzikos mokykla
    • Palanga tapo balneoklimatiniu kurortu, veikiančiu ištisus metus
  • 1959 m. sudarytas naujas Palangos išplanavimo projektas (autoriai - architektai P. Janulis, P. Stauskas) 
  • 1960 m.: 
    • Palangos parkas paskelbtas architektūros paminklu. Nuo 1966 m. parkas pradėtas tvarkyti pagal projektą, kurį parengė A. Brusokas ir L. Čibiras. Vėliau į šį darbą įsijungė architektė T. Šešelgienė 
    • parke atidengta R. Antinio skulptūra „Eglė – žalčių karalienė“ 
  • 1961 m. J. Basanavičiaus gatvėje atidengta N. Gaigalaitės skulptūra „Jūratė ir Kastytis“
  • 1963 08 03 įkurtas Gintaro muziejus, kurio pirmuoju direktoriumi paskirtas B. Oškinis 
  • 1964 m. pastatytas „Vasaros“ restoranas (architektas A. Eigirdas) 
  • 1965 m.:
    • sudarytas Palangos išplėtimo planas (architektas V. Stauskas) 
    • parke atidengta K. Petrikaitės-Tulienės skulptūra „Birutė“ 
  • 1966 m.:
    • Palangoje lankėsi žymus poetas, Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis 
    • Palangoje pastatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaitykla. Projekto autorius – miesto vyr. architektas Albinas Čepys
  • 1966–1968 m. pastatyti poilsio namai „Neringa“, „Eglė“ (architektas A. Tamoševičius)
  • 1966–1972 m. Šventosios pelkėse buvo aptiktas ir tyrinėtas didžiulis neolito gyvenviečių kompleksas. Habilituotos mokslų daktarės archeologės R. Rimantienės atlikti tyrinėjimai davė naujų neįkainojamos vertės duomenų apie pamariečių buitį
  • 1967 10 18 Palangą nusiaubė uraganas 
  • 1968 m. pastatyti poilsio namai „Žilvinas“ (architektas A. Lėckas)
  • 1969 m.: 
    • iškilmingai paminėtas pirmojo viešo lietuviško vaidinimo – Keturakio „Amerika pirtyje“ 70-metis 
    • įsteigtas Kauno medicinos instituto širdies ir kraujagyslių fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto Palangos filialas (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto Palangos filialas) 
    • pastatyta kavinė „Vaidilutė“ (architektas G. Tiškus)
  • Nuo 1970 m. kasmet pradėtos rengti kurorto atidarymo šventės
  • 1971 m.: 
    • 02 05 Palangos gintaro muziejaus surengtoje pirmojoje gintaro meistrų kūrybos parodoje savo kūrinius eksponavo E. Augaitytė 
    • Gintaro muziejus ėmė rengti Lietuvos gintaro parodas užsienyje
    •  Pastatyta Palangos vasaros estrada (architektas A. Gerulis) 
  • 1972 m.: 
    • Palangos parke pradėti rengti muzikos vakarai „Nakties serenados“ 
    • 03 30 Birutės kalnas, kaip alkakalnis ir piliakalnis, paskelbtas archeologijos paminklu 
  • 1972–1974 m. parengtas detalus Didžiosios Palangos generalinis planas. Prie Palangos prijungta Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta, Šventoji (autoriai architektai J. Vaškevičius, V. Stauskas, N. Urmonienė) 
  • 1973 m. Šventoji prijungta prie Palangos ir tapo kurorto dalimi 
  • 1974 m. netoli Birutės kalno pastatyta palangiškio skulptoriaus Juliaus Vertulio medinė skulptūra „Miško dvasia“ 
  • 1976 m.: 
    • koplyčioje ant Birutės kalno įrengti vitražai, kurių autorius – dailininkas Liudas Pocius 
    • pajūrio miškai priskirti miško parkų kategorijai 
    • palangiškė skulptorė Ž. Jonuškaitė sukūrė dekoratyvinę skulptūrą „Saulytė“, kuri iki šiol puošia miestą 
  • 1977 m. pradėtas statyti naujas gyvenamasis Virbališkės rajonas 
  • 1977–1978 m. įrengti turistiniai takai pėstiesiems: „Takas dideliems ir mažiems“, „Miško takas“ 
  • 1981 m.: 
    • parke, Jaunimo kalnelyje atidengta skulptoriaus Stepono Šarapovo skulptūra pagal M. K. Čiurlionio „Zodiako ženklų“ triptiką „Šaulys“ (architektas A. Knyva) 
    • Palangos paplūdimiai nukentėjo dėl tanklaivio „Globe Assimi“ avarijos metu Klaipėdos uoste išsiliejusio mazuto 
  • 1982 m.: 
    • Šventosios pajūryje atidengta skulptūra „Žvejo dukros“ (skulptorė Z. Pranaitytė) 
    • Palangos vaikų muzikos mokykla įsikūrė naujame pastate (architektė I. Likšienė) 
  • 1983 m.:
