Katalogai ir DB

Vilkas Ignas (1883–1943)

 

Vilkas Ignas

   Statybininkas, medžio meno meistras, visuomenininkas                                                                                              

Ignas Vilkas gimė 1883 m. Palangoje, žvejo šeimoje. 1895 m. baigęs pradinę mokyklą Palangoje, mokslų nebetęsė. Su tėvu plaukdavo į jūrą žvejoti, dirbo pas grafą paprastu darbininku: sodino medžius, remontuodavo jūros tiltą.

1910 m. Ignas Vilkas pradėjo mokytis staliaus amato pas žinomą meistrą palangiškį Paškevičių. Mokslai truko du metus. Amato žinias tobulino dirbdamas. Žiemomis gamindavo pardavimui spintas, lovas, stalus, kėdes. Baldus mėgo dekoruoti įvairiais ornamentais: paukščiais, žvėrimis. Iš medžio taip pat drožinėdavo statulėles, kryžius, pjaustinius namams papuošti. Iš I. Vilko meniškai sumeistrautų darbų yra likę žinių apie: Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ąžuolinius suolus, klausyklas; Lietuvos laisvės dvidešimtmečiui skirtą, įvairia ornamentika puoštą medinį kryžių, ąžuolinį Vytauto Didžiojo portretą.

Po Pirmojo pasaulinio karo I. Vilkas užsiėmė statybomis. Kadangi trūko darbuotojų, pats ruošdavo stalius, statybininkus. Apmokė nemažą būrį: Praną Šapkauską, Andrių Liebų, Augustiną Kairį, Viktorą Vainorą, Feliksą Macių, Joną Jašinską, Antaną Žilių, Kostą ir Kazį Andriekus, Jurgį Skubutį, Zigmą Mataitį ir kt. Visi jie sėkmingai dirbo Palangoje.

Vystantis statyboms, gaudavo daug užsakymų. Medžiagas pirkdavo iš palangiškio A. Staknio lentpjūvės, vinis, vyrius, stiklą – iš žydų kilmės palangiškių. Mėgo bendradarbiauti su vietiniais pirkliais.

Nors pastatė daug autentiškų vilų, tačiau žinomiausias jo darbas – per Antrąjį pasaulinį karą nugriautos rytinės Palangos bažnyčios pusės atstatymo darbai. Su meistrais iš skardos pasidaręs formas, nuliejo cementines kolonų viršūnes, kurios nesiskiria nuo specialistų padarytų darbų.

Visą gyvenimą Ignas Vilkas aktyviai dalyvavo meno saviveikloje. Mėgo dainuoti, dalyvavo choro veikloje. Lankė mėgėjiško teatro užsiėmimus. Dažnai atlikdavo pagrindinius vaidmenis. Spektakliai turėjo pasisekimą ne tik Palangoje, bet ir už jos ribų. Palangiškiai teatro saviveiklininkai visuomenei pristatė draminius veikalus: „Griunvaldo kova“, „Gudri našlė“, „Knarkti paliepus“ ir kt.

Ignas Vilkas mirė 1943 m.

Nuotrauka iš E. Maciaus šeimos albumo.

Naudota literatūra:

  • ADIKLIENĖ, Emilija. Ignas Vilkas – Palangos m. statybininkas. [Mašinraštis]. Palanga, 1984–1985. 24 p. Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros fondas.
  • LUKAUSKYTĖ A. Medžio drožybos dirbiniai ir jų autoriai – palangiškiai meistrai Ignas Vilkas ir Andriejus Liebus. Iš: Palanga. Švč. Mergelės Marijos  Ėmimo į dangų bažnyčia. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2007, p. 110–114.