Katalogai ir DB

Bucevičienė Eleonora (1885 12 31 – ?)

Rašytoja

Eleonora Bucevičienė (Ladzic-Valicka) gimė 1885 m. gruodžio 31 d. Varšuvoje. Šeima dažnai keitė gyvenamą vietą. Gyveno ten, kur dirbo tėvas Stanislovas Valickis. Apie 1899 m. apsistojo Palangoje, pas giminaičius Mongirdus, jiems priklausančioje Tuhanovičių  viloje.

Apytiksliai nuo 1901 m. Eleonora mokėsi Adriano Baranieckio kursuose Krokuvoje. Ji puikiai mokėjo prancūzų kalbą, nors gimtoji kalba buvo lenkų. Lietuviškai galėjo susikalbėti, tačiau nerašė.

1914 m. E. Bucevičienė paliko Palangą, grįžo apie 1921–1922 m. Su tėvu bei teta fotografe Paulina Mongirdaite gyveno Mongirdų name. Po tėvo ir tetos mirties Eleonora pardavė Tuhanovičių vilą.

E. Bucevičienės kūrybą publikavo Lietuvos (Kauno) ir Lenkijos spauda: „Laisvė“, „Moteris“, „Dzień Kowieński“, „Dzień Polski“, „Głos młodych“, „Głos Polski“, „Goniec Codzienny“, „Goniec Wileński“, „Iskry“, „Kurier Litewski“, „Kurier Wileński“, „Praca“, „Przegląd Wileński“, „Tygodnik Polski“ (leidžiamas Kinijoje), „Ziemia“, „Żołnierz Polski“.

Kūrybą autorė pasirašinėjo slapyvardžiu Faliński Miłosz bei įvairiomis vardo, pavardės, vyro ir tėvo herbų pavadinimų variacijomis: B. K. (Bucewicz-Korczak [Korczak – ankstesnis herbo Wręby pavadinimas]), Bucewiczowa Eleonora, Bucewiczowa Eleonora Bolesławowa Wręby, Eleonora z Ładziców-Walickich Bolesławowa, Ładzic-Walicka Eleonora Bolesławowa, Walicka Nora, Wręby-Bucewiczowa Eleonora.

Pirmąsyk E. Bucevičienė kaip dramaturgė visuomenės susidomėjimo sulaukė 1901 m. dėl Ojcove (Lenkija) bei Palangoje sukurtos trijų veiksmų dramos „Senovinė žemaitiška Baltijos legenda. Gintarų pakrantėje“. 1908 m. rugpjūtį spaudoje publikuota žinutė, kad ši drama Jono Jaunučio-Strazdo išversta į lietuvių kalbą ir įteikta kompozitoriui Juozui Tallat-Kelpšai. 1914 m. J. Strazdo vertimą ketinta publikuoti žurnale „Teatras“. Deja, dar neišleidus minėto numerio, žurnalo leidyba nutrūko.

Palangos temai autorė skyrė daug dėmesio. 1914 m. Varšuvoje leidžiamame kraštotyriniame savaitraštyje „Ziemia“ penkiuose numeriuose E. Bucevičienė paskelbė romantinę mitologinę-istorinę-antropologinę esė apie Palangą. Jos rašinys iliustruotas teminėmis fotografės P. Mongirdaitės nuotraukomis.

Iš atskirai išleistų rašytojos kūrinių žinomi trys lenkų kalba išleisti poezijos rinkiniai: „Prometėja“ (1909); „[Jaunimo poezija ir] Priešas: nauja poezija“ (1913), „Šilų dugne snaudžia piktoji dvasia“ (1913); dvi dramos „Senovinė žemaitiška Baltijos legenda. Gintarų pakrantėje“ (1903), „Šiandien ponią sapnavau“ (1939); trys Stanislovo Vyspianskio (1869–1907) „Vestuvių“ santraukos ir komentarų variantai (vienas jų išleistas net tris kartus) ir vienas Claude Sénéchal poezijos rinkinio „Pievelėje“ vertimas iš prancūzų kalbos.

Rašytojos gyvenimas Lenkijoje ir jos šeimos likimas nežinomi.

Naudota literatūra:

  • KLIETKUTĖ, Jolanta. Neatrastos asmenybės. Švyturys, 2018, gruodžio 19, p. 6.