    • iš Vilkėno dvaro (Šilutės raj.) atvežta ir Palangos parke pastatyta H. Louis-Noelio skulptūra „Rebeka“ 
    • muzikos mokykloje įkurtas dailės skyrius 
  • 1984 m. Palangos muzikos mokyklai (dabar – Menų mokykla) suteiktas Stasio Vainiūno vardas 
  • 1988 m.:
    • įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Palangos skyrius 
    • įkurtas folkloro ansamblis „Mėguva“. Jo iniciatorius – L. Alminas. Vėliau ansamblio vadove tapo Z. Baniulaitytė, instrumentinės grupės vadove – D. Šeduikienė 
    • prie buvusios Palangos valsčiaus NKVD būstinės pastatytas kryžius (aut. A. Žulkus). Kryžius skirtas Žemaitijos apygardos Kardo rinktinės Narimanto kuopos 1945–1953 m. žuvusiems partizanams atminti. Šalia kryžiaus išdėlioti akmenys su Palangos žmonių tremties vietomis 
    • atidarytas Palangos Tremties ir rezistencijos muziejus 
    • pradėjo veikti fizioterapijos gydykla ( architektas B. Zabulionis) 
  • 1989 m.: 
    • atidaryta Palangos trečioji vidurinė mokykla (nuo 1998 m. – „Baltijos“ vidurinė mokykla) 
    • įkurta J. Šliūpo memorialinė sodyba ( Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys) 
  • 1990 03 24 išrinkta pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Palangos miesto taryba
  • 1991 m.:
    • pradėti leisti laikraščiai „Palanga“ (redaktorius G. Griškevičius), „Vakarinė Palanga“ (redaktorė T. Zaiceva), „A mon sakaa?“ (redaktorė D. Mukienė)
    • nacionalizuoti pastatai ir žemės grąžinami teisėtiems savininkams 
  • 1992 m.: 
    • sovietų armijos kariai paliko Palangos pajūrį
    • 04 13 Palangos miesto biblioteka įsikūrė naujose patalpose
    • 1993 06 14 atstatyta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra (skulptorius S. Žirgulis) 
  • 1994 m.:
    • pradėtas leisti laikraštis „Mūsų Palanga“ (redaktorė I. Raudytė) 
    • įkurtas Palangos „Grubusis“ teatras. Režisierius – V. Milinis
  • 1996 m.:
    • 09 03 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Palangos herbas
    • Palangoje lankėsi parko įkūrėjo E. André produkraitė, E. André asociacijos prezidentė Florence André-Kaeppelin 
  • 1997 m.: 
    • parke atstatyta rotonda 
    • pradėtas leisti laikraštis „Palangos savaitė“ (redaktorius L. Šukys) 
    • 11 12 kurhauzas įrašytas į valstybės saugomų kultūros objektų sąrašą 
    • 05 22 grafui A. Tiškevičiui suteiktas Palangos Garbės piliečio vardas
    • iškilmingai paminėtas parko šimtmetis 
  • 1997–1998 m. rekonstruotas naujas gelžbetoninis tiltas į jūrą
  • 1998 m. įrengtas Žemaičių alkas Šventojoje – bandymas atkartoti senovinę šventvietę su paleoastronomine observatorija, kuri XIV a. pabaigoje - XV a. pradžioje stovėjo ant Birutės kalno Palangoje
  • 1999 m.:
    • 12 04 paplūdimius nuniokojo uraganas „Anatolijus“
    • Klaipėdos rajonas Palangai perdavė Anaičių kaimo teritoriją, kurioje yra XIX–XX a. etnografinės kapinės
    • pirmoji vidurinė mokykla reorganizuota į Senąją gimnaziją 
    • „Anapilio“ vila įtraukta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą
    • iškilmingai paminėtas pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje 100-metis 
    • Palangoje įsikūrė skulptoriaus Antano Mončio namai-muziejus
  • 2000 m.: 
    • įkurta visuomeninė organizacija – Palangos gintaro meistrų gildija 
    • pradėtas leisti laikraštis „Palangos tiltas“ (redaktorė I. Raudytė)
  • 2001 12 26 ėmė veikti Iveros Dievo Motinos ikonos cerkvė 
  • 2002 m.: 
    • atidengtas paminklas dr. J. Basanavičiui (skulptorius J. Zikaras) 
    • pradėtas leisti laikraštis „Palangos naujienos“ (redaktorė R. Sungailienė) 
    • 08 25 sudegė kurhauzas
    • iš Palangos gintaro muziejaus pavogtas „Saulės akmuo“ – unikalus gintaro gabalas, sveriantis 3 kg 526 g. Vagystė išaiškinta, eksponatas sugrąžintas į muziejų
  • 2003 m.:
    • atidengtas paminklas pirmajam Palangos miesto burmistrui dr. J. Šliūpui (skulptorius A. Toleikis ir D. Lukoševičius) 
    • iškilmingai pažymėtos Palangos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 750- osios metinės 
  • 2005 m. Palangos savivaldybei įteikta „Auksinė krivūlė“ už pasiekimus sveikatos srityje
  • 2006 m. atidengtas paminklas parko kūrėjui E. F. André (skulptūros autorė – dailininkė G. Oškinytė-Eimanavičienė, architektas – G. Likša)
  • 2006–2008 m. Palangos bažnyčios paveikslas (tapytas XVII a.) „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“ restauruotas Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre
  • 2007 m. iškilmingai paminėtas Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 100-metis
  • 2009 m.:
    • Palanga minėjo Lietuvos tūkstantmetį
    • Palangos miesto garbės piliečio vardai suteikti generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui (po mirties) ir Lietuvos dailės muziejaus direktoriui dailėtyrininkui Romualdui Budriui
    • „Baltijos“ vidurinė mokykla ir V. Jurgučio vidurinė mokykla tapo pagrindinėmis mokyklomis
    • kraštietei rašytojai Ramutei Skučaitei įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija
  • 2010 m.:
    • kraštietis rašytojas Rolandas Rastauskas tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu
    • Palangos savivaldybei įteikta „Auksinė krivūlė“ už turizmo plėtrą
  • 2012 m.:
    • Palangoje įkurtas Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) 
    • poetei Elenai Karnauskaitei įteikta I. Simonaitytės literatūrinė premija
  • 2013 m.:
    • Palangoje iškilmingai pažymėtos Palangos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 760-osios metinės 
    • Palanga tapo Lietuvos kultūros sostine
    • restauruota Palangos savivaldybei priklausanti kurhauzo mūrinė dalis 
    • Palangos savivaldybei įteikta „Auksinė krivūlė“ už pasiekimus švietimo srityje 
    • spalio 2 d. įkurtas Palangos kurorto muziejus. Jo direktoriumi tapo Jūratis Liachovičius (nuo 2014 02 02) 
  • 2014 m.:
    • balandžio 15 d. atidarytas naujas Palangos sporto kompleksas. Projekto vertė – 15 milijonų litų, salėje telpa 1000 žmonių. Objekto statybos rangovai – UAB „Rūdupis“ 
    • Palangoje, renovuojant Vasaros estradą, rytinėje pusėje rastos medinio pastato liekanos ir buities daiktų iš šešioliktojo ar septynioliktojo amžiaus pradžios. Archeologinių radinių rasta ir klebonijos kieme 
    • Palangoje pirmą kartą paminėtos tradicinėmis tapsiančios „Palangos dienos“, surengtos bendruomenės iniciatyva. „Palangos dienos“ skirtos svarbioms datoms paminėti: 1921 m. kovo 30-ajai, kai Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, bei 1253 m. balandžio 5-jai, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Palangos vardas. Šventės iniciatoriai – V. B. Litvaitis ir A. Sendrauskas
    • „Palangos dienų“ metu paskelbta „Palangos vėliavos“ savaitė. Miesto vėliavos įteiktos įstaigoms, kolektyvams, miestui nusipelniusiems žmonėms
    • gruodžio 5 d. atidaryta naujoji Palangos autobusų stotis
  • 2015 m.:
    • pirmą kartą merai rinkti tiesiogiai. Palangos meru antrai kadencijai išrinktas Šarūnas Vaitkus
    • Palangos miesto savivaldybė  įsikėlė į kitą pastatą (Vytauto g. 112)
    • Palangos miesto savivaldybė gavo „Auksinę krivūlę“ už efektyvų teritorinį bendradarbiavimą su kaimyninių valstybių regionais
    • užbaigta Gintaro muziejaus rekonstrukcija
    • 05 04 atidarytas Palangos aplinkkelis
    • 06 20 Palangos centre atidarytas muzikinis fontanas
    • 07 16 prie kompozitoriaus, dirigento Juozo Karoso namo (Birutės al. 5) atidengta memorialinė lenta
    • 12 12 atidaryta Palangos koncertų salė (architektas Algirdas Stripinis)
    • Europos Tarybos Asamblėjos įvertinimas – Palanga apdovanota Europos Garbės vėliava
  • 2016 m.:
    • miesto šilumos ūkis iš „Litesko“ perėjo į savivaldybės rankas – įkurta UAB „Palangos šilumos tinklai“
    • Palangoje atidarytas naujas kempingas
    • Palangoje įrengtas modernus lietuviškų pasakų parkas
    • Išplėsta skrydžių iš Palangos oro uosto geografija (pradėti nauji skrydžiai į Londoną, Kijevą, Varšuvą, Minską